Mato pasija
Mato pasija (vok. Matthäuspassion) - Johanno Sebastiano Bacho muzikinis kūrinys. Žodžiais pasakojama Jėzaus mirties ant kryžiaus istorija, aprašyta Šventojo Mato knygos 26 ir 27 skyriuose. Kūrinys skirtas chorui, balsams solo ir orkestrui. Ir choras, ir orkestras suskirstyti į dvi dalis: Choras 1 ir choras 2, orkestras 1 ir orkestras 2.
Žodžiai yra iš Biblijos ir poeto Piktandro. Buvo ir kitų kompozitorių, kurie taip pat rašė kūrinius, pavadintus "Švento Mato pasija", garsiausias iš jų - Heinrichas Schützas. Tačiau daugelis muzikų Bacho "Švento Mato pasiją" laiko didžiausiu kada nors parašytu choriniu kūriniu. Kiti du labai puikūs Bacho choriniai kūriniai yra jo Šventojo Jono pasija ir Mišios h-moll.
Bachas apie 1750 m.
Istorija
Tradicija giedoti Jėzaus kančios istoriją per Didžiąją savaitę (savaitę prieš Velykas) siekia daugelį šimtų metų, kai kunigas giedodavo, o ne kalbėdavo. Vėliau susiformavo tradicija leisti ją giedoti chorui. Baroko laikotarpiu atsirado Pasijos oratorija. Bacho "Pasija pagal Matą", parašyta 1727 m., yra garsiausias šios tradicijos kūrinys. Tikriausiai pirmą kartą ji buvo atlikta 1727 m. Didįjį penktadienį (balandžio 11 d.) Leipcigo Thomaskirche, kur Bachas dirbo kapelmeisteriu. Iki 1736 m. jis padarė keletą pakeitimų ir 1736 m. kovo 30 d. atliko ją dar kartą. Po to ji buvo beveik visiškai užmiršta iki pat Bacho mirties. Net ir Bacho muziką apskritai dauguma žmonių buvo pamiršę. 1829 m. kompozitorius Feliksas Mendelsonas (Felix Mendelssohn) atrado "Švento Mato pasijos" muziką ir nusprendė Berlyne atlikti trumpą jos versiją. Ji iškart tapo itin populiari tarp publikos ir nuo to laiko Bachas visada buvo pripažįstamas kaip vienas didžiausių kompozitorių.
Muzika
Bacho "Švento Mato pasijos" žodžiai iš dalies paimti tiesiai iš Biblijos (Mato evangelijos 26-27 skyriai), o iš dalies sugalvoti poeto Picanderio. Biblijos žodžiai naudojami pagrindinei istorijai papasakoti. Juos rečitatyvu (muzika kalbos ritmu) gieda tenoras solistas, vadinamas evangelistu (Matas buvo "evangelistas", nes skelbė Jėzaus žinią). Jėzaus pasakytus žodžius gieda baritonas arba bosas solistas. Evangelistui akompanuoja continuo (vargonai ir violončelė, kontrabosas arba fagotas). Jėzui akompanuoja styginiai.
Tarp rečitatyvų dalių skamba arijos, kurias dainuoja vienas iš keturių solistų: sopranas, altas, tenoras ir bosas. Arijos dažnai turi įžanginę dalį, vadinamą "arioso", kuri muzikiniu stiliumi yra kažkas tarpinio tarp rečitatyvo ir arijos. Arijoms akompanuoja orkestras, dažnai vienas instrumentas atlieka svarbų solo. Arioso ir arijų žodžiai komentuoja tai, kas vyksta istorijoje, ir apibūdina tai, kas vyksta žmonių mintyse.
Choras, suskirstytas į dvi dalis ("dvigubas choras"), dainuoja keletą judesių, kuriuose vaizduoja istorijos žmonių minią. Kai kurios iš šių dalių, pavyzdžiui, įžanginė, yra gana ilgos, kitos - labai trumpos. Kai kuriose iš šių dalių dalyvauja vokalistas solistas, o choras komentuoja tai, apie ką dainuoja solistas. Be pagrindinio choro, yra ir nedidelis choras, kuris pirmosios dalies metu ant muzikos dainuoja choralo melodiją (tai vadinama "ripieno"). Kartais tam naudojamas berniukų choras.
Taip pat yra keletas choralų, kuriuos gieda visas choras. Tai tarsi giesmių melodijos. Tikėtina, kad Bacho laikais susirinkusieji būtų prisijungę prie jų giedojimo, nes tai buvo choralai, dažnai giedami per bažnytines pamaldas.
Kai kuriose choro dalyse yra labai mažų atkarpų, skirtų balsui solo. Jie atstovauja vienam žmogui iš minios. Jas gali giedoti choro solistai. Taigi, be Jėzaus, mažos partijos skirtos Judui, Petrui, dviem aukštiesiems kunigams, Poncijui Pilatui, Piloto žmonai, dviem liudytojams ir dviem tarnaitėms. Šias mažas partijas gali dainuoti skirtingi solistai, tačiau kai kuriuose spektakliuose vienas solistas (galbūt tas, kuris taip pat dainuoja arijas) gali atlikti kelias iš šių partijų.
Šių muzikinių pasijų tradicijoje Prisikėlimas apskritai neminimas. Istorija baigiasi choro ašaromis po to, kai Jėzus buvo nužudytas.
Orkestre groja styginiai instrumentai (smuikai, altai, violončelės ir kontrabosai), vargonai (po vieną kiekvienam chorui), dvi fleitos, du obojai ir fagotas. I orkestras groja su I choru, o II orkestras - su II choru. Taip pat yra keletas papildomų instrumentų: dvi fleitos, trys skirtingų rūšių obojus ir viola da gamba.
Bacho "Švento Mato pasija" trunka beveik 3,5 valandos, jei atliekama be jokių sutrumpinimų. Ji suskirstyta į dvi dalis. Tarp kiekvienos dalies paprastai daroma ilga pertrauka, kad muzikantai ir klausytojai galėtų pavalgyti, o po to atsigaivinę sugrįžtų antrai daliai.
Mato pasija ir Jono pasija yra labai puikūs kūriniai. Jie skiriasi savo pobūdžiu. Jono pasija yra labai dramatiška, mėgaujasi istorijos dramatiškumu. Šventojo Mato pasija yra švelnesnė ir mąslesnė, nors joje taip pat yra dramatiškų momentų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas sukūrė Švento Mato pasiją?
A: Šventojo Mato pasiją sukūrė Johannas Sebastianas Bachas.
K.: Kokia istorija pasakojama Šventojo Mato pasijoje?
A: Šventojo Mato pasijoje pasakojama Jėzaus mirties ant kryžiaus istorija, kaip parašyta Šventojo Mato knygoje Biblijoje.
K: Kokio tipo muzikinis kūrinys yra "Švento Mato pasija"?
A: "Šv. Mato pasija" yra muzikinė kompozicija chorui, solo balsams ir orkestrui.
K: Kaip "Švento Mato pasijoje" padalytas choras ir orkestras?
A.: Ir choras, ir orkestras padalytas į dvi dalis: Choras: 1 choras ir 2 choras, orkestras: 1 ir 2 orkestras.
K: Iš kur paimti žodžiai "Švento Mato pasijoje"?
A: Šventojo Mato pasijos žodžiai paimti iš Biblijos ir poeto Piktandro.
K: Kas dar parašė kūrinių, pavadintų "Šventojo Mato pasija"?
A: Kiti kompozitoriai, tarp jų Heinrichas Schützas, taip pat rašė kūrinius, pavadintus "Švento Mato pasija".
K: Ką daugelis muzikų laiko didžiausiu kada nors parašytu choriniu kūriniu?
A.: Daugelis muzikų Bacho "Pasiją pagal Matą" laiko didžiausiu kada nors parašytu choriniu kūriniu, kartu su jo "Pasija pagal Joną" ir Mišiomis h-moll.
