Nyderlandų pasipriešinimas

Apibrėžimas

Be ginkluoto pasipriešinimo, olandai pasipriešino nacistinės Vokietijos okupacijai ir kitomis formomis. Tai buvo svarbios galimybės tiems, kurie priešinosi naciams, bet nusprendė nenaudoti ginklų. Neprievartinis pasipriešinimas apėmė šnipinėjimą, slapstymąsi ir pagalbą bėgliams, nacių taisyklių nesilaikymą, dalyvavimą viešuose protestuose, nelegalių laikraščių leidybą ir sabotažą (įmonių, padedančių karo veiksmams, naikinimą). Tūkstančius žmonių naciai suėmė ir įkalino mėnesiams, kankino, išsiuntė į koncentracijos stovyklas arba nužudė.

1941 m. vasario mėnesio Olandijos streikas, kuriuo buvo protestuojama prieš žydų deportaciją iš Nyderlandų, buvo vienintelis toks streikas nacių okupuotoje Europoje.

Po karo Nyderlandai sukūrė ir apdovanojo Pasipriešinimo kryžiumi vadinamą medalį už drąsą. Iš 95 jį gavusių žmonių 93 buvo nužudyti.

Preliudas

Prieš įsiveržiant vokiečiams Nyderlandai buvo neutralūs. Nuo 1830 m. olandai nebuvo kariavę su jokia Europos valstybe. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija nebuvo įsiveržusi į Nyderlandus. Buvęs Vokietijos kaizeris 1918 m. net pabėgo į Nyderlandus. Todėl Vokietijos invazija Antrojo pasaulinio karo metais buvo didelis šokas. 1939 m. rugsėjį Nyderlandai įsakė savo kariuomenei pasiruošti.

Nors Nyderlandai tebebuvo neutralūs ir per Antrąjį pasaulinį karą nebuvo įsitraukę nė į vieną pusę, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vokiečiai užpuolė didelį šalies prekybos laivyną. 1939 m. lapkričio mėn. naciai nuskandino olandų keleivinį laivą "SS Simon Bolivar", žuvo 84 žmonės. Tai sukrėtė Nyderlandus. Tai nebuvo vienintelis sunaikintas olandų laivas.

Vokiečių invazija

1940 m. gegužės 10 d. Vokietijos kariuomenė pradėjo pulti Nyderlandus. Vokiečiai įsiveržė su maždaug 750 000 vyrų. Tai buvo tris kartus didesnė nei Nyderlandų kariuomenė. Vokiečiai įsiveržė su 1 100 lėktuvų (Nyderlandų kariuomenė turėjo 125) ir šešiais šarvuotais traukiniais. Bombarduodami jie sunaikino 80 % olandų karinių lėktuvų, nors per puolimą vokiečiai prarado daugiau kaip 500 lėktuvų.

Naciai pirmą kartą istorijoje pabandė surengti didelio masto desantininkų puolimą, kuris nepavyko. Olandai susigrąžino trijų vokiečių užimtų aerodromų kontrolę. Olandijos kariuomenė turėjo tik vieną tanką (Renault ft-17, bet mes jo nenaudojome, nes jis buvo šiukšlė ir nuskendo tiesiog kiekvienoje vietoje, kur tik atvažiuodavo, o jo maksimalus greitis buvo 8 km/h ) (turėjome 145 kitus tankus, bet jie neatvažiavo laiku (aptarnavimas buvo 1 iš 10 (nerekomenduočiau)).

Pagrindinės karinio pasipriešinimo sritys buvo:

• Grebbelinie netoli Amsterdamo
• Kornwerderzand, kuriame buvo įrengti įtvirtinti bunkeriai
• Roterdamas, tiltai, kuriuos gynė olandų jūrų pėstininkai

Po keturių dienų vokiečiai užėmė 70 proc. šalies teritorijos. Adolfas Hitleris įsakė sunaikinti Roterdamą. Dėl nacių bombardavimų apie 85 000 olandų civilių gyventojų liko be pastogės. Olandai pasidavė.

Kovoje su nacių invazija žuvo apie 2 000 olandų karių. Roterdame žuvo mažiausiai 800 civilių gyventojų.

Pradinė Vokietijos politika

Nacių tikslas buvo paversti olandus naciais. Dėl plačių atvirų šalies teritorijų buvo sunku paslėpti neteisėtą veiklą, kitaip nei, pavyzdžiui, makizmo dalyviams Prancūzijoje, kurie turėjo daugybę slėptuvių.

1941 m. vasario mėn. Vokietijai surengus pirmąjį žydų suėmimą, įvyko pirmasis visuotinis streikas prieš vokiečius.

Olandijos socialdemokratai, katalikai ir komunistai pradėjo pasipriešinimo judėjimą. Iš pradžių vokiečiai, sužinoję, kad žmonės dalyvauja pasipriešinimo judėjime, sodindavo juos į kalėjimą. Tačiau jei asmuo priklausė ginkluotai ar karinei grupei, naciai galėjo išsiųsti jį į koncentracijos stovyklas. Po 1944 m. vidurio Hitleris įsakė savo kareiviams sušaudyti visus pasipriešinimo dalyvius. Naciai taip pat vykdė keršto išpuolius prieš civilius gyventojus, kai po pasipriešinimo veiklos žudė nekaltus civilius gyventojus.

Naciai deportavo Nyderlandų žydus į koncentracijos ir naikinimo stovyklas. Jie pradėjo statyti įtvirtinimus palei pakrantę ir įrengė 30 aerodromų. Jie privertė suaugusius vyrus nuo 18 iki 45 metų dirbti Vokietijos gamyklose arba viešuosiuose darbuose. 1944 m. dauguma traukinių buvo išsiųsti į Vokietiją, o 550 000 olandų buvo išsiųsti į Vokietiją kaip darbininkai. Pasipriešinimas tapo geriau organizuotas ir stipresnis. Pasipriešinimo dalyviai nužudė aukštus olandų pareigūnus, pavyzdžiui, generolą Seyffardtą.

Nyderlanduose vokiečiams pavyko nužudyti daug žydų.

Veikla

1941 m. vasario 25 d. Nyderlandų komunistų partija paskelbė visuotinį streiką - "Vasario streiką". Vokiečių kariuomenė į tai reagavo šaudydama į neginkluotą minią ir paimdama daugybę belaisvių. Tačiau streikas buvo svarbus, nes po jo pasipriešinimas nacių okupacijai sustiprėjo.

Olandų pasipriešinimas dažniausiai buvo slaptas. Pasipriešinimas Nyderlanduose apėmė sabotažą (pavyzdžiui, telefono linijų nutraukimą, antivokietiškų lapelių platinimą ar plakatų nuplėšimą). Kai kurios nedidelės grupės rinko žvalgybinę informaciją ir leido pogrindinius laikraščius, tokius kaip "De Waarheid", "Trouw", "Vrij Nederland" ir "Het Parool". Jie taip pat sabotavo telefono linijas.

Kita svarbi pasipriešinimo veikla buvo žydų šeimų, pavyzdžiui, Anos Frank, pasipriešinimo kovotojų, vyrų ir sąjungininkų lėktuvų įgulų slėpimas. Pasipriešinimo judėjimas nuo nacių paslėpė daugiau kaip 300 000 žmonių.

Atminimo lenta, skirta olandų pasipriešinimo dalyviams, kuriems vokiečiai įvykdė mirties bausmę Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, atminti

Susiję puslapiai

• Krikščioniškojo pasipriešinimo organizatorė Corrie ten Boom
• Antifašizmas

Daugiau skaitymo

• Bentley, Stewartas. The Dutch Resistance and the OSS (2012)
• Bentley, Stewartas. Oranžinis kraujas, sidabriniai sparnai: (2007)
• Fiske, Mel ir Christina Radich. Mūsų motinos karas: olandų pasipriešinimo vaiko biografija (2007)
• van der Horst, Liesbeth. Nyderlandų pasipriešinimo muziejus (2000)
• Schaepman, Antoinette. Debesys: Episode of Dutch Wartime Resistance, 1940-45 (1982)
• Sellin, Thorsten, ed. "The Netherlands during German Occupation", Annals of the American Academy of Political and Social Science Vol. 245, May, 1946 p. i-180 in JSTOR
• Warmbrunn, Werner. The Dutch under German occupation, 1940-1945 (Stanford University Press, 1963)
• Dewulf, Jeroen. Pasipriešinimo dvasia: (Rocher NY: Camden House, 2010).