Johanno Sebastiano Bacho „Švento Mato pasija“ (Matthäuspassion) — apžvalga
Giluminė J. S. Bacho „Švento Mato pasija“ (Matthäuspassion) apžvalga: kūrinio istorija, dviejų chorų ir orkestrų struktūra, tekstai ir jo reikšmė chorinei muzikai.
Mato pasija (vok. Matthäuspassion) yra vienas žinomiausių ir ambicingiausių Johanno Sebastiano Bacho kūrinių. Tai stambus religinis oratorinis darbas, pasakojantis apie Jėzaus kančią ir mirtį ant kryžiaus, pagal pasakojimą, sudarytą iš Šventojo Mato knygos 26 ir 27 skyrių. Kūrinys parašytas chorui, solistams ir orkestrui; tiek choras, tiek orkestras yra suskirstyti į dvi dalis — Choras I ir Choras II, Orkestras I ir Orkestras II — todėl reikalingos didelės atlikėjų pajėgos bei sudėtinga erdvinė (antifoninė) texture.
Kompozicija ir struktūra
Mato pasija (BWV 244) yra didžiulė forma, kuri apima recitatyvus, evangelisto pasakojimus, solo arijas, chorales (liuteroniškas pamokslines giesmes) ir didelius choro epizodus (vadinamus turba chorais — minios pasisakymai). Darbas paprastai užtrunka apie 2,5–3 valandas atliekant visą versiją ir yra suskirstytas į kelias dalis (tradiciškai – dvi dalys, kurios buvo skirtos liturginiam Good Friday atlikimui: pirma dalis iki skausmingųjų įvykių, antra — iki ir po nukryžiavimo). Kūrybinė medžiaga apima intymių solinių momentų ir grandiozinių chorinių scenų kontrastą.
Tekstas ir šaltiniai
Tekstas sudarytas iš dviejų pagrindinių šaltinių: Biblinių tekstų (vertimų pagal Martyną Liuterį) ir poezijos. Dalis lirinių recitatyvų ir arijų parašė poetas, pasirašinėjęs slapyvardžiu Piktandras (Picander) — tai pseudonimas Christian Friedrich Henrici. Bacho panaudotos liuteroninės choralės melodijos veikia kaip pamąstymo ir bendruomenės refleksijos elementai: choralo frazės pajungtos kaip komentaro ar meditacijos punktai tarp dramatiškų evangelisto pasakojimų.
Muzikinės ypatybės
- Evangelistas (paprastai tenor) perteikia Evangelijos tekstą recitatyvais, kurie mus tarsi veda per įvykius.
- Kristus (paprastai bosas) turi atskirus, glaustesnius recitatyvus su charakteringa orkestrine harmonine parama.
- Turba chorai (minios pasisakymai) yra psichologiniai ir dramatiški, dažnai konfliktuojantys su solo balsais.
- Arios ir duetu suteikia introspektyvų, emocinį komentarą (žinomos arijos, pavyzdžiui, Erbarme dich, tapo ypač vertinamos dėl jų jautrios melodikos ir instrumentacijos).
- Du chorai ir du orkestrai leidžia Bachi naudoti dialogo ir erdvinės kontrasto priemones, taip pat atskirti veikėjų ir komentatorių balsus muzikoje.
Istorija ir atlikimo tradicija
Kūrinys buvo paruoštas ir atliekamas Leipcige, kur Bachas dirbo kaip Thomaskantoras. Pirmieji atlikimai įvyko XVIII a. — kompozicija buvo redaguojama ir tobulinama per kelerius metus. Po Bacho mirties jo didžiausi kūriniai ilgą laiką buvo mažiau žinomi; reikšmingą atgimimą Bacho kūrybai atnešė XIX a. vidurio susidomėjimas, kai kompozitoriaus muzika vėl pradėta atlikti plačiai (vienas iš žinomiausių atgaivintojų — Felix Mendelssohn, nors būtent Mendelssohno garsusis 1829 m. koncertas daugiausia susijęs su Jono pasija atkūrimu ir Bacho kūrinių populiarinimu apskritai).
Reikšmė ir paveldas
Daugelis muzikologų ir atlikėjų laiko Bacho Mato pasiją vienu iš didžiausių chorinio meno kūrinių istorijoje — dėl technologinio meistriškumo, emocinės gylio ir teologinės įtaigos. Kartu su kita žymia Bacho pasija — Šventojo Jono pasija — ir jo monumentaliosiomis Mišiomis h-moll, ši pasija sudaro kertinę barokinės religinės muzikos dalį. Taip pat buvo ir kitų kompozitorių, kūrusių pagal Mato evangelijos tekstus — pavyzdžiui, Heinrichas Schützas — tačiau Bacho versija dažnai vertinama kaip pati išraiškingiausia ir sudėtingiausia.
Praktiniai pastebėjimai: atliekant Mato pasiją reikalingi sustiprinti chorai, profesionalūs solistai ir išlavinta orkestrinė grupė; atlikimai gali skirtis priklausomai nuo interpretuojamos versijos (Bachas pats keitė kūrinį), atlikimo tradicijos bei dirigento koncepcijos. Dėl savo teatro ir liturgijos sankirtos kūrinys dažnai atliekamas tiek koncertiniuose, tiek liturginiuose kontekstuose.
Bachas apie 1750 m.
Istorija
Tradicija giedoti Jėzaus kančios istoriją per Didžiąją savaitę (savaitę prieš Velykas) siekia daugelį šimtų metų, kai kunigas giedodavo, o ne kalbėdavo. Vėliau susiformavo tradicija leisti ją giedoti chorui. Baroko laikotarpiu atsirado Pasijos oratorija. Bacho "Pasija pagal Matą", parašyta 1727 m., yra garsiausias šios tradicijos kūrinys. Tikriausiai pirmą kartą ji buvo atlikta 1727 m. Didįjį penktadienį (balandžio 11 d.) Leipcigo Thomaskirche, kur Bachas dirbo kapelmeisteriu. Iki 1736 m. jis padarė keletą pakeitimų ir 1736 m. kovo 30 d. atliko ją dar kartą. Po to ji buvo beveik visiškai užmiršta iki pat Bacho mirties. Net ir Bacho muziką apskritai dauguma žmonių buvo pamiršę. 1829 m. kompozitorius Feliksas Mendelsonas (Felix Mendelssohn) atrado "Švento Mato pasijos" muziką ir nusprendė Berlyne atlikti trumpą jos versiją. Ji iškart tapo itin populiari tarp publikos ir nuo to laiko Bachas visada buvo pripažįstamas kaip vienas didžiausių kompozitorių.
Muzika
Bacho "Švento Mato pasijos" žodžiai iš dalies paimti tiesiai iš Biblijos (Mato evangelijos 26-27 skyriai), o iš dalies sugalvoti poeto Picanderio. Biblijos žodžiai naudojami pagrindinei istorijai papasakoti. Juos rečitatyvu (muzika kalbos ritmu) gieda tenoras solistas, vadinamas evangelistu (Matas buvo "evangelistas", nes skelbė Jėzaus žinią). Jėzaus pasakytus žodžius gieda baritonas arba bosas solistas. Evangelistui akompanuoja continuo (vargonai ir violončelė, kontrabosas arba fagotas). Jėzui akompanuoja styginiai.
Tarp rečitatyvų dalių skamba arijos, kurias dainuoja vienas iš keturių solistų: sopranas, altas, tenoras ir bosas. Arijos dažnai turi įžanginę dalį, vadinamą "arioso", kuri muzikiniu stiliumi yra kažkas tarpinio tarp rečitatyvo ir arijos. Arijoms akompanuoja orkestras, dažnai vienas instrumentas atlieka svarbų solo. Arioso ir arijų žodžiai komentuoja tai, kas vyksta istorijoje, ir apibūdina tai, kas vyksta žmonių mintyse.
Choras, suskirstytas į dvi dalis ("dvigubas choras"), dainuoja keletą judesių, kuriuose vaizduoja istorijos žmonių minią. Kai kurios iš šių dalių, pavyzdžiui, įžanginė, yra gana ilgos, kitos - labai trumpos. Kai kuriose iš šių dalių dalyvauja vokalistas solistas, o choras komentuoja tai, apie ką dainuoja solistas. Be pagrindinio choro, yra ir nedidelis choras, kuris pirmosios dalies metu ant muzikos dainuoja choralo melodiją (tai vadinama "ripieno"). Kartais tam naudojamas berniukų choras.
Taip pat yra keletas choralų, kuriuos gieda visas choras. Tai tarsi giesmių melodijos. Tikėtina, kad Bacho laikais susirinkusieji būtų prisijungę prie jų giedojimo, nes tai buvo choralai, dažnai giedami per bažnytines pamaldas.
Kai kuriose choro dalyse yra labai mažų atkarpų, skirtų balsui solo. Jie atstovauja vienam žmogui iš minios. Jas gali giedoti choro solistai. Taigi, be Jėzaus, mažos partijos skirtos Judui, Petrui, dviem aukštiesiems kunigams, Poncijui Pilatui, Piloto žmonai, dviem liudytojams ir dviem tarnaitėms. Šias mažas partijas gali dainuoti skirtingi solistai, tačiau kai kuriuose spektakliuose vienas solistas (galbūt tas, kuris taip pat dainuoja arijas) gali atlikti kelias iš šių partijų.
Šių muzikinių pasijų tradicijoje Prisikėlimas apskritai neminimas. Istorija baigiasi choro ašaromis po to, kai Jėzus buvo nužudytas.
Orkestre groja styginiai instrumentai (smuikai, altai, violončelės ir kontrabosai), vargonai (po vieną kiekvienam chorui), dvi fleitos, du obojai ir fagotas. I orkestras groja su I choru, o II orkestras - su II choru. Taip pat yra keletas papildomų instrumentų: dvi fleitos, trys skirtingų rūšių obojus ir viola da gamba.
Bacho "Švento Mato pasija" trunka beveik 3,5 valandos, jei atliekama be jokių sutrumpinimų. Ji suskirstyta į dvi dalis. Tarp kiekvienos dalies paprastai daroma ilga pertrauka, kad muzikantai ir klausytojai galėtų pavalgyti, o po to atsigaivinę sugrįžtų antrai daliai.
Mato pasija ir Jono pasija yra labai puikūs kūriniai. Jie skiriasi savo pobūdžiu. Jono pasija yra labai dramatiška, mėgaujasi istorijos dramatiškumu. Šventojo Mato pasija yra švelnesnė ir mąslesnė, nors joje taip pat yra dramatiškų momentų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas sukūrė Švento Mato pasiją?
A: Šventojo Mato pasiją sukūrė Johannas Sebastianas Bachas.
K.: Kokia istorija pasakojama Šventojo Mato pasijoje?
A: Šventojo Mato pasijoje pasakojama Jėzaus mirties ant kryžiaus istorija, kaip parašyta Šventojo Mato knygoje Biblijoje.
K: Kokio tipo muzikinis kūrinys yra "Švento Mato pasija"?
A: "Šv. Mato pasija" yra muzikinė kompozicija chorui, solo balsams ir orkestrui.
K: Kaip "Švento Mato pasijoje" padalytas choras ir orkestras?
A.: Ir choras, ir orkestras padalytas į dvi dalis: Choras: 1 choras ir 2 choras, orkestras: 1 ir 2 orkestras.
K: Iš kur paimti žodžiai "Švento Mato pasijoje"?
A: Šventojo Mato pasijos žodžiai paimti iš Biblijos ir poeto Piktandro.
K: Kas dar parašė kūrinių, pavadintų "Šventojo Mato pasija"?
A: Kiti kompozitoriai, tarp jų Heinrichas Schützas, taip pat rašė kūrinius, pavadintus "Švento Mato pasija".
K: Ką daugelis muzikų laiko didžiausiu kada nors parašytu choriniu kūriniu?
A.: Daugelis muzikų Bacho "Pasiją pagal Matą" laiko didžiausiu kada nors parašytu choriniu kūriniu, kartu su jo "Pasija pagal Joną" ir Mišiomis h-moll.
Ieškoti