Dietrich Fischer-Dieskau

Ankstyvieji metai

Dietrich Fischer-Dieskau gimė Berlyne. Jo tėvai buvo mokytojai. Dainuoti pradėjo dar vaikystėje, o būdamas 16 metų pradėjo lankyti balso pamokas. Antrojo pasaulinio karo metais, 1943 m., jam teko stoti į Vokietijos kariuomenę (Vermachtą). Jis buvo ką tik baigęs mokyklą. 1945 m. Italijoje pateko į nelaisvę ir dvejus metus praleido kaip amerikiečių karo belaisvis. Per tą laiką karo belaisvių stovyklose jis dainavo "Lieder" pasiilgusiems vokiečių kareiviams.

Karjera

1947 m. jis grįžo į Vokietiją, kur pradėjo savo profesionalią karjerą ir be jokių repeticijų dainavo Brahmso "Ein Deutsches Requiem" baritono solo. (Jis paskutinę minutę pakeitė susirgusį dainininką.) Vėliau tais pačiais metais Leipcige jis surengė savo pirmąjį "Lieder" rečitalį.

Nuo pat karjeros pradžios jis dirbo su garsiomis lyrinėmis sopranistėmis Elisabeth Schwarzkopf ir Irmgard Seefried bei įrašų prodiuseriu Walteriu Legge'u, išleidusiu labai populiarius Franzo Schuberto ir Hugo Wolfo dainų albumus.

1948 m. rudenį Fischeris-Dieskau tapo pagrindiniu lyriniu baritonu Berlyno savivaldybės operoje (Städtische Oper Berlin, Vakarų Berlynas) ir pirmą kartą pasirodė operoje - diriguojant Ferencui Fricsay atliko Posos vaidmenį Verdi operoje "Don Karlosas". Ši trupė, nuo 1961 m. vadinama "Deutsche Oper", buvo jo kūrybos namai iki pat pasitraukimo iš operos scenos 1978 m.

Fischer-Dieskau svečiavosi Vienos ir Miuncheno operos teatruose. Po 1949 m. jis surengė koncertines keliones po Nyderlandus, Šveicariją, Prancūziją ir Italiją. 1951 m. jis pirmą kartą pasirodė Zalcburgo festivalio koncerte, atlikdamas Wilhelmo Furtwänglerio diriguojamas Mahlerio "Keliautojo dainas" ("Lieder eines fahrenden Gesellen"). Jis pradėjo koncertuoti visame pasaulyje: Karališkojoje Alberto salėje, Londone, Bostone, Masačusetso valstijoje ir Bairoito festivalyje.

Kaip operos dainininkė Fischer-Dieskau daugiausia dainavo Berlyne ir Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene. Jis taip pat svečiavosi Vienos valstybinėje operoje, Londono Karališkojoje operoje "Covent Garden", Hamburgo valstybinėje operoje, Japonijoje ir Edinburgo Karališkajame teatre per Edinburgo festivalį. Pirmosios gastrolės Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko 1955 m., kai jam buvo 29-eri. Ten jam akompanavo Geraldas Moore'as. Su Geraldu Moore'u jis įrašė daugelį "Lieder" ir surengė daug rečitalių, kol 1967 m. Moore'as išėjo į pensiją. Tačiau ir po to jie toliau darė įrašus. Jų įrašyti Šuberto dainų ciklai "Die schöne Müllerin" ir "Die Winterreise" buvo labai vertinami.

Fischer-Dieskau taip pat atliko daugybę gyvų kompozitorių kūrinių, tarp jų Benjamino Britteno, Samuelio Barberio, Hanso Wernerio Henze's, Karlo Amadėjaus Hartmanno, Ernsto Krenko ir Witoldo Lutosławskio.

Fischer-Dieskau taip pat įrašė daug garsių itališkų operų vaidmenų, pavyzdžiui, Verdi "Rigoletą" ir Rodrigo Verdi operoje "Don Karlosas", Skarpiją Giacomo Puccini operoje "Toska". 1978 m. jis pasitraukė iš operinės veiklos.

Fischer-Dieskau muzikalumas ir technika visada buvo tobuli. 1993 m. Naujųjų metų dieną, būdamas 67 metų, jis pasitraukė iš koncertų salės ir visą laiką skyrė dirigavimui, mokymui (ypač dainų interpretacijai), tapybai ir knygų rašymui.

Asmeninis gyvenimas

1949 m. Fischeris-Dieskau vedė violončelininkę Irmgard Poppen. Kartu jie susilaukė trijų sūnų: Mathias, kuris tapo scenografu, Martin (dirigentas) ir Manuel (violončelininkas). Irmgard mirė 1963 m. dėl gimdymo komplikacijų. Vėliau Fischer-Dieskau buvo vedęs aktorę Ruth Leuwerik (1965-1967 m.) ir Kristiną Pugell (1968-1975 m.). Nuo 1977 m. iki pat mirties buvo vedęs sopraną Juliją Varady.

Garso pavyzdžiai

·         Fischer-Dieskau dainuoja Gustavo Mahlerio "Kindertotenlieder"