Dietrich Fischer-Dieskau – vokiečių baritonas ir liedų meistras
Dietrich Fischer‑Dieskau — legendinis vokiečių baritonas ir liedų meistras, daugiausiai įrašų turintis dainininkas, žavintis emocinga interpretacija ir vokalinio universalumo meistriškumu.
Dietrich Fischer-Dieskau (gimė 1925 m. gegužės 28 d. Berlyne, mirė 2012 m. gegužės 18 d. Berge, Aukštutinėje Bavarijoje) - vokiečių dainininkas baritonas. Per daugiau nei tris dešimtmečius jis buvo laikomas vienu iš svarbiausių ir įtakingiausių XX a. vokalo menininkų. Fischerio‑Dieskau vardas siejamas su itin išraiškingu ir teksto suvokimu grįstu atlikimu: ypač jis išgarsėjo kaip lied (vokiškų meninių dainų) interpretuotojas, tačiau jo repertuaras ir veikla buvo labai plati — nuo kamerinių romansų iki operos ir koncertinių partijų su orkestru. Vėlesniais metais jis taip pat dirbo kaip dirigentas, pedagogas ir autorius.
Fischerio‑Dieskau balsas buvo lyrinis baritonas — tvirtas, lankstus ir labai raiškus, orientuotas į nuoseklų teksto perteikimą, o ne į brutalią jėgą ar „herojišką“ tembrą, būdingą kai kuriems dramatiškiems tenorams. Nepaisant to, jis įrašė daug operinių vaidmenų, kurie tradiciškai laikomi skirtais heldentenorui: Votanas Richardo Wagnerio "Žiedų cikle", Hansas Sachsas "Niurnbergokarvedyje", Amfortas "Parsifalyje", Makbetas Verdi operoje ir kt. Jo operinė karjera apėmė tiek studiją teatro scenoje, tiek gausius studijinius ir koncertinius įrašus.
Jis yra daugiausiai įrašų padaręs visų laikų dainininkas: paliko milžinišką diskografiją, kuri apima solo programų, vokalinių ciklų, oratorijų, operų ir kamerinių įrašų serijas. Fischerio‑Dieskau ypač išgarsėjo savo Schuberto, Schumanno, H. Wolfo ir Mahlerio interpretacijomis — daugelis jo Schuberto lieder ciklų laikomi referenciniais. Jis glaudžiai bendradarbiavo su garsiais akompanistais ir pianistais (pvz., Gerald Moore, Jörg Demus, Sebastian Peschko, Alfred Brendel ir kt.), kurių subtilus porinis darbas padėjo formuoti šiuolaikinio liederio atlikimo tradiciją.
Be vokalinės veiklos, Fischerio‑Dieskau aktyviai dalyvavo pedagoginėje veikloje: vedė meistriškumo kursus, dėstė ir parengė eilę esė bei memuarų apie muzikos interpretaciją. Jis yra gavęs daugybę valstybių ir muzikos pasaulio apdovanojimų už indėlį į scenos meną, įrašų kokybę ir interpretacinę kultūrą.
Kalbant apie repertuaro įvairovę, jis dainavo ne tik vokiečių, bet ir prancūzų, rusų, hebrajų ir vengrų kalbomis, bei atliko tiek baroko, tiek šiuolaikinės muzikos kūrinių. Jo interpretacijos išsiskyrė aiškia dikcija, rafinuotu frazavimu ir gilumu teksto interpretacijoje — dėl to Fischerio‑Dieskau palikimas iki šiol tarnauja kaip svarbus mokymo ir atlikimo modelis naujoms atlikėjų kartoms.
Palikęs gausų įrašų, mokymo ir raštų archyvą, Dietrich Fischer‑Dieskau išlieka viena pagrindinių figūrų XX a. vokalinės muzikos istorijoje — jo atlikimai ir interpretacijos tebėra mokomasis ir estetinis kelrodys tiek klausytojams, tiek atlikėjams.
Ankstyvieji metai
Dietrich Fischer-Dieskau gimė Berlyne. Jo tėvai buvo mokytojai. Dainuoti pradėjo dar vaikystėje, o būdamas 16 metų pradėjo lankyti balso pamokas. Antrojo pasaulinio karo metais, 1943 m., jam teko stoti į Vokietijos kariuomenę (Vermachtą). Jis buvo ką tik baigęs mokyklą. 1945 m. Italijoje pateko į nelaisvę ir dvejus metus praleido kaip amerikiečių karo belaisvis. Per tą laiką karo belaisvių stovyklose jis dainavo "Lieder" pasiilgusiems vokiečių kareiviams.
Karjera
1947 m. jis grįžo į Vokietiją, kur pradėjo savo profesionalią karjerą ir be jokių repeticijų dainavo Brahmso "Ein Deutsches Requiem" baritono solo. (Jis paskutinę minutę pakeitė susirgusį dainininką.) Vėliau tais pačiais metais Leipcige jis surengė savo pirmąjį "Lieder" rečitalį.
Nuo pat karjeros pradžios jis dirbo su garsiomis lyrinėmis sopranistėmis Elisabeth Schwarzkopf ir Irmgard Seefried bei įrašų prodiuseriu Walteriu Legge'u, išleidusiu labai populiarius Franzo Schuberto ir Hugo Wolfo dainų albumus.
1948 m. rudenį Fischeris-Dieskau tapo pagrindiniu lyriniu baritonu Berlyno savivaldybės operoje (Städtische Oper Berlin, Vakarų Berlynas) ir pirmą kartą pasirodė operoje - diriguojant Ferencui Fricsay atliko Posos vaidmenį Verdi operoje "Don Karlosas". Ši trupė, nuo 1961 m. vadinama "Deutsche Oper", buvo jo kūrybos namai iki pat pasitraukimo iš operos scenos 1978 m.
Fischer-Dieskau svečiavosi Vienos ir Miuncheno operos teatruose. Po 1949 m. jis surengė koncertines keliones po Nyderlandus, Šveicariją, Prancūziją ir Italiją. 1951 m. jis pirmą kartą pasirodė Zalcburgo festivalio koncerte, atlikdamas Wilhelmo Furtwänglerio diriguojamas Mahlerio "Keliautojo dainas" ("Lieder eines fahrenden Gesellen"). Jis pradėjo koncertuoti visame pasaulyje: Karališkojoje Alberto salėje, Londone, Bostone, Masačusetso valstijoje ir Bairoito festivalyje.
Kaip operos dainininkė Fischer-Dieskau daugiausia dainavo Berlyne ir Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene. Jis taip pat svečiavosi Vienos valstybinėje operoje, Londono Karališkojoje operoje "Covent Garden", Hamburgo valstybinėje operoje, Japonijoje ir Edinburgo Karališkajame teatre per Edinburgo festivalį. Pirmosios gastrolės Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko 1955 m., kai jam buvo 29-eri. Ten jam akompanavo Geraldas Moore'as. Su Geraldu Moore'u jis įrašė daugelį "Lieder" ir surengė daug rečitalių, kol 1967 m. Moore'as išėjo į pensiją. Tačiau ir po to jie toliau darė įrašus. Jų įrašyti Šuberto dainų ciklai "Die schöne Müllerin" ir "Die Winterreise" buvo labai vertinami.
Fischer-Dieskau taip pat atliko daugybę gyvų kompozitorių kūrinių, tarp jų Benjamino Britteno, Samuelio Barberio, Hanso Wernerio Henze's, Karlo Amadėjaus Hartmanno, Ernsto Krenko ir Witoldo Lutosławskio.
Fischer-Dieskau taip pat įrašė daug garsių itališkų operų vaidmenų, pavyzdžiui, Verdi "Rigoletą" ir Rodrigo Verdi operoje "Don Karlosas", Skarpiją Giacomo Puccini operoje "Toska". 1978 m. jis pasitraukė iš operinės veiklos.
Fischer-Dieskau muzikalumas ir technika visada buvo tobuli. 1993 m. Naujųjų metų dieną, būdamas 67 metų, jis pasitraukė iš koncertų salės ir visą laiką skyrė dirigavimui, mokymui (ypač dainų interpretacijai), tapybai ir knygų rašymui.
Asmeninis gyvenimas
1949 m. Fischeris-Dieskau vedė violončelininkę Irmgard Poppen. Kartu jie susilaukė trijų sūnų: Mathias, kuris tapo scenografu, Martin (dirigentas) ir Manuel (violončelininkas). Irmgard mirė 1963 m. dėl gimdymo komplikacijų. Vėliau Fischer-Dieskau buvo vedęs aktorę Ruth Leuwerik (1965-1967 m.) ir Kristiną Pugell (1968-1975 m.). Nuo 1977 m. iki pat mirties buvo vedęs sopraną Juliją Varady.
Garso pavyzdžiai
· Fischer-Dieskau dainuoja Gustavo Mahlerio "Kindertotenlieder"
· Wenn Dein Mütterlein
· Nun she' ich wohl, warum so dunkle Flammen
· Oft denk' ich, sie sind nur ausgegangen
· In diesem Wetter, in diesem Braus
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Dietrichas Fischeris-Dieskau?
A: Dietrich Fischer-Dieskau buvo vokiečių dainininkas baritonas, kuris daugiau nei 30 metų buvo laikomas geriausiu vyriškos lyties dainininku klasikinėje muzikoje.
K.: Kokia muzika garsėjo Fischer-Dieskau?
A.: D. Fischer-Dieskau ypač garsėjo dainuodamas "Lieder" - vokiečių menines dainas.
K: Ar Fischer-Dieskau buvo tik dainininkas?
Atsakymas: Ne, Fischer-Dieskau taip pat buvo puikus operos dainininkas ir koncertuojantis su orkestrais. Vėliau savo karjeroje jis taip pat dirigavo.
K: Kokio balso buvo Fischer-Dieskau?
A: Fischer-Dieskau turėjo lyrinį baritono balsą, o ne galingą, herojišką balsą kaip heldentenoras.
K: Kokius operos vaidmenis įrašė Fischer-Dieskau?
A.: Fischer-Dieskau įrašė daug operos vaidmenų, kurie tradiciškai laikomi skirtais heldentenorui, įskaitant Votaną Richardo Wagnerio "Žiedų cikle", Hansą Sachsą "Niurnbergo karvedyje", Amfortą "Parsifalyje" ir Makbetą Verdi operoje.
K.: Kiek kalbų dainavo Fischer-Dieskau?
A: Fischer-Dieskau dainavo ne tik vokiečių, bet ir prancūzų, rusų, hebrajų ir vengrų kalbomis.
K: Ar Fischer-Dieskau yra daugiausiai įrašų turinti visų laikų dainininkė?
A.: Taip, Fischer-Dieskau yra daugiausiai įrašų padaręs visų laikų dainininkas.
Ieškoti