Mato pasija (vok. Matthäuspassion) yra vienas žinomiausių ir ambicingiausių Johanno Sebastiano Bacho kūrinių. Tai stambus religinis oratorinis darbas, pasakojantis apie Jėzaus kančią ir mirtį ant kryžiaus, pagal pasakojimą, sudarytą iš Šventojo Mato knygos 26 ir 27 skyrių. Kūrinys parašytas chorui, solistams ir orkestrui; tiek choras, tiek orkestras yra suskirstyti į dvi dalis — Choras I ir Choras II, Orkestras I ir Orkestras II — todėl reikalingos didelės atlikėjų pajėgos bei sudėtinga erdvinė (antifoninė) texture.

Kompozicija ir struktūra

Mato pasija (BWV 244) yra didžiulė forma, kuri apima recitatyvus, evangelisto pasakojimus, solo arijas, chorales (liuteroniškas pamokslines giesmes) ir didelius choro epizodus (vadinamus turba chorais — minios pasisakymai). Darbas paprastai užtrunka apie 2,5–3 valandas atliekant visą versiją ir yra suskirstytas į kelias dalis (tradiciškai – dvi dalys, kurios buvo skirtos liturginiam Good Friday atlikimui: pirma dalis iki skausmingųjų įvykių, antra — iki ir po nukryžiavimo). Kūrybinė medžiaga apima intymių solinių momentų ir grandiozinių chorinių scenų kontrastą.

Tekstas ir šaltiniai

Tekstas sudarytas iš dviejų pagrindinių šaltinių: Biblinių tekstų (vertimų pagal Martyną Liuterį) ir poezijos. Dalis lirinių recitatyvų ir arijų parašė poetas, pasirašinėjęs slapyvardžiu Piktandras (Picander) — tai pseudonimas Christian Friedrich Henrici. Bacho panaudotos liuteroninės choralės melodijos veikia kaip pamąstymo ir bendruomenės refleksijos elementai: choralo frazės pajungtos kaip komentaro ar meditacijos punktai tarp dramatiškų evangelisto pasakojimų.

Muzikinės ypatybės

  • Evangelistas (paprastai tenor) perteikia Evangelijos tekstą recitatyvais, kurie mus tarsi veda per įvykius.
  • Kristus (paprastai bosas) turi atskirus, glaustesnius recitatyvus su charakteringa orkestrine harmonine parama.
  • Turba chorai (minios pasisakymai) yra psichologiniai ir dramatiški, dažnai konfliktuojantys su solo balsais.
  • Arios ir duetu suteikia introspektyvų, emocinį komentarą (žinomos arijos, pavyzdžiui, Erbarme dich, tapo ypač vertinamos dėl jų jautrios melodikos ir instrumentacijos).
  • Du chorai ir du orkestrai leidžia Bachi naudoti dialogo ir erdvinės kontrasto priemones, taip pat atskirti veikėjų ir komentatorių balsus muzikoje.

Istorija ir atlikimo tradicija

Kūrinys buvo paruoštas ir atliekamas Leipcige, kur Bachas dirbo kaip Thomaskantoras. Pirmieji atlikimai įvyko XVIII a. — kompozicija buvo redaguojama ir tobulinama per kelerius metus. Po Bacho mirties jo didžiausi kūriniai ilgą laiką buvo mažiau žinomi; reikšmingą atgimimą Bacho kūrybai atnešė XIX a. vidurio susidomėjimas, kai kompozitoriaus muzika vėl pradėta atlikti plačiai (vienas iš žinomiausių atgaivintojų — Felix Mendelssohn, nors būtent Mendelssohno garsusis 1829 m. koncertas daugiausia susijęs su Jono pasija atkūrimu ir Bacho kūrinių populiarinimu apskritai).

Reikšmė ir paveldas

Daugelis muzikologų ir atlikėjų laiko Bacho Mato pasiją vienu iš didžiausių chorinio meno kūrinių istorijoje — dėl technologinio meistriškumo, emocinės gylio ir teologinės įtaigos. Kartu su kita žymia Bacho pasija — Šventojo Jono pasija — ir jo monumentaliosiomis Mišiomis h-moll, ši pasija sudaro kertinę barokinės religinės muzikos dalį. Taip pat buvo ir kitų kompozitorių, kūrusių pagal Mato evangelijos tekstus — pavyzdžiui, Heinrichas Schützas — tačiau Bacho versija dažnai vertinama kaip pati išraiškingiausia ir sudėtingiausia.

Praktiniai pastebėjimai: atliekant Mato pasiją reikalingi sustiprinti chorai, profesionalūs solistai ir išlavinta orkestrinė grupė; atlikimai gali skirtis priklausomai nuo interpretuojamos versijos (Bachas pats keitė kūrinį), atlikimo tradicijos bei dirigento koncepcijos. Dėl savo teatro ir liturgijos sankirtos kūrinys dažnai atliekamas tiek koncertiniuose, tiek liturginiuose kontekstuose.