Azerbaidžano ekonomika
Azerbaidžano ekonomika grindžiama pramone, žemės ūkiu ir paslaugomis, įskaitant turizmą. Energetikos sektorius, pagrįstas didelėmis žalios naftos ir gamtiniųdujų atsargomis, šiuo metu yra pagrindinis Azerbaidžano ekonomikos augimo šaltinis, nors pusė azerbaidžaniečių pajamas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš paslaugų, o trečdalis - iš žemės ūkio. Energetinis bumas lėmė didžiules tiesiogines užsienio investicijas, o Azerbaidžano ekonomikos augimo tempas yra vienas didžiausių pasaulyje.
1991 m. atgavęs nepriklausomybę, pasibaigus Sovietų Sąjungos gyvavimui, Azerbaidžanas ilgai ir sunkiai perėjo nuo komandinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Vyriausybė iš esmės baigė žemės ūkio paskirties žemės ir mažų, vidutinių bei didelių valstybinių įmonių privatizavimą. Azerbaidžanas toliau vykdo ekonomines reformas, o seni ekonominiai ryšiai ir struktūros pamažu keičiami. Paskelbus nepriklausomybę, Azerbaidžanas tapo Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Islamo plėtros banko ir Azijos plėtros banko nariu. Azerbaidžano valiuta yra Azerbaidžano manatas (AZN), kuris dalijamas į 100 qəpik. Nacionaline valiuta jis tapo 1992 m. ir pakeitė senąjį sovietinį rublį. Azerbaidžano centrinis bankas buvo įsteigtas 1992 m. Centrinis bankas atlieka Azerbaidžano centrinio banko funkcijas ir yra atsakingas už nacionalinės valiutos - Azerbaidžano manato - spausdinimą ir platinimą bei visų komercinių bankų kontrolę.
Naftos platformos Kaspijos jūroje Azerbaidžane.
Azerbaidžanas suskirstytas į 10 ekonominių regionų.
Pramonė
Azerbaidžanas turi daug gamtos išteklių, iš kurių gaunama energijos, ypač žalios naftos ir gamtinių dujų, hidroelektrinių ir vėjo jėgainių. Kiti gamtiniai ištekliai - tai iškasenos, pavyzdžiui, auksas, sidabras, geležis, varis, titanas, chromas, manganas, kobaltas, molibdenas, kompleksinė rūda ir stibis, kurie yra išgaunami. Žalioji nafta ir gamtinės dujos yra svarbiausi Azerbaidžano ekonomikos produktai ir pagrindiniai eksporto šaltiniai, prisidedantys prie Azerbaidžano ekonomikos augimo. Jų pagrindu taip pat veikia išplėtota naftos perdirbimo gamyklų sistema, kurioje gaminamas benzinas, herbicidai, trąšos, žibalas, sintetinis kaučiukas ir plastikai. Nafta ir gamtinės dujos vamzdynais iš Kaspijos jūros gabenamos į Juodosios jūros uostus Novorosijską Rusijoje ir Suspą Gruzijoje bei į Viduržemio jūros uostą Ceyhaną Turkijoje. Hidroelektrinės tiekia 20 % šalies elektros energijos, o vėjo energijos gamyba pamažu auga. Kitos pagrindinės pramonės šakos - cemento, trąšų, plieno, chemijos, automobilių ir mašinų pramonė.
Žemės ūkis
Žemės ūkis yra nedidelė ekonomikos dalis, kuri sukuria tik 6 % Azerbaidžano BVP, tačiau jame dirba 38,3 % darbo jėgos. 21,78 % viso žemės ploto sudaro ariamoji žemė (žemė, kurioje galima auginti (kultivuoti) javus), o 2,1 % - daugiamečiai pasėliai (pasėliai, kurie išsilaiko daug sezonų, o ne persodinami po kiekvieno derliaus nuėmimo). 16,45 % viso žemės ploto, kuris sudaro didžiąją dalį Azerbaidžano dirbamos žemės, yra drėkinama. Pagrindiniai auginami augalai yra prekiniai žemės ūkio augalai, vynuogės, medvilnė, tabakas, citrusiniai vaisiai, ryžiai, arbata ir daržovės. Svarbūs žemės ūkio produktai taip pat yra gyvulininkystė, pieno produktai, vynas ir spiritiniai gėrimai. Azerbaidžano ūkiai yra valstybiniai ir kooperatiniai, kuriuose dirba daug ūkininkų, ir nedideli privatūs ūkiai, priklausantys vienam ūkininkui ir jo šeimai. Anksčiau Azerbaidžanas buvo pirmaujanti ikrų gamintoja ir eksportuotoja, o šiandien Azerbaidžano žvejybos pramonė daugiausia dėmesio skiria mažėjančioms eršketų ir belugų atsargoms Kaspijos jūroje.
Turizmas
Turizmas yra svarbi Azerbaidžano ekonomikos dalis. XX a. devintajame dešimtmetyje šalis buvo gerai žinoma turistinė vieta, tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Kalnų Karabacho karo dešimtajame dešimtmetyje turizmo pramonė ir Azerbaidžano, kaip turistinės šalies, įvaizdis nukentėjo. Tik 2000-aisiais turizmo pramonė ėmė atsigauti, ir nuo to laiko šalyje sparčiai auga turistų apsilankymų ir nakvynių skaičius. Pastaraisiais metais Azerbaidžanas taip pat tapo populiaria religinio, SPA ir sveikatos priežiūros turizmo kryptimi. Žiemą tarp užsienio lankytojų populiarūs slidinėjimo kurortai, pavyzdžiui, Šahdago žiemos kompleksas.
Susiję puslapiai
- Azerbaidžano manatas
- Azerbaidžano centrinis bankas
- Baku vertybinių popierių birža
- Žemės ūkis Azerbaidžane
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra pagrindinis Azerbaidžano ekonomikos augimo šaltinis?
A: Energetikos sektorius, pagrįstas didelėmis žalios naftos ir gamtinių dujų atsargomis, šiandien yra pagrindinis Azerbaidžano ekonomikos augimo šaltinis.
K: Kaip Azerbaidžanas perėjo nuo komandinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos?
A.: 1991 m. gavęs nepriklausomybę ir pasibaigus Sovietų Sąjungos gyvavimui, Azerbaidžanas ilgai ir sunkiai perėjo nuo komandinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Vyriausybė iš esmės baigė žemės ūkio paskirties žemės ir mažų, vidutinių bei didelių valstybinių įmonių privatizavimą.
Klausimas: Į kokias organizacijas Azerbaidžanas įstojo atgavęs nepriklausomybę?
A: Įgijęs nepriklausomybę Azerbaidžanas tapo Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Islamo plėtros banko ir Azijos plėtros banko nariu.
K: Kokia valiuta naudojama Azerbaidžane?
A: Azerbaidžane naudojama valiuta vadinama Azerbaidžano manatu (AZN), kuris dalijamas į 100 qəpik. Nacionaline valiuta jis tapo 1992 m. ir pakeitė senąjį sovietinį rublį.
K: Kokia institucija atlieka Azerbaidžano centrinio banko funkcijas?
A: Azerbaidžano centrinis bankas atlieka Azerbaidžano centrinio banko funkcijas; jis atsakingas už nacionalinės valiutos - Azerbaidžano manato - spausdinimą ir platinimą, taip pat kontroliuoja visus komercinius bankus.
K: Kas Azerbaidžane gauna pajamų iš žemės ūkio?
A: Trečdalis Azerbaidžano gyventojų gauna pajamas iš žemės ūkio.
K: Kiek padalijimų turi Azerbaidžano manatas? A: Azerbaidžano manatas turi 100 qəpik divizijų.
