Samuelis Sebastianas Wesley (gimė 1810 m. rugpjūčio 14 d. Londone, mirė 1876 m. balandžio 19 d.) - anglų vargonininkas ir kompozitorius. Jis buvo vienas reikšmingiausių to meto anglų bažnytinės muzikos kūrėjų ir aktyvus bažnytinės muzikos lygio gerinimo šalininkas. Wesley kūrė anthemas, himnų melodijas, mišrių choro dalykus ir bažnytinių tarnybų (service) nustatymus; daugelis jo kompozicijų išliko repertuare ir naudojamos iki šiol.
Gyvenimas ir karjera
Wesley muzikoje pasirodė anksti: jis gavo praktinį organisto ir kompozitoriaus rengimą jaunystėje ir nuo jauno amžiaus ėjo įvairius bažnytinės muzikos postus. Per savo karjerą jis dirbo keliuose svarbiuose Anglijos bažnytinės bendruomenės centruose, garsėjo kaip principingas muzikos vadovas ir organų atlikimo inovatorius. Nors jis daug prisidėjo prie bažnytinės muzikos atgaivinimo, asmeninės savybės dažnai trukdė jam susitarti su darbdaviais.
Stilius ir kūryba
Wesley kūryboje dera griežtesnės polifoninės tradicijos ir lyriškesni melodiniai sprendimai. Jis rašė tiek didelės sudėtingos formos anthemas, tiek trumpesnes liturgines dalis: giesmes, Magnificat ir Nunc dimittis nustatymus, taip pat himnų melodijas ir prie jų skirtas aranžuotes. Jo muzikoje dažnai juntamas aiškus, vokališkai patogus linijų vedimas, darnus harmoninis sprendimas ir subtilus teksto išryškinimas — todėl daug jo kūrinių sėkmingai tinka mišriems chorams ir parapijų liturgijoms.
Žymūs kūriniai — tarp gerai žinomų ir dažnai atliekamų yra anthemos, pavyzdžiui, "Lead me, Lord", taip pat kelios himnų melodijos, kurių viena žinoma kaip melodija „Aurelia“ (plačiai vartojama kai kuriems himnams). Jo anthemos ir tarnybų nustatymai iki šiol įtraukiami į bažnytinių choro programą ir leidinius.
Asmenybė, konfliktai ir finansai
Wesley reputacija buvo dvispalvė: kaip muzikantas jis buvo labai vertinamas, bet asmeniniame gyvenime — sunkus ir linkęs į konfliktus. Jis ne sykį susidurdavo su darbdaviais ir bažnyčios valdytojais dėl darbo sąlygų, organų priežiūros ar repertuaro pasirinkimo. Dėl savo griežtų nuostatų ir kartais kandžių pastabų jis prarado kai kurių rėmėjų palankumą. Tuo pačiu metu jo pajamos dažnai buvo nepakankamos; finansinės problemos dalinai kildavo iš to, kad jis nesugebėdavo ilgai išsaugoti sau palankių, stabilų atlygį garantuojančių postų.
Paveldo reikšmė
Wesley indėlis į anglų bažnytinę muziką buvo reikšmingas: jis ne tik parašė kūrinių, kurie išliko repertuare, bet ir padėjo formuoti estetiką bei praktinius standartus, reikalingus chorams ir organistams. Jo reikalavimai aukštai atlikimo kultūrai, patobulintos organų idėjos ir choro rengimo principai prisidėjo prie vėlesnės bažnytinės muzikos atgimimo XIX a. pabaigoje. Daugelis vėlesnių kompozitorių ir choro vadovų pripažino Wesley įtaką ir tęsė jo pradėtus darbus.
Apibendrinant: Samuelis Sebastianas Wesley buvo talentingas, principingas ir kartais sudėtingas asmuo, kurio kūryba ir pastangos paliko ilgalaikį pėdsaką anglų bažnytinėje muzikoje, nepaisant asmeninių ir finansinių sunkumų.