Cordillera Septentrional – Šiaurinė kalnų grandinė Dominikos Respublikoje
Atraskite Cordillera Septentrional — Dominikos Respublikos Šiaurinę kalnų grandinę: stulbinanti gamta, vaizdingos pakrantės, žygiai ir unikalios kultūrinės vietovės.
Cordillera Septentrional - tai kalnų grandinė šiaurinėje Dominikos Respublikos dalyje; angliškai jos pavadinimas reiškia tiesiog "Šiaurės kalnų grandinė". Kartais ji vadinama Sierra de Montecristi, daugiausia senose knygose. Ši grandinė yra reikšminga salos reljefo dalis: ji formuoja krantų liniją, turi įtakos vietiniam klimatui ir ekologijai bei yra svarbi vietos bendruomenėms.
Jo bendras ilgis - apie 200 km, nuo Monte Kristi provincijos pakrantės iki Samanos įlankos, už kelių kilometrų į rytus nuo San Francisko de Makoriso. Didžiausias plotis - apie 40 km. Grandinėbaigiasi prie jūros ir šiaurinės pakrantės zonoje sudaro staigius šlaitus, o į pietus pereina į lygumas ir upių slėnius.
Jis driekiasi palei šiaurinę Ispanijos salos pakrantę iš šiaurės vakarų į pietryčius. Tarp Atlanto vandenyno pakrantės ir kalnų masyvo yra tik nedideli slėniai. Jo aukštis vidutiniškai siekia 600 m. (Pastaba: kalnų grandinė yra Hispaniolos saloje — Dominikos Respublikos šiaurėje.)
Geologija ir reljefas
Cordillera Septentrional susiformavo kompleksinių tektoninių ir erozinių procesų metu. Jos sudėtyje dominuoja kietesni uolienų sluoksniai, vietomis išraiškingi kalkakmeniniai masyvai, o kai kur susiformavęs karstas lemia urvų ir požeminių vandens sistemų atsiradimą. Kalnų linijos plotis ir aukštis yra nevienodi: vietomis jos kyla stačiais šlaitais nuo pakrantės, kitur pereina į aukštesnius kalnagūbrius ir minkštesnius slėnius.
Klimatas ir ekologija
Šio regiono klimatas yra tropinis, tačiau smarkiai variantuoja pagal aukštį ir geografiją. Šiaurinė pakrantė, besiribojanti su Atlanto vandenynu, dažnai gauna daugiau drėgmės, o vakariniai Monte Kristi apylinkių ruožai turi sausresnį, pusiau aridų klimatą.
- Žemų aukščių zonos: sausos kserofitinės ir pusiau sausos tropinės pusiau dykvietės bei krūmynai.
- Aukštesnės zonos: atsinaujinančios tropinės miško bendrijos, vietomis susidaro tankesni debesų ir drėgnų miškų fragmentai.
- Pakrantės ekosistemos: mangrovės, smėlio kopos ir lagūnos, svarbios paukščiams bei jūros gyvūnijai.
Regionas yra namai daugeliui endeminių augalų ir gyvūnų rūšių; dėl skirtingų mikroklimatų galima rasti ištisą spektrą biotopų – nuo sausų krūmynų iki drėgnų miškingų slėnių.
Žmonės, ūkis ir infrastruktūra
Kalnų grandinė nėra intensyviai apgyvendinta, tačiau pakrantės miestai ir mažesnės gyvenvietės naudojasi jos ištekliais. Vietinė ekonomika remiasi įvairiomis veiklomis:
- smulkiu ūkininkavimu (vaisių, daržovių ir gyvulininkystė),
- vietomis — plantacijomis ir medžių kirtimu,
- žvejyba ir pakrantės turizmas pagrindiniuose miesteliuose,
- kaime — tradicinėmis bendruomenėmis, kurios išsaugo kultūrines ir žemės ūkio praktikas.
Aplink kelias didesnes gyvenvietes ir miestus yra keliai, bet kalnuotosiose vietovėse infrastruktūra gali būti ribota, ypač smulkesniuose šlaituose ir slėniuose.
Turizmas ir apsauga
Cordillera Septentrional patraukli ekoturistams: čia yra galimybių žygiams, paukščių stebėjimui, fotografijai ir pažinčiai su vietine flora bei fauna. Kai kurios pakrančių vietovės taip pat siūlo gražius paplūdimius ir vandens sporto galimybes.
Ekologinės problemos, su kuriomis susiduria regionas, yra miškininkystė, žemės naudojimo pokyčiai, erozija ir vandenų tarša. Dėl to svarbios apsaugos priemonės — draustiniai, atsinaujinantys ūkininkavimo būdai bei bendruomeninė gamtos išteklių priežiūra.
Santrauka
Cordillera Septentrional — tai apie 200 km ilgio Šiaurės Dominikos kalnų grandinė, kuri daro įtaką vietos klimatui, ekosistemoms ir žmonių veiklai. Nors vidutinis jos aukštis yra apie 600 m, reljefas yra labai įvairus, o aplinkos ir socialiniai iššūkiai skatina būtinybę plėtoti tvarų turizmą ir gamtos išteklių apsaugą.
Kalnai
Vakaruose kalnų grandinė baigiasi nedideliu kalnu kyšulyje; šis kalnas vadinamas "El Morro" ir yra netoli Monte Kristi miesto. Kristupas Kolumbas sausio 4 d. pamatė 1493 tą kalną ir davė jam Monte Cristo arba Monte Christi (liet. Kristaus kalnas) vardą.
Aukščiausi šio kalnų masyvo kalnai yra į šiaurę nuo Valverdės ir Santjago provincijų, centrinėje masyvo dalyje. Tai šie kalnai:
- Pico Diego de Ocoa (1249 m), į šiaurės vakarus nuo Santiago de los Caballeros ir į šiaurę nuo Villa González
- El Peñón (1100 m), į šiaurę nuo Tamborilo
- Jicomé arba Murazo (1 083 m), į šiaurę nuo Esperanzos
Kiti svarbūs kalnai yra El Mogote (970 m), esantis į šiaurę nuo Mokos, ir Quita Espuela (985 m), esantis į šiaurės rytus nuo San Francisko de Makoriso. Quita Espuela yra aukščiausias kalnas rytinėje dalyje, kur kalnų grandinė buvo vadinama Sierra de Macorís.
Izabelės de Torreso kalnas (799 m) yra Centrinių Kordiljerų kalnų dalis, nors ir nėra visiškai išsidėstęs kalnų masyve; jis yra už 5 km į pietryčius nuo Puerto Platos miesto.
Upės
Tos upės, kurių ištakos yra Septentrional Kordiljeroje, yra trumpos. Pietinėje kalnų grandinės pusėje ilgiausia upė yra Licey, Camú upės intakas.Šiaurinėje pusėje upės yra ilgesnės nei pietinėje ir įteka į Atlanto vandenyną. Kai kurios iš jų yra Bajabonico, Camú del Norte, Yásica, Boba.
Augmenija
Vakarinėje Kordiljeros rugsėjinio kalnagūbrio dalyje yra tik nedidelės kalvos, regionas labai sausas, todėl čia auga tik sausų regionų augalai, pavyzdžiui, kaktusai.Centrinėje ir rytinėje kalnų grandinės dalyse lyja daugiau, todėl kai kur, daugiausia rytinėje dalyje, auga atogrąžų miškai.
Natūralioje Cordillera Septentrional augmenijoje pušys neauga, nors jos auga kituose pagrindiniuose salos kalnų masyvuose.
Gyventojai ir ekonominė veikla
Cordillera Septentrional kalnuose yra tik keli nedideli miesteliai; trys iš jų - Altamira, Imbertas ir Jamao al Norte.Vakarinėje arealo dalyje yra per sausa, kad būtų galima vykdyti kokią nors ūkinę veiklą, tačiau centrinėje ir rytinėje dalyse ūkininkavimas yra svarbus. Pagrindiniai augalai - kava ir kakava. Ten, kur kalnai neaukšti, labai svarbi ir galvijininkystė.
Gintaras randamas Centrinėje Kordiljeroje, kalnuose į šiaurę nuo Tamborilo. Šis gintaras naudojamas brangakmeniams gaminti.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Kordiljeros Septentrionalis?
A: Cordillera Septentrional - tai kalnų grandinė Dominikos Respublikos šiaurinėje dalyje.
K: Kokia yra Cordillera Septentrional reikšmė anglų kalba?
A: Anglų kalba Cordillera Septentrional reiškia tiesiog "šiaurinė kalnų grandinė".
K: Kaip kitaip vadinasi Cordillera Septentrional?
A: Siera de Montecristi yra kitas Cordillera Septentrional pavadinimas, dažniausiai sutinkamas senose knygose.
K: Kokio ilgio yra Cordillera Septentrional?
Atsakymas: Cordillera Septentrional iš viso yra apie 200 km ilgio, nuo Monte Kristi provincijos pakrantės iki Samanos įlankos.
K: Koks didžiausias Cordillera Septentrional plotis?
A: Didžiausias Septentrional Kordiljeros plotis yra apie 40 km.
K: Kur palei Hispaniolos salą driekiasi Cordillera Septentrional?
Atsakymas: Cordillera Septentrional driekiasi palei šiaurinę Ispanijos salos pakrantę iš šiaurės vakarų į pietryčius.
K: Koks vidutinis Cordillera Septentrional aukštis?
A: Vidutinis Cordillera Septentrional aukštis yra 600 m.
Ieškoti