Laikotarpio instrumentai
Senoviniai instrumentai - tai muzikos instrumentai, pagaminti taip, kaip jie buvo gaminami prieš šimtus metų, kad senoji muzika skambėtų taip, kaip skambėjo, kai buvo sukurta.
Per pastaruosius kelis šimtmečius muzikos instrumentai labai pasikeitė. Tokie kompozitoriai kaip Johannas Sebastianas Bachas (1685-1750) rašė muziką instrumentams, kurie skambėjo kitaip nei šiandien. Nors dauguma orkestro instrumentų, kuriuos naudojame dabar, buvo naudojami jau Bacho laikais, instrumentų gamintojai juos pakeitė. Šie pakeitimai dažnai suteikdavo instrumentams didesnį skambesį, kad jie būtų gerai girdimi didelėse koncertų salėse. Orkestrai taip pat didėjo.
XX amžiuje muzikantai ėmė suvokti, kad Bacho ir kitų praeities kompozitorių muziką grojant taip, kaip ji skamba, ji skamba visai kitaip, nei skambėjo iš pradžių. Žmonės susidomėjo galimybe išgirsti, kaip muzika būtų skambėjusi XVII ir XVIII a. (baroko laikotarpiu). Senųjų instrumentų išliko labai nedaug, o tie, kurie išliko, buvo "modernizuoti". Taigi instrumentų gamintojai ėmė gaminti instrumentus senais būdais. Šiais instrumentais pradėjo groti kai kurie muzikantai ir orkestrai. Šie instrumentai dažnai vadinami "laikotarpio instrumentais" (arba "autentiškais instrumentais", arba "istoriniais instrumentais"), nes jie gaminami taip, kad būtų panašūs į senesnių istorijos laikotarpių instrumentus.
Priemonių kūrimas
Šiandieniniai styginių šeimos instrumentai (smuikas, altas, violončelė ir kontrabosas) gali atrodyti beveik taip pat, kaip senieji, tačiau yra skirtumų: senosios pirštuotės buvo trumpesnės, o stygos buvo gaminamos iš žarnų, o ne iš metalo. Lankai buvo kitokios formos, taip pat skyrėsi ir grojimo technika.
Mediniai pučiamieji instrumentai nuo senų laikų labai pasikeitė. Fleitos, obojus ir fagotai beveik neturėjo klavišų (metalinių klavišų, kurie padeda uždengti skylutes). Klavišai buvo pridėti XVIII amžiuje, ir tai labai palengvino sudėtingos muzikos, kurioje daug kirčių ir lygių, grojimą. Klarnetai buvo išrasti tik XVIII a. pabaigoje, tačiau net ir jie nuo Mozarto laikų (1756-1791 m.) labai patobulėjo.
Pučiamieji instrumentai, pavyzdžiui, trimitas ir valtorna, dabar turi vožtuvėlius, kurie palengvina grojimą skirtingomis tonacijomis. Trombonas yra vienintelis instrumentas, kuris nepasikeitė. Tūba buvo išrasta XIX a. pradžioje.
Prie mušamųjų instrumentų priskiriami timpanai, kurie labai pasikeitė. Baroko laikais jie turėjo veršiuko odos galvutes, o dabar jos pagamintos iš plastiko. Dėl to jų skambesys labai skiriasi.
Baroko klavišiniai instrumentai buvo klavesinas ir klavikordas. XVIII a. buvo išrastas fortepijonas. Kai Mozartas jam rašė, jis vis dar skambėjo labai skirtingai. Rėmas buvo pagamintas iš medžio, o ne iš ketaus, o plaktukai turėjo ne veltinio, o odines galvutes. Šiuolaikinis fortepijonas skamba visai kitaip.
Šiuolaikinis susidomėjimas senoviniais instrumentais
Susidomėjimas senoviniais instrumentais prasidėjo XX a. viduryje. Tokie žmonės kaip Wanda Landowska grojo barokinę klavyrinę muziką klavesinu, o ne fortepijonu. Tokie dirigentai kaip Nikolas Harnonkurtas mokė nedidelius orkestrus groti senoviniais instrumentais, naudodami techniką, kuri buvo naudojama baroko laikais. Palaipsniui muzikantai taip pat pradėjo naudoti senovinius instrumentus klasikinės muzikos laikotarpio (Mozarto ir Bethoveno laikų) muzikai atlikti. Net XVIII a. viduryje modernusis orkestras dar nebuvo susiformavęs. Pastaraisiais metais tokie dirigentai, kaip Johnas Elliotas Gardineris, Hektoro Berliozo muziką atliko senoviniais instrumentais. Dabar yra daug mažų instrumentinių grupių ir orkestrų, kurie nuolat groja senoviniais instrumentais, pavyzdžiui, "The English Concert" ir "English Baroque Soloists".
Vertinimas
Ar senoji muzika geriau skamba senoviniais instrumentais? Muzikantai ne visi sutaria šiuo klausimu ir vis dar daug ginčijasi dėl to, kaip turėtų būti grojama tam tikra muzika. Tačiau svarbu įsiklausyti, kaip grojama senoviniais instrumentais. Tokie muzikantai kaip smuikininkas Andrew Manze daug tyrinėjo senąsias knygas ir senąją muziką ir daug nuveikė, kad žmonės permąstytų, kaip turėtų būti atliekama ankstesnių amžių muzika.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra periodo prietaisai?
A: Periodiniai instrumentai - tai muzikos instrumentai, pagaminti taip, kaip jie buvo pagaminti prieš šimtus metų, kad ankstesnė muzika skambėtų taip, kaip ji skambėjo, kai buvo sukurta pirmą kartą.
K: Kaip laikui bėgant keitėsi muzikos instrumentai?
A: Per pastaruosius kelis šimtmečius muzikos instrumentai labai pasikeitė. Instrumentų gamintojai juos keitė, dažnai suteikdami instrumentams didesnį skambesį, kad jie būtų gerai girdimi didelėse koncertų salėse. Orkestrai taip pat didėjo.
Klausimas: Kodėl žmonės nori išgirsti, kaip muzika skambėjo XVII ir XVIII a. pradžioje?
A: XX a. muzikantai ėmė suvokti, kad dėl to, kaip mes grojame Bacho ir kitų kompozitorių muziką, ji skamba kitaip, nei būtų skambėjusi pirmą kartą. Žmonėms tapo įdomu išgirsti, kaip ši muzika būtų skambėjusi ankstesniais laikotarpiais (baroko laikotarpiu).
Klausimas: Kas nutiko daugeliui senųjų instrumentų?
A: Daugelis senųjų instrumentų buvo išlikę, bet buvo "modernizuoti", t. y. jų pirminė forma buvo pakeista.
K: Ką dėl to pradėjo daryti instrumentų gamintojai?
A: Instrumentų gamintojai, naudodami tradicinius metodus ir medžiagas, pradėjo gaminti naujas senųjų instrumentų versijas, kad jie būtų panašūs į ankstesniais laikotarpiais naudotus instrumentus.
K: Kaip vadinamos šios naujos senesnių muzikos instrumentų versijos?
A: Šios naujos senesnių muzikos instrumentų versijos dažnai vadinamos "periodiniais instrumentais" (arba "autentiškais instrumentais", arba "istoriniais instrumentais").
K: Kas groja periodiniais Instrumentais?
A: Kai kurie muzikantai ir orkestrai pradėjo groti šiais senoviniais Instrumentais, kad galėtų atkurti, kaip iš pradžių skambėjo tam tikri muzikos kūriniai.
