Yongle imperatorius (1360 m. gegužės 2 d. – 1424 m. rugpjūčio 12 d.), Kinijoje geriau žinomas kaip Zhu Di, buvo trečiasis Mingų dinastijos imperatorius. Jis valdė nuo 1402 iki 1424 m. Yongle išsiskiria kaip vienas iš aktyviausių ir ambicingiausių Mingų valdovų: jis perkėlė Kinijos sostinę į Pekiną, inicijavo ir finansavo Uždraustojo miesto statybas, rėmė didžiules karines kampanijas šiaurėje, skatino prekybą ir diplomatinę veiklą jūrose bei išsiuntė Dženg He į tolimas ekspedicijas po Indoneziją, Indiją, Arabiją ir Rytų Afriką.

Kilimas į valdžią ir konsolidacija

Zhu Di buvo imperatoriaus Hongwu (Mingų dinastijos įkūrėjo) sūnus ir valdžios metu vadinosi Yan kunigaikščiu. 1402 m. jis nuvedė karinį žygį prieš savo netikėtinai tapusį įpėdiniu – Jianwen imperatorių – ir, po sėkmingo maišto, pasiskelbė imperatoriumi. Jo kelią į sostą lydėjo griežtas persekiojimas ir represijos prieš politinius oponentus; Yongle stengėsi įtvirtinti savo legitimumą per administracines reformas, karinius veiksmus ir didelius viešuosius projektus.

Pekinas, Uždraustasis miestas ir infrastruktūra

Vienas ryškiausių Yongle sprendimų buvo sostinės perkėlimas iš Nandzingo į Pekiną. Statybos darbai vyko dideliu mastu: įrengtas Uždraustasis miestas kaip imperatoriaus rezidencija ir administracinis centras (statybos prasidėjo apie 1406 m. ir buvo beveik baigtos apie 1420 m.), atnaujintos kanalų sistemos ir pagerinti tiekimo keliai – ypatingai Didysis kanalas, kad būtų galima gabenti grūdų atsargas į šiaurę. Taip pat Yongle investavo į sienų stiprinimą bei karines tvirtoves šiaurėje, siekdamas apsisaugoti nuo mongolų puldinėjimų.

Jūrinės ekspedicijos ir Dženg He

Yongle rėmė didžiules jūrų ekspedicijas, kurių vada tapo adm. Dženg He. Pirmoji ekspedicija pajudėjo 1405 m. – vėliau sekė dar kelios didelės kelionės po Indijos vandenyną, pasiekusios Pietryčių Aziją, Pietų Aziją, Arabijos sąsiaurį ir Rytų Afrikos pakrantes. Šių kelionių tikslai buvo daugialypiai:

  • įtvirtinti Mingų dinastijos diplomatinius ir prekybinius ryšius,
  • demonstruoti imperijos jėgą ir pritraukti tributą,
  • surinkti žvalgybinę informaciją apie jūrų kelius ir regionų politiką.

Flotilės dydis ir laivų charakteristikos – ypač garsieji „lobyno laivai“ (treasure ships) – iki šiol kelia diskusijų tarp istorikų, tačiau aišku, kad ekspedicijos buvo įspūdingos ir laikinai iškėlė Kiniją kaip pagrindinę jūrinę jėgą regione.

Administracija, kultūra ir mokslo rėmimas

Yongle stengėsi stiprinti centrines valstybės institucijas: jis skatino konfucianistinę administraciją, rėmė mokslinę veiklą ir didelius leidybinius projektus. Vienas iš žymiausių jo iniciatyvų buvo milžiniškas enciklopedinis leidinys, vadinamas Yongle enciklopedija (Yongle Dadian) – daugiamilijoninis darbų rinkinys, kuriuo siekta surinkti ir išsaugoti klasikinę kinų kultūros bei žinių palikimą.

Karinės kampanijos ir šiaurės politika

Be jūrinių žygių, Yongle aktyviai kovojo prieš mongolus ir vykdė ekspedicijas į šiaurę, kad sutvirtintų sienas ir apsaugotų imperiją nuo puldinėjimų. Jo veiksmai padėjo laikinai sumažinti mongolų grėsmę, tačiau pastangos buvo brangios – tiek finansiniu, tiek darbo jėgos aspektu.

Mirtis, paveldas ir įvertinimas

Yongle mirė 1424 m.; jam perėmus sosto teisę, valdžia keitėsi, tačiau daug jo paliktų statinių ir iniciatyvų išliko. Jis palaidotas viename iš didžiųjų Mingų imperatorių kapų komplekso, vadinamame Changling (vienas iš Mingų kapų šalia Pekino). Yongle palikimas yra dviprasmiškas: iš vienos pusės – tai periodas didelių kūrinių, diplomatinės ir karinės ekspansijos, mokslo rėmimo ir sostinės transformacijos; iš kitos – tai jėgos demonstravimas, priverstinis darbų mobilizavimas ir milžiniškos išlaidos, kurios vėliau lėmė kai kurias Mingų politikos korekcijas (pvz., jūrinių ekspedicijų apribojimą vėlesniais metais).

Santrauka: Yongle (Zhu Di) – ambicingas ir kartais ginčytinas valdovas, kurio valdymo laikotarpis ženkliai pakeitė Kinijos politinį, kultūrinį ir urbanistinį peizažą: Pekinas tapo politiniu centru, Uždraustasis miestas – simboliu imperatoriaus valdžios, o Dženg He ekspedicijos – pavyzdžiu ankstyvosios pasaulinės jūrinės diplomatijos ir prekybos.