Bajorų festivalis
Bairoito festivalis - kasmet Bairoite (Vokietija) vykstantis muzikos festivalis, kuriame rodomos XIX a. vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio operos. R. Wagneris pats sugalvojo Bayreutho festivalį pradėti rengti savo operų spektakliams teatre, kurį pats suprojektavo, nes nebuvo patenkintas tuo, kaip paprastai projektuojami teatrai.
Jo suprojektuotas teatras pavadintas "Festspielhaus" (Festivalio namai). Vagneris stebėjo, kaip statomas teatras, ir rūpinosi, kad jis būtų pastatytas taip, kaip jis norėjo. Jis turėjo naujų idėjų apie teatro dizainą. Pavyzdžiui, jis norėjo, kad orkestro duobė būtų tokia žema, kad žiūrovai nematytų orkestro.
1876 m. atidarius teatrą, pirmą kartą buvo parodytas visas jo operų ciklas "Nibelungų žiedas" (Der Ring des Nibelungen).
Festivalis iš karto tapo žinomas visame pasaulyje. Beveik kiekvienas rimtas Europos muzikantas norėjo vykti į Bairoitą ir išgirsti ten atliekamą R. Wagnerio muziką. Kompozitoriai dažniausiai arba ją mėgo ir buvo stipriai jos paveikti, arba jos nekentė ir reagavo prieš ją.
Festivalis vyksta ir dabar. Kiekvieną rugpjūtį vyksta Vagnerio operų festivalis. Labai sunku gauti bilietus, nes labai daug žmonių nori į jį patekti. Dažnai žmonės laukia dešimt metų, kol gauna bilietą.
Bajorų Festspielhausas, kaip jis atrodo šiandien.
Festivalio ištakos
Vagneris norėjo, kad festivalis vyktų mažame miestelyje, kur žmonės galėtų susitelkti tik į jo muziką. Bairoite jau buvo teatras - Markgräfliches Opernhaus, bet jis nebuvo tinkamas šiuolaikinei operai. Mieste nebuvo kultūrinio gyvenimo, kuris konkuruotų su Wagnerio muzika. Dar viena priežastis, kodėl buvo pasirinktas Bairoitas, buvo ta, kad jis buvo ne toje teritorijoje, kurioje jis nekontroliavo teisių į savo operų atlikimą (prieš daugelį metų, siekdamas gauti pinigų, jis šias teises pardavė).
Bavarijoskaralius Liudvikas II Vagneriui skyrė daug pinigų naujam operos teatrui statyti. Vagneris taip pat rengė gastroles po Vokietiją, kad gautų pinigų. Pinigams rinkti buvo steigiamos draugijos.
Operos pastatą suprojektavo architektas Gotfrydas Semperis.
Ankstyvoji istorija
Atidarymas įvyko 1876 m. rugpjūčio 13 d., jo metu buvo parodytas "Rheingold" spektaklis. Į spektaklį atvyko daug svarbių žmonių, tarp jų kaizeris Vilhelmas, Brazilijos Dom Pedro II, karalius Liudvikas (jis atvyko slapta, galbūt dėl to, kad nenorėjo susitikti su kaizeriu) ir kiti didikai, taip pat filosofas Friedrichas Nietzsche, kompozitoriai Antonas Bruckneris, Edvardas Griegas, Piotras Čaikovskis ir Franzas Lisztas. Dirigavo Hansas Richteris.
Vagnerio gyvenimo laikotarpiu festivalis tik atliko "Žiedų ciklą", o vėliau - jo operą "Parsifalis". Po Vagnerio mirties festivaliui toliau vadovavo jo našlė Cosima. Ji palaipsniui pristatė ir kitas Wagnerio parašytas operas, kol repertuare atsirado visos dešimt operų. Operos visuomet buvo atliekamos tiksliai taip, kaip Wagneris jas buvo sukūręs. Nebuvo leidžiama nieko keisti.
1906 m. Cosimai pasitraukus iš vadovavimo festivaliui, jam ėmė vadovauti Wagnerio sūnus Siegfriedas. Jis kai ką darė kitaip, įvedė naujus pastatymus ir atlikimo stilius. Kai 1930 m. jis mirė, festivaliui vadovavo jo našlė Vinifreda.
Bairoitas nacistinėje Vokietijoje
XX a. trečiajame dešimtmetyje, likus keleriems metams iki nacių partijos iškilimo, Vinifreda Vagner tapo artima Adolfo Hitlerio drauge. Dėl šios priežasties nacių valdymo laikotarpiu Bairoitas ir toliau galėjo gauti daug pinigų. Vagnerio kūrinius naciai naudojo kaip propagandos priemones. Keista, kad Hitleris ėjo į Bairoito spektaklius, kuriuose dalyvavo žydų ir užsieniečių dainininkai, dar ilgai po to, kai jiems buvo uždrausta koncertuoti visose kitose Vokietijos vietose. Vinifredos įtaka Hitleriui buvo tokia stipri, kad Hitleris net parašė laišką antifašistiškai nusiteikusiam italų dirigentui Arturo Toscanini, prašydamas jo vadovauti festivaliui. Toscanini atsisakė.
Tuo metu festivalis pirmą kartą nutolo nuo tradicijų. Scenoje nustota naudoti XIX a. dekoracijas. Su tuo nesutiko daug žmonių, tarp jų - Toscanini ir Richardas Straussas ir net kai kurie Wagnerio šeimos nariai. Jie manė, kad dekoracijos turėtų likti tokios, kokias jas žinojo Wagneris.
Karo metais festivaliui vadovavo nacių partija. Buvo rodomos operos kovose nukentėjusiems kariams. Prieš spektaklius šie kareiviai buvo priversti lankyti paskaitas apie Vagnerį, net jei jie nesidomėjo muzika.
Naujasis festivalis
Paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis bombardavimas sunaikino didelę dalį Bairoito, tačiau pats teatras nenukentėjo. Po karo Vinifredą Vagner (Winifred Wagner) karo lauko teismas nuteisė lygtinai, nes ji rėmė nacių partiją. Ironiška, bet būtent dėl Vinifredos teatras nebuvo subombarduotas. Ji neleido jo naudoti kariniams tikslams, todėl jis nebuvo karinis taikinys. Po karo kelerius ateinančius metus teatras buvo naudojamas kitiems koncertams. Festivalis vėl prasidėjo 1951 m., jį pradėjo Beethoveno 9-oji simfonija, po to buvo parodyta Vagnerio opera "Parsifalis".
Kompozitoriaus anūkas Wielandas Wagneris turėjo naujų idėjų, įskaitant labai abstrakčias dekoracijas. Kai kurie žiūrovai net šūkavo. Wielandas stengėsi labai atitrūkti nuo praeities, susijusios su Hitleriu. Wielandas mirė 1966 m. Kurį laiką žmonės svarstė, ar festivalis bus tęsiamas. Vagnerių šeimoje kilo daug ginčų. Kitus 42 metus festivaliui vadovavo Wielando brolis Wolfgangas Wagneris, o pinigus kontroliavo Richardo Wagnerio fondas.
Wielandas Wagneris Bayreuthe pradėjo rengti seminarą, kuriame režisieriai galėjo susitikti ir aptarti naujas operų pristatymo idėjas. Tai palengvino naujų idėjų priėmimą ir suteikė festivaliui naujos gyvybės.
Festivalio šimtmetį 1976 m. paminėjo prancūzų režisierius Patrice'as Chereau, pastatęs puikų "Žiedo" spektaklį. Jo pastatyme daugiausia dėmesio buvo skiriama parodyti, kaip "Žiedas" pasakoja apie XIX a. darbininkų klasę, kuria naudojasi turtingi kapitalistai. Kai kurie žmonės manė, kad tai buvo geriausias kada nors matytas operos spektaklis, kiti jo nekentė.
XXI a.
Buvo daug neaiškumų dėl to, kas nutiks Wolfgangui išėjus į pensiją. Daugelis žmonių norėjo, kad festivalis ir toliau liktų Vagnerių šeimos rankose. 2008 m. rugsėjo 1 d. Bavarijos kultūros ministras paskyrė Volfgango Vagnerio dukteris Evą Vagner-Pasquier ir Kathariną Vagner perimti festivalio valdymą. Jos teigė, kad nori "grąžinti operą žmonėms". 2009 m. Wagnerio opera "Tristanas ir Izolda" bus tiesiogiai transliuojama internetu. Žiūrėti ją internetu kainuos tik 12,90 svarų sterlingų. Žmonės taip pat galės ją nemokamai žiūrėti dideliame ekrane Bairoito centre.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bairoito festivalis?
Atsakymas: Bairoito festivalis - tai kasmetinis muzikos festivalis, vykstantis Bairoite, Vokietijoje, kuriame rodomos Richardo Vagnerio operos.
K: Kodėl Richardas Wagneris norėjo Bayreutho mieste surengti savo operų festivalį?
A: R. Wagnerio netenkino tai, kaip paprastai projektuojami teatrai, todėl jis norėjo Bajorute sukurti savo teatrą.
K: Kaip vadinasi Wagnerio suprojektuotas teatras?
A: Vagnerio suprojektuotas teatras vadinamas Festspielhaus, arba Festivalio namais.
K: Kaip Wagneris kūrė teatro dizainą "Festspielhaus" teatrui?
A: Wagneris turėjo naujų idėjų apie teatro dizainą, pavyzdžiui, orkestro duobę įrengti taip žemai, kad žiūrovai jos nematytų.
K: Kada pirmą kartą buvo atliktas visas Wagnerio operų ciklas "Nibelungų žiedas" (Der Ring des Nibelungen)?
A: Pirmą kartą visas "Nibelungų žiedas" buvo parodytas 1876 m. atidarius teatrą.
K.: Koks buvo tiesioginis Bajorų festivalio atgarsis?
A.: Festivalis iš karto tapo žinomas visame pasaulyje, ir beveik kiekvienas rimtas Europos muzikantas norėjo vykti į Bairoitą, kad išgirstų ten atliekamą R. Wagnerio muziką.
K: Kodėl sunku gauti bilietus į Bairoito festivalį?
A: Bilietus į festivalį gauti nepaprastai sunku, nes į jį nori vykti labai daug žmonių, ir žmonės dažnai laukia dešimt metų, kol gauna bilietą.
