Nyderlandų pasipriešinimas Antrojo pasaulinio karo metu: istorija ir veikla
Nyderlandų pasipriešinimo judėjimas buvo olandų pilietinis ir karinis atsakas į Antrojo pasaulinio karo metu vykdytą vokiečių okupaciją Nyderlanduose. Jį sudarė įvairios grupės ir pavieniai asmenys, veikę labai skirtingais būdais: nuo atvirai ginkluoto sabotažo iki slaptos humanitarinės pagalbos – dažniausiai be tiesioginio smurto. Pasipriešinimo tinklai padėjo paslėpti maždaug 300 000 žmonių 1944 m. rudenį, daugiausia priglaudžiant pabėgėlius, visus nerizikingus gyventojus ir žydus.
Pasipriešinimo raida ir organizacijos
Nyderlandų pasipriešinimas vystėsi palaipsniui ir skirtinguose regionuose bei socialinėse grupėse ėmė formuotis savarankiškai. 1941 m. Nyderlandų gyventojai surengė streiką, vadinamą Vasario streiku, protestuodami prieš tai, kad naciai deportavo daugiau kaip 400 žydų. Šis viešas pasipriešinimo aktas paskatino platesnį nusiteikimą prieš okupantus ir įkvėpė tolimesnį organizavimą.
Komunistų partija ir kitos politinės grupės kūrė slaptų ląstelių sistemas;, pavyzdžiui, Olandijos komunistai sukūrė tokią ląstelių tinklo struktūrą, kuri leido koordinuoti veiklą nepastebimai. Kitos grupės – tiek idealistinės, tiek pragmatiškos – taip pat įsitraukė. Buvo įkurtos ir labiau karinio pobūdžio organizacijos, pavyzdžiui, Ordedienst (liet. „tvarkos tarnyba“). Keletas grupių, tokių kaip Bernardo IJzerdraato įkurta „De Geuzen“, veikė nuo pat pradžių, tačiau daugelį mažesnių, mėgėjiškesnių būrelių naciai aptiko ir išardė per pirmuosius dvejus karo metus.
Veiklos formos
Pasipriešinimo taktika buvo įvairi:
- Informacija ir žvalgyba – grupės rinko kontržvalgybinę informaciją apie vokiečių pajėgas, įskaitant karo gamyklų išleidimą, traukinių judėjimą ir darbus, ir šią informaciją siuntė sąjungininkams.
- Sabotažas – keliami traukiniai, susprogdintos geležinkelio linijos, sutrikdyta ryšių infrastruktūra ir pan., ypač vėlesniais karo metais, kai partizaninė veikla intensyvėjo.
- Slėpimas ir globa – veikėjai kūrė slaptas tinklas (onderduikers), kur slepiami karo vengiantys jaunuoliai, ištremtieji ir žydai; kelios grupės specializavosi gelbėti žydų vaikus.
- Nelegalus spaudinis – spausdintos pogrindinės laikraščiai (pvz., „Het Parool“ ir kiti) skleisdavo nepriklausomą informaciją ir palaikė moralei.
- Pagalba sąjungininkams – slėpė numušimus lėktuvus, vedė pabėgėlius per užimančias sienas, palaikė radijo ryšį ir priimdavo oro nuleidžiamas siuntas su ginklais, sprogmenimis ir pinigais.
Rizikos, represijos ir praradimai
Daugelį pasipriešinimo dalyvių naciai suėmė, tardė ir nužudė; daug grupių buvo išduotos ar infiltruotos. Apie 75 % (105 000 iš 140 000) Nyderlandų žydų žuvo per Holokaustą, dauguma jų buvo nužudyti nacių mirties stovyklose. Kelios pasipriešinimo grupės specializavosi gelbėti žydų vaikus ir slėpti juos pas privačius asmenis arba konfesines bendruomenes; tokiu būdu išgyveno tūkstančiai vaikų. Naciai taip pat nužudė apie 215–500 romų Nyderlanduose.
Okupacijos metas pasižymėjo ir kolektyvinėmis represijomis – masinėmis areštavimais, reidais ir bausmėmis už bet kokį priešinimąsi. Po 1944 m. sąjungininkų invazijų ir operacijų, pavyzdžiui, po sutriuškinimų didesnė dalis aktyvios veiklos persikėlė į koordinuotą pagalbą frontei, tačiau kartu sustiprėjo ir vokiečių kontratakos.
Ryšiai su sąjungininkais ir poveikis išlaisvinimui
Nuo 1944 m. pasipriešinimo informacija ir ryšiai tapo ypač svarbūs sąjungininkų pajėgoms. Pogrindinės organizacijos teikė žvalgybą, padėjo orientuotis užnugaryje, o kai kurios grupės prisidėjo prie logistikos, reikalingos sąjungininkų veiksmams Nyderlanduose. Tai padėjo sudaryti prielaidas greitesniam teritorijų atvadavimui ir suteikė gyventojams reikšmingą paramą ne tik karo metu, bet ir iškart po karo – ieškant dingusių žmonių, surandant slėptuves ir dokumentus.
Paveldas ir atmintis
Po karo Nyderlanduose vyko teismai prieš kolaborantus, taip pat visuomeninė diskusija apie pasipriešinimo mastą ir jo moralines ribas. Daugelis kovotojų liko nepažymėti, o jų vaidmuo — tiek aktyvus, tiek tylus – šiandien yra plačiai dokumentuojamas muziejuose, memuaruose ir oficialiose atminties ceremonijose. Pasipriešinimo veikla paliko gilų pėdsaką Nyderlandų visuomenėje: ji rodo, kad plataus masto humanitarinė pagalba, pogrindinė spauda, žvalgyba ir koordinuotas sabotažas gali reikšmingai prisidėti prie kovos su okupacija.
Apibendrinant, Nyderlandų pasipriešinimas buvo įvairialypis reiškinys: menkas skaičiumi palyginti su viso regiono gyventojais, bet itin svarbus praktiškai — gelbėjant gyvybes, palaikant sąjungininkus ir išlaikant pilietinę ir moralinę atsparą sunkiais okupacijos metais.
Eindhoveno pasipriešinimo judėjimo nariai su JAV 101-osios oro desanto divizijos kariais Eindhovene operacijos "Market Garden" metu, 1944 m. rugsėjo mėn.
Apibrėžimas
Be ginkluoto pasipriešinimo, olandai pasipriešino nacistinės Vokietijos okupacijai ir kitomis formomis. Tai buvo svarbios galimybės tiems, kurie priešinosi naciams, bet nusprendė nenaudoti ginklų. Neprievartinis pasipriešinimas apėmė šnipinėjimą, slapstymąsi ir pagalbą bėgliams, nacių taisyklių nesilaikymą, dalyvavimą viešuose protestuose, nelegalių laikraščių leidybą ir sabotažą (įmonių, padedančių karo veiksmams, naikinimą). Tūkstančius žmonių naciai suėmė ir įkalino mėnesiams, kankino, išsiuntė į koncentracijos stovyklas arba nužudė.
1941 m. vasario mėnesio Olandijos streikas, kuriuo buvo protestuojama prieš žydų deportaciją iš Nyderlandų, buvo vienintelis toks streikas nacių okupuotoje Europoje.
Po karo Nyderlandai sukūrė ir apdovanojo Pasipriešinimo kryžiumi vadinamą medalį už drąsą. Iš 95 jį gavusių žmonių 93 buvo nužudyti.
Preliudas
Prieš įsiveržiant vokiečiams Nyderlandai buvo neutralūs. Nuo 1830 m. olandai nebuvo kariavę su jokia Europos valstybe. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija nebuvo įsiveržusi į Nyderlandus. Buvęs Vokietijos kaizeris 1918 m. net pabėgo į Nyderlandus. Todėl Vokietijos invazija Antrojo pasaulinio karo metais buvo didelis šokas. 1939 m. rugsėjį Nyderlandai įsakė savo kariuomenei pasiruošti.
Nors Nyderlandai tebebuvo neutralūs ir per Antrąjį pasaulinį karą nebuvo įsitraukę nė į vieną pusę, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vokiečiai užpuolė didelį šalies prekybos laivyną. 1939 m. lapkričio mėn. naciai nuskandino olandų keleivinį laivą "SS Simon Bolivar", žuvo 84 žmonės. Tai sukrėtė Nyderlandus. Tai nebuvo vienintelis sunaikintas olandų laivas.
Vokiečių invazija
1940 m. gegužės 10 d. Vokietijos kariuomenė pradėjo pulti Nyderlandus. Vokiečiai įsiveržė su maždaug 750 000 vyrų. Tai buvo tris kartus didesnė nei Nyderlandų kariuomenė. Vokiečiai įsiveržė su 1 100 lėktuvų (Nyderlandų kariuomenė turėjo 125) ir šešiais šarvuotais traukiniais. Bombarduodami jie sunaikino 80 % olandų karinių lėktuvų, nors per puolimą vokiečiai prarado daugiau kaip 500 lėktuvų.
Naciai pirmą kartą istorijoje pabandė surengti didelio masto desantininkų puolimą, kuris nepavyko. Olandai susigrąžino trijų vokiečių užimtų aerodromų kontrolę. Olandijos kariuomenė turėjo tik vieną tanką (Renault ft-17, bet mes jo nenaudojome, nes jis buvo šiukšlė ir nuskendo tiesiog kiekvienoje vietoje, kur tik atvažiuodavo, o jo maksimalus greitis buvo 8 km/h ) (turėjome 145 kitus tankus, bet jie neatvažiavo laiku (aptarnavimas buvo 1 iš 10 (nerekomenduočiau)).
Pagrindinės karinio pasipriešinimo sritys buvo:
- Grebbelinie netoli Amsterdamo
- Kornwerderzand, kuriame buvo įrengti įtvirtinti bunkeriai
- Roterdamas, tiltai, kuriuos gynė olandų jūrų pėstininkai
Po keturių dienų vokiečiai užėmė 70 proc. šalies teritorijos. Adolfas Hitleris įsakė sunaikinti Roterdamą. Dėl nacių bombardavimų apie 85 000 olandų civilių gyventojų liko be pastogės. Olandai pasidavė.
Kovoje su nacių invazija žuvo apie 2 000 olandų karių. Roterdame žuvo mažiausiai 800 civilių gyventojų.
Pradinė Vokietijos politika
Nacių tikslas buvo paversti olandus naciais. Dėl plačių atvirų šalies teritorijų buvo sunku paslėpti neteisėtą veiklą, kitaip nei, pavyzdžiui, makizmo dalyviams Prancūzijoje, kurie turėjo daugybę slėptuvių.
1941 m. vasario mėn. Vokietijai surengus pirmąjį žydų suėmimą, įvyko pirmasis visuotinis streikas prieš vokiečius.
Olandijos socialdemokratai, katalikai ir komunistai pradėjo pasipriešinimo judėjimą. Iš pradžių vokiečiai, sužinoję, kad žmonės dalyvauja pasipriešinimo judėjime, sodindavo juos į kalėjimą. Tačiau jei asmuo priklausė ginkluotai ar karinei grupei, naciai galėjo išsiųsti jį į koncentracijos stovyklas. Po 1944 m. vidurio Hitleris įsakė savo kareiviams sušaudyti visus pasipriešinimo dalyvius. Naciai taip pat vykdė keršto išpuolius prieš civilius gyventojus, kai po pasipriešinimo veiklos žudė nekaltus civilius gyventojus.
Naciai deportavo Nyderlandų žydus į koncentracijos ir naikinimo stovyklas. Jie pradėjo statyti įtvirtinimus palei pakrantę ir įrengė 30 aerodromų. Jie privertė suaugusius vyrus nuo 18 iki 45 metų dirbti Vokietijos gamyklose arba viešuosiuose darbuose. 1944 m. dauguma traukinių buvo išsiųsti į Vokietiją, o 550 000 olandų buvo išsiųsti į Vokietiją kaip darbininkai. Pasipriešinimas tapo geriau organizuotas ir stipresnis. Pasipriešinimo dalyviai nužudė aukštus olandų pareigūnus, pavyzdžiui, generolą Seyffardtą.
Nyderlanduose vokiečiams pavyko nužudyti daug žydų.
Veikla
1941 m. vasario 25 d. Nyderlandų komunistų partija paskelbė visuotinį streiką - "Vasario streiką". Vokiečių kariuomenė į tai reagavo šaudydama į neginkluotą minią ir paimdama daugybę belaisvių. Tačiau streikas buvo svarbus, nes po jo pasipriešinimas nacių okupacijai sustiprėjo.
Olandų pasipriešinimas dažniausiai buvo slaptas. Pasipriešinimas Nyderlanduose apėmė sabotažą (pavyzdžiui, telefono linijų nutraukimą, antivokietiškų lapelių platinimą ar plakatų nuplėšimą). Kai kurios nedidelės grupės rinko žvalgybinę informaciją ir leido pogrindinius laikraščius, tokius kaip "De Waarheid", "Trouw", "Vrij Nederland" ir "Het Parool". Jie taip pat sabotavo telefono linijas.
Kita svarbi pasipriešinimo veikla buvo žydų šeimų, pavyzdžiui, Anos Frank, pasipriešinimo kovotojų, vyrų ir sąjungininkų lėktuvų įgulų slėpimas. Pasipriešinimo judėjimas nuo nacių paslėpė daugiau kaip 300 000 žmonių.
Atminimo lenta, skirta olandų pasipriešinimo dalyviams, kuriems vokiečiai įvykdė mirties bausmę Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, atminti
Susiję puslapiai
- Krikščioniškojo pasipriešinimo organizatorė Corrie ten Boom
- Antifašizmas
Daugiau skaitymo
- Bentley, Stewartas. The Dutch Resistance and the OSS (2012)
- Bentley, Stewartas. Oranžinis kraujas, sidabriniai sparnai: (2007)
- Fiske, Mel ir Christina Radich. Mūsų motinos karas: olandų pasipriešinimo vaiko biografija (2007)
- van der Horst, Liesbeth. Nyderlandų pasipriešinimo muziejus (2000)
- Schaepman, Antoinette. Debesys: Episode of Dutch Wartime Resistance, 1940-45 (1982)
- Sellin, Thorsten, ed. "The Netherlands during German Occupation", Annals of the American Academy of Political and Social Science Vol. 245, May, 1946 p. i-180 in JSTOR
- Warmbrunn, Werner. The Dutch under German occupation, 1940-1945 (Stanford University Press, 1963)
- Dewulf, Jeroen. Pasipriešinimo dvasia: (Rocher NY: Camden House, 2010).
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo olandų pasipriešinimas?
A: Olandų pasipriešinimas buvo olandų judėjimas, kuris Antrojo pasaulinio karo metais kovojo prieš vokiečių okupaciją Nyderlanduose.
K: Ar pasipriešinimas naudojo smurtą?
A: Dažniausiai ne. Jie kovojo su naciais įvairiais būdais, dažniausiai nenaudodami smurto.
K: Ką pasipriešinimas darė, kad padėtų žmonėms?
A: 1944 m. rudenį pasipriešinimas padėjo paslėpti 300 000 žmonių.
K: Kada išsivystė olandų pasipriešinimas?
A: Olandų pasipriešinimas vystėsi lėtai. 1941 m. olandai surengė streiką, vadinamą vasario streiku, protestuodami prieš tai, kad naciai deportavo daugiau kaip 400 žydų. Tai paskatino pasipriešinimą.
K: Kokios grupės susikūrė Nyderlandų pasipriešinimo metu?
A: Olandijos komunistai sukūrė ląstelių (mažų pasipriešinimo dalyvių grupių) sistemą. Taip pat susikūrė keletas kitų labai mėgėjiškų grupių, pavyzdžiui, "De Geuzen", kurią įsteigė Bernardas IJzerdraatas (Bernard IJzerdraat). Pradėjo veikti kai kurios karinės grupės, pavyzdžiui, Ordedienst ("tvarkos tarnyba").
Klausimas: Ką pasipriešinimas darė, kad padėtų sąjungininkų pajėgoms?
A: Nyderlandų pasipriešinimo grupės rinko kontržvalgybą (informaciją apie nacius), vykdė sabotažą ir kūrė ryšių tinklus. Tai padėjo sąjungininkų pajėgoms nuo 1944 m. iki pat Nyderlandų išlaisvinimo.
K: Kiek Nyderlandų žydų žuvo per Holokaustą?
A: Apie 75 % (105 000 iš 140 000) Nyderlandų žydų buvo nužudyti per Holokaustą, dauguma jų buvo nužudyti nacių mirties stovyklose.
