Edvardo Elgaro „Gerontijaus sapnas“ — oratorija apie mirtį ir išganymą
Edvardo Elgaro "Gerontijaus sapnas" — monumentalus oratorinis kūrinys apie mirtį, susitikimą su Dievu ir išganymą; gili, emocionali chorinė drama, pripažinta kaip Elgaro šedevras.
Edvardo Elgaro "Gerontijaus sapnas" - didelis muzikinis kūrinys chorui, trims dainininkams solo ir orkestrui. Jis buvo sukurtas ir pirmą kartą atliktas 1900 m. Tai oratorija, nors Elgaras nemėgo, kad ji būtų vadinama oratorija, bet taip ji paprastai apibūdinama. Paprastai jis laikomas geriausiu Elgaro sukurtu choriniu kūriniu.
Kilmė ir premjera
Žodžiai kilę iš Johno Henry Newmano ilgo religinio eilėraščio The Dream of Gerontius, pirmą kartą išleisto XIX a. viduryje. Elgaras kūrinį užbaigė 1899–1900 m., ir jis buvo pirmą kartą atliktas 1900 m. Birmingamo trienalės festivalyje. Premjeros data – 1900 m. spalio 3 d. Valdymą atlikimo metu perdavė dirigentas Hans Richter. Pirmasis atlikimas susidūrė su sunkumais (nepakankamai paruoštas choras, įvairios techninės problemos), todėl kūrinys iškart nesulaukė vienareikšmiško pripažinimo, bet netrukus buvo peržiūrėtas ir pradėtas vertinti labai aukštai.
Siužetas ir temos
Žodžiai yra iš Johno Henry Newmano eilėraščio. Tai turėtų būti mirštančio žmogaus, vardu Gerontis, žodžiai. Jis įsivaizduoja, kas jam nutiks, kai mirs: kaip susitiks su Dievu, kuris nuspręs, ar jis buvo pakankamai geras, kad patektų į dangų. Eilėraštyje su juo kalba angelas. Eilėraštyje taip pat yra kunigas ir trumpas Agonijos angelo solo. Kūrinį sudaro dvi dalys. I dalis trunka apie 40 minučių, o II dalis - apie valandą.
Veikėjai ir jų balsai
- Gerontijus – pagrindinis veikėjas, paprastai dainuojamas tenoro solo partija;
- Angelas – his companjonas po mirties, dažnai skiriama sopranui arba mezzo-sopranui;
- Kunigas – trumpesnė solo partija, paprastai baritono ar basso balso;
- Agonijos angelas – labai trumpas, bet dramatiškas solo epizodas;
- Choras – atlieka svarbias teismo, demonų ir angelų figūrų vaidmenis, dažnai simbolizuoja kolektyvinę sielos būseną.
Muzikinės savybės
Elgaro partitura pasižymi sodria orkestracija, ekspresyviomis solo partijomis ir kontrastingais choro epizodais. Kompozitorius naudoja teminius motyvus, kurie grįžta ir transformuojasi per visą kūrinį, taip pabrėždamas veikėjo dvasinę kelionę — nuo mirties baimės iki atleidimo ir išganymo akimirkos. Orkestrui kartais prireikia didesnio sudėtingumo, o choras turi sugebėti perteikti ir švelnias lyrines partijas, ir didingus teismo scenų momentus.
Atlikimo reikalavimai ir priėmimas
„Gerontijaus sapnas“ reikalauja aukštos klasės solo atlikėjų, stipraus choro ir didelio orkestro. Kai kurios pastangos apima specialių tembrų parinkimą angelų partijoms bei subalansuotą dinamiką tarp orkestro ir choro. Nors pirmasis atlikimas susidūrė su kritika dėl atlikimo trūkumų, vėliau kūrinys įgijo pasaulinį pripažinimą ir dabar laikomas vienu iš svarbiausių anglų XX a. choro-orchestrinių kūrinių.
Reikšmė ir interpretacijos
Kūrinys išlieka reikšmingas ne tik dėl savo muzikinių vertybių, bet ir dėl medžiagos — Newmano eilėraščio, kuri gvildena mirtį, teismą, atgailą ir dvasinį išsilaisvinimą. Dėl religinio turinio „Gerontijaus sapnas“ kartais kildina diskusijas apie teologiją ir tikėjimą, tačiau muzikinė Elgaro interpretacija universalizuoja patirtį, todėl kūrinį atlieka ir vertina įvairių konfesijų (ir sekuliarios) klausytojai.
Trumpai tariant, Edvardo Elgaro „Gerontijaus sapnas“ — tai dramatiška, emocionali ir technine prasme reikalaujanti oratorija, kuri jungia literatūrinį paveldą su muzikiniais atradimais ir iki šiol užima ypatingą vietą choro bei orkestras repertuare.
Natos rankraštis, pasirašytas Elgaro ir pirmojo pasirodymo atlikėjų
Pirmieji pasirodymai
Kūrinys buvo sukurtas 1900 m. Birmingemo muzikos festivaliui, o pirmasis atlikimas įvyko 1900 m. spalio 3 d. Birmingemo rotušėje. Pirmojo atlikimo metu kilo problemų: mokantis kūrinio mirė chormeisteris. Kai kuri muzika chorui skambėjo keistai ir buvo labai sudėtinga. Solistai nebuvo labai geri, o dirigentui Hansui Richteriui (kuris buvo puikus dirigentas) buvo sunku sulaikyti chorą nuo nesuderinto dainavimo. Richteris neturėjo laiko tinkamai pasiruošti kūriniui: visą partitūrą jis gavo tik dieną prieš pirmąją repeticiją. Kitais metais kūrinys buvo atliktas Vokietijoje, kur buvo gerai įvertintas.
Kita priežastis, kodėl poema Anglijoje išpopuliarėjo vangiai, buvo ta, kad joje išdėstytos idėjos buvo kilusios iš Romos katalikų mokymo (Johnas Henry Newmanas buvo Romos katalikų kardinolas). Tai reiškė, kad daugelis anglikonų katedrų nenorėjo, kad ji būtų atliekama, todėl tekstas buvo pakeistas. Ši naujoji versija buvo naudojama Trijų chorų festivalio pasirodymams iki 1910 m. Ji greitai išpopuliarėjo Anglijoje. 1903 m. ji buvo atliekama Čikagoje ir Niujorke, vėliau - daugelyje kitų miestų.
Prieš kelerius metus Birmingemo festivaliui buvo pasiūlyta užsakyti Antoninui Dvořákui sukurti kūrinį pagal "Gerontijaus sapną". Jie nusprendė, kad kūrinys buvo "per daug katalikiškas".
Solistai
Kūrinyje dainuoja trys dainininkai solistai. Svarbiausias yra tenoras solistas, kuris dainuoja mirštančio Gerontijaus ištariamus žodžius. Taip pat yra bosas, dainuojantis kunigą, ir mecosopranas, dainuojantis angelo partiją. Agonijos angelą gali dainuoti tas pats bosas, kuris dainuoja kunigą. Kartais choras dalijasi į dvi dalis, o kartais yra nedidelė aukštesniųjų balsų grupė, vadinama "puschoru".
Eilėraščio istorija
Newmano eilėraštyje pasakojama apie sielos kelionę per mirtį. Jame mąstoma apie nematomą Romos katalikų teologijos pasaulį. Gerontijaus vardas kilęs iš graikų kalbos žodžio geron - "senas žmogus". Vardas "Gerontis" kūrinyje nėra dainuojamas, ir ne visi sutaria, kaip jis tariamas. Graikiškas žodis "geron" turi kietąją "g" (kaip "žolė"), tačiau iš jo kilę angliški žodžiai dažnai turi minkštąją "g", kaip "geriatriac". Elgaras pavartojo ne visus Newmano eilėraščio žodžius. Jis praleido daugelį antrosios dalies meditacijų, kurios priešingu atveju būtų labai pailgėjusios.
Pirmoje dalyje girdime Gerontą, kuris yra labai ištikimas Dievui. Kartais jis būna išsigandęs, bet kartais kupinas vilties. Grupė draugų (tekste dar vadinamų "padėjėjais") prisijungia prie jo maldos ir meditacijos. Jis iškeliauja ramybėje, o kunigas kartu su padėjėjais atsisveikina su juo, kai jis leidžiasi į kelionę. Antroje dalyje Gerontas, dabar vadinamas "Siela", atsibunda vietoje, kurioje, regis, nėra nei erdvės, nei laiko, ir suvokia, kad ten yra jo angelas sargas. Ji džiaugiasi, kad jos užduotis (nuvesti Gerontį pas Dievą) atlikta (Newmano poemoje angelas yra vyras, tačiau Elgaras angelą paverčia moterimi, suteikdamas vaidmenį dainininkei). Po ilgo pokalbio jie keliauja į teismo sostą. Jie turi praeiti pro demonus. Jie sutinka angelų chorą, kuris šlovina dievą. Agonijos angelas prašo Jėzaus pasigailėti tikinčiųjų sielų. Galiausiai Gerontas trumpam išvysta Dievą ir vieną akimirką yra teisiamas. Angelas sargas nuleidžia Gerontį į raminantį skaistyklos ežerą, suteikia jam paskutinį palaiminimą ir pažada, kad jis pabus šlovėje.
Kardinolas Newmanas, Elgaro sukurtos poemos autorius
Orkestras
Elgaras kūrinį parašė dideliam orkestrui, kuriame, be įprastų instrumentų, groja piccolo, cor anglais, kontrafagotas, arfa ir vargonai.
Kūrinys kaip oratorija
Nors žmonės paprastai ją apibūdina kaip oratoriją, ji nėra oratorija tradicine prasme: joje nėra pertraukų (išskyrus pertraukas tarp dviejų dalių) ir nėra pasakojama Biblijos istorija.
Muzika
Muzika parašyta vėlyvojo romantizmo stiliumi, kurį akivaizdžiai įkvėpė Vagneris, ypač jo opera "Parsifalis". "Gerontijaus sapno" įžanga - tai ilga orkestrinė įžanga, kurioje naudojamos temos, kurios bus svarbios kūrinyje. Personažo Gerontijaus muzika kartais yra kalbos ritmo (panaši į rečitatyvą), bet dažnai labai lyriška. Elgaras greitai pereina nuo vieno stiliaus prie kito. Choras nuostabiai apmąsto tai, kas vyksta. Ypač gražus yra angelų choras, giedantis "Garbė Švenčiausiajam aukštybėse". Demonų chorą dainuoti labai sunku.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra "Gerontijaus sapnas"?
A: "Gerontijaus sapnas" - tai Edwardo Elgaro sukurtas didelis muzikinis kūrinys chorui, trims dainininkams solo ir orkestrui.
K: Kada pirmą kartą buvo atliktas "Gerontijaus sapnas"?
A: Pirmą kartą "Gerontijaus sapnas" buvo atliktas 1900 m.
K: Kokios rūšies muzikos kūrinys yra "Gerontijaus sapnas"?
A: "Gerontijaus sapnas" yra oratorija.
K: Ar Edvardui Elgarui patiko, kad "Gerontijaus sapnas" vadinamas oratorija?
A: Ne, Edvardui Elgarui nepatiko, kad šis kūrinys vadinamas oratorija, tačiau taip jis paprastai apibūdinamas.
K: Kokia "Gerontijaus sapno" tema?
A: "Gerontijaus sapno" tema - mirštantis žmogus, vardu Gerontis, kuris įsivaizduoja, kas su juo nutiks, kai jis mirs ir susitiks su Dievu, kuris nuspręs, ar jis buvo pakankamai geras, kad patektų į dangų.
K: Kas parašė "Gerontijaus sapno" žodžius?
A: Žodžius "Gerontijaus sapnui" parašė Johnas Henry Newmanas.
Klausimas: Į kiek dalių ir kiek laiko sudaro "Gerontijaus sapnas"?
A: "Gerontijaus sapnas" padalytas į dvi dalis. I dalis trunka apie 40 minučių, o II dalis - apie valandą.
Ieškoti