Radovanas Karadžičius

Ankstyvasis gyvenimas

Karadžičius buvo Vuko ir Jovankos Karadžičių vaikas. Jo tėvas Vuko (1912-1987) buvo batų gamintojas. Jo motina Jovanka (1922-2005) buvo valstietė iš Šiaurės Juodkalnijos. Jos mergautinė pavardė buvo Jovanka Jakić. Ji ištekėjo už Karadžičiaus tėvo 1943 m., būdama dvidešimties metų.

Karadžičiaus tėvas didžiąją sūnaus vaikystės dalį praleido kalėjime. Antrojo pasaulinio karo metais Jugoslaviją buvo užgrobusi nacistinė Vokietija ir kitos Ašies šalys. Karadžičiaus tėvas priklausė čekistams. Tai buvo kariuomenė, rėmusi pirminę Jugoslavijos vyriausybę. Kadangi jis priklausė šiai kariuomenei, po karo pateko į kalėjimą.

Švietimas

1960 m. Karadžičius persikėlė į Sarajevą studijuoti psichiatrijos Sarajevo universiteto Medicinos mokykloje. 1970 m. jis studijavo nerimą ir depresiją Næstvedo ligoninėje Danijoje. 1974-1975 m. jis toliau mokėsi medicinos Kolumbijos universitete Niujorke.

Grįžęs į Jugoslaviją, Karadžičius dirbo Koševo ligoninėje (pagrindinėje Sarajevo ligoninėje). Jis taip pat buvo poetas. Kitas serbų rašytojas paskatino jį užsiimti politika.

Kalėjimas už sukčiavimą

Dirbdamas Koševo ligoninėje, Karadžičius neteisėtais būdais papildomai užsidirbdavo pinigų. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie norėjo anksčiau išeiti į pensiją, mokėjo jam už tai, kad jis pasakytų, jog jie yra neįgalūs. Karadžičius taip pat meluodavo kaliniams, kurie norėjo išvengti bausmės, sakydamas, kad darydami nusikaltimus jie buvo bepročiai.

1983 m. Karadžičius pradėjo dirbti ligoninėje, esančioje Belgrado priemiestyje Voždovac. Kartu su partneriu Momčilo Krajišniku Karadžičius gavo paskolą, kuri turėjo būti panaudota žemės ūkiui gerinti. Vietoj to jis ir jo partneris pinigus panaudojo sau namams Pale statyti. Pale buvo serbų miestelis virš Sarajevo, kurį vyriausybė buvo pavertusi slidinėjimo kurortu.

1984 m. lapkričio 1 d. abu buvo suimti už sukčiavimą. Kalėjime jie praleido 11 mėnesių, kol jų draugas Nikola Koljevičius sumokėjo užstatą ir jie galėjo išeiti į laisvę. 1985 m. rugsėjo 26 d. Karadžičius buvo nuteistas trejus metus kalėti už turto pasisavinimą ir sukčiavimą. Tačiau, kadangi jis jau buvo praleidęs daugiau nei metus kalėjime, teismas neprivertė Karadžičiaus praleisti likusios bausmės dalies kalėjime.

Nuotraukos, darytos 1984 m., kai Karadžičius buvo suimtas

Politinis gyvenimas

1989 m. Karadžičius padėjo Bosnijoje ir Hercegovinoje įkurti Serbų demokratinę partiją (Srpska Demokratska Stranka). Partijos tikslas buvo suvienyti Bosnijos serbus.

1991 m. rugsėjį Serbų demokratinė partija (SDS) pradėjo kurti Bosnijoje ir Hercegovinoje teritorijas, kurias valdė tik serbai. 1991 m. spalio 15 d. Bosnijos parlamentas nubalsavo, kad jie nori valdyti patys. Po devynių dienų buvo įsteigta atskira serbų asamblėja, turėjusi atstovauti tik Bosnijos ir Hercegovinos serbams.

1992 m. sausio 9 d. Bosnijos serbų asamblėja paskelbė, kad sukūrė naują valstybę - Bosnijos ir Hercegovinos serbų tautos respubliką (Република српског народа Босне и Херцеговине/Republika srpskog naroda Bosne i Hercegovine). 1992 m. vasario 28 d. Serbų Respublika patvirtino savo konstituciją. Ji taip pat pareiškė, kad dabar kontroliuoja:

• Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos, kurias valdė tik serbai
• Bosnijos ir Hercegovinos dalys, kuriose gyvena daugiausia serbai
• "Visi regionai, kuriuose serbų tauta sudaro mažumą [dėl] Antrojo pasaulinio karo genocido".

Serbų Respublikos prezidentas

1992 m. balandžio 6-7 d. Europa ir Jungtinės Valstijos pripažino, kad Bosnija yra nepriklausoma šalis. 1992 m. gegužės 22 d. Bosnija tapo Jungtinių Tautų nare. 1992 m. gegužės 13 d. R. Karadžičius buvo išrinktas šios Bosnijos serbų vyriausybės prezidentu. Į jo įgaliojimus įėjo vadovavimas šalies kariuomenei.

Kaltinimai karo nusikaltimais

Būdamas Bosnijos serbų kariuomenės vadas, Karadžičius vadovavo kampanijai, kurios tikslas buvo atsikratyti visų Bosnijos musulmonų ir kroatų iš kaimų, kuriuos serbai norėjo pasilikti sau.

1995 m. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) apkaltino R. Karadžičių įvykdžius karo nusikaltimus prieš ne serbus. TBTBJ kaltino Karadžičių įsakius 1995 m. surengti Srebrenicos žudynes, per kurias Karadžičiaus kariuomenė nužudė daugiau kaip 7 500 musulmonų. Jie taip pat kaltino jį daugeliu kitų nusikaltimų, pvz:

• Priversti ne Serbijos musulmonus palikti savo namus dėl jų etninės kilmės ir religijos.
• Persekiojimas (blogas elgesys su žmonių grupe) dėl jų rasės, religijos ar politinių pažiūrų.
• Žmogžudystė
• Terorizmas prieš civilius gyventojus
• Įkaitų paėmimas
• Išnaikinimas (bandymas išžudyti visą žmonių populiaciją: visus ne serbų musulmonus).

Karadžičius pabėgo, todėl negalėjo būti teisiamas už šiuos nusikaltimus. Iki 2008 m. jis slapstėsi. Jungtinių Valstijų vyriausybė pasiūlė 5 mln. dolerių atlygį už jo suėmimą.

Per Srebrenicos žudynes nužudyti žmonės iškeliami iš masinių kapaviečių

Areštas

Karadžičius buvo suimtas 2008 m. liepos 21 d. Belgrade. Jis apsimetinėjo alternatyviosios medicinos gydytoju, daugiausia Belgrade, taip pat Vienoje (Austrija). Liepos 30 d. Karadžičius buvo išsiųstas į TBTBJ kalėjimą Hagoje.

R. Karadžičius teigė, kad JAV vyriausybė jį saugojo, kol jis slapstėsi, todėl prireikė daugiau nei dešimties metų, kol jis buvo surastas.

Karadžičius pirmą kartą prieš TBTBJ teisėją stojo 2008 m. liepos 31 d. Tuo metu TBTBJ buvo pripažinęs 64 asmenis kaltais dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ar genocido per Jugoslavijos karus.

Filmas "Medžioklės vakarėlis" buvo paremtas pabėgėlio Karadžičiaus gyvenimu.

Apkaltinamasis nuosprendis ir bausmė

2016 m. kovo 24 d. R. Karadžičius buvo pripažintas kaltu dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis buvo nuteistas kalėti 40 metų.

R. Karadžičius buvo pripažintas kaltu dėl genocido už Srebrenicos žudynes. Jis taip pat buvo nuteistas už persekiojimą, naikinimą, deportaciją, etninį valymą ir nužudymą.

Nuotraukų galerija

·         Užveskite pelės žymeklį ant kiekvienos nuotraukos, kad pamatytumėte jos etiketę. Spustelėkite nuotrauką, kad ji būtų didesnė.

·         Karadžičiaus vykdyta Sarajevo apgultis

·         Srebrenicos žudynės