Dietrich Fischer-Dieskau (gimė 1925 m. gegužės 28 d. Berlyne, mirė 2012 m. gegužės 18 d. Berge, Aukštutinėje Bavarijoje) - vokiečių dainininkas baritonas. Per daugiau nei tris dešimtmečius jis buvo laikomas vienu iš svarbiausių ir įtakingiausių XX a. vokalo menininkų. Fischerio‑Dieskau vardas siejamas su itin išraiškingu ir teksto suvokimu grįstu atlikimu: ypač jis išgarsėjo kaip lied (vokiškų meninių dainų) interpretuotojas, tačiau jo repertuaras ir veikla buvo labai plati — nuo kamerinių romansų iki operos ir koncertinių partijų su orkestru. Vėlesniais metais jis taip pat dirbo kaip dirigentas, pedagogas ir autorius.

Fischerio‑Dieskau balsas buvo lyrinis baritonas — tvirtas, lankstus ir labai raiškus, orientuotas į nuoseklų teksto perteikimą, o ne į brutalią jėgą ar „herojišką“ tembrą, būdingą kai kuriems dramatiškiems tenorams. Nepaisant to, jis įrašė daug operinių vaidmenų, kurie tradiciškai laikomi skirtais heldentenorui: Votanas Richardo Wagnerio "Žiedų cikle", Hansas Sachsas "Niurnbergokarvedyje", Amfortas "Parsifalyje", Makbetas Verdi operoje ir kt. Jo operinė karjera apėmė tiek studiją teatro scenoje, tiek gausius studijinius ir koncertinius įrašus.

Jis yra daugiausiai įrašų padaręs visų laikų dainininkas: paliko milžinišką diskografiją, kuri apima solo programų, vokalinių ciklų, oratorijų, operų ir kamerinių įrašų serijas. Fischerio‑Dieskau ypač išgarsėjo savo Schuberto, Schumanno, H. Wolfo ir Mahlerio interpretacijomis — daugelis jo Schuberto lieder ciklų laikomi referenciniais. Jis glaudžiai bendradarbiavo su garsiais akompanistais ir pianistais (pvz., Gerald Moore, Jörg Demus, Sebastian Peschko, Alfred Brendel ir kt.), kurių subtilus porinis darbas padėjo formuoti šiuolaikinio liederio atlikimo tradiciją.

Be vokalinės veiklos, Fischerio‑Dieskau aktyviai dalyvavo pedagoginėje veikloje: vedė meistriškumo kursus, dėstė ir parengė eilę esė bei memuarų apie muzikos interpretaciją. Jis yra gavęs daugybę valstybių ir muzikos pasaulio apdovanojimų už indėlį į scenos meną, įrašų kokybę ir interpretacinę kultūrą.

Kalbant apie repertuaro įvairovę, jis dainavo ne tik vokiečių, bet ir prancūzų, rusų, hebrajų ir vengrų kalbomis, bei atliko tiek baroko, tiek šiuolaikinės muzikos kūrinių. Jo interpretacijos išsiskyrė aiškia dikcija, rafinuotu frazavimu ir gilumu teksto interpretacijoje — dėl to Fischerio‑Dieskau palikimas iki šiol tarnauja kaip svarbus mokymo ir atlikimo modelis naujoms atlikėjų kartoms.

Palikęs gausų įrašų, mokymo ir raštų archyvą, Dietrich Fischer‑Dieskau išlieka viena pagrindinių figūrų XX a. vokalinės muzikos istorijoje — jo atlikimai ir interpretacijos tebėra mokomasis ir estetinis kelrodys tiek klausytojams, tiek atlikėjams.