Paul Steinitz (gimė Čičesteryje, rugpjūčio 25 d. 1909; mirė Old Oxted, Surrey, balandžio 21 d. 1988) - anglų dirigentas ir vargonininkas. Jis buvo vienas iš pirmųjų XX a. muzikų, kruopščiai išstudijavusių, kaip reikėtų atlikti Johanno Sebastiano Bacho muziką, kad ji skambėtų taip, kaip skambėjo Bacho laikais, XVIII a. pradžioje. Jis įkūrė chorą, pavadintą Londono Bacho draugija, ir instrumentalistų grupę, pavadintą Steinitz Bach Players. Jis dirigavo jiems daugybėje koncertų. Per 25 metus jis Londone atliko visas J. S. Bacho kantatas. Jų yra daugiau kaip 200.
Biografija ir profesinė veikla
Paul Steinitz buvo profesionalus vargonininkas ir choro dirigentas, daugiausia žinomas dėl savo nuoseklaus ir atkaklaus J. S. Bacho kūrybos populiarinimo. Karjeros pradžioje jis dirbo kaip vargonininkas ir choro vadovas bažnyčiose, taip pat dėstė ir rengė repeticijas tiek gydant berengiančius choristus, tiek ruošdamas instrumentalistus ansambliams. Jo interesai apėmė ne tik atlikimo techniką, bet ir istorinius tyrimus apie barokinės muzikos atlikimo praktiką.
Bacho atlikimo principai ir ansambliai
Steinitzas buvo ankstyvas historically informed performance (istorinio atlikimo) judėjimo šalininkas. Jis skyrė daug dėmesio muzikologiniams tyrimams, originalių partitūrų ir šaltinių studijoms, taip pat baroko laikotarpiui būdingų tempų, frazavimo, ornamentikos ir continuo funkcijų supratimui. Jo siekis buvo perteikti Bacho muziką autentiškesniu, istoriniu aspektu grindžiamu stiliumi, kad klausytojai pajustų kūrinių skonį artimą XVIII a. praktikai.
Norėdamas realizuoti šiuos tikslus, Steinitz įkūrė ir vadovavo dviem pagrindiniams kolektyvams: chorui, pavadintam Londono Bacho draugija, ir instrumentiniam ansambliui Steinitz Bach Players. Abi grupės koncertavo reguliariai, rengė teminius vakarus ir ciklus, skirtus Bacho vokaliniam bei instrumentiniam palikimui. Vėliau, reaguodamas į augantį susidomėjimą autentiškais instrumentais, jis palaipsniui įtraukė periodinius instrumentus ir mažesnes chorines grupes, siekdamas artimesnio barokiniam skambesiui.
Repertuaras, įrašai ir sklaida
Steinitzo veikla apėmė tiek koncertinę, tiek pedagoginę bei bibliotekinę veiklą: jis rengė koncertus, radijo transliacijas ir įrašus, skirtus skleisti Bacho muziką platesnei publikai. Per savo karjerą jis surengė daug programų, skirtų ne tik gerai žinomiems motetams ir kantatoms, bet ir rečiau atliekamiems kūriniams, taip pratindamas klausytojus prie platesnio Bacho repertuaro.
Vienas iš reikšmingiausių Steinitzo pasiekimų buvo sistemingas visų J. S. Bacho kantatų atlikimas Londone — per apie 25 metus jis pristatė daugiau nei 200 kantatų, taip išsamiai supažindindamas miestą su šiuo monumentaliu repertuaru. Tokie ciklai reikalavo nuolatinio muzikinio tyrimo, solistų ir choristų parengimo bei pažangios programinės politikos.
Paveldas ir reikšmė
Paul Steinitz paliko svarbų indėlį į barokinės muzikos atlikimo praktiką Jungtinėje Karalystėje. Jo darbo dėka Bacho muzika tapo lengviau prieinama ir suvokiama tiek specialistams, tiek plataus masto klausytojams. Steinitz tiek techniniu, tiek edukaciniu požiūriu prisidėjo prie to, kad vėlesnės kartos atlikėjai ir tyrinėtojai galėtų gilinti istorinio atlikimo principus.
Nors atlikimo konvencijos ir instrumentų pasirinkimas buvo toliau vystomi po jo mirties, Steinitzo įtaka išliko — jo įkurtos organizacijos, atlikimų modelis ir pabrėžtas mokslinio požiūrio bei atlikimo dermės siekis tapo pavyzdžiu kitiems dirigentams ir ansambliams, dirbusiems su barokine muzika.
Asmeninis ir mokomasis indėlis
Be dirigento veiklos, Steinitz skyrė laiko mokymui ir jaunosios kartos rengimui: jis ruošė choristus, treniravo solistus ir dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse, kuriose aiškino barokinės frazės, tempų pasirinkimo ir stilistinės interpretacijos principus. Jo darbai padėjo sukurti profesionalų atlikėjų ratą, gebantį atlikti sudėtingą vokalinį ir instrumentinį repertuarą.