Bairoito festivalis - kasmet Bairoite (Vokietija) vykstantis muzikos festivalis, kuriame rodomos XIX a. vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio operos. R. Wagneris pats sugalvojo Bayreutho festivalį pradėti rengti savo operų spektakliams teatre, kurį pats suprojektavo, nes nebuvo patenkintas tuo, kaip paprastai projektuojami teatrai.

Jo suprojektuotas teatras pavadintas "Festspielhaus" (Festivalio namai). Vagneris stebėjo, kaip statomas teatras, ir rūpinosi, kad jis būtų pastatytas taip, kaip jis norėjo. Jis turėjo naujų idėjų apie teatro dizainą. Pavyzdžiui, jis norėjo, kad orkestro duobė būtų tokia žema, kad žiūrovai nematytų orkestro.

1876 m. atidarius teatrą, pirmą kartą buvo parodytas visas jo operų ciklas "Nibelungų žiedas" (Der Ring des Nibelungen).

Festivalis iš karto tapo žinomas visame pasaulyje. Beveik kiekvienas rimtas Europos muzikantas norėjo vykti į Bairoitą ir išgirsti ten atliekamą R. Wagnerio muziką. Kompozitoriai dažniausiai arba ją mėgo ir buvo stipriai jos paveikti, arba jos nekentė ir reagavo prieš ją.

Festivalis vyksta ir dabar. Kiekvieną rugpjūtį vyksta Vagnerio operų festivalis. Labai sunku gauti bilietus, nes labai daug žmonių nori į jį patekti. Dažnai žmonės laukia dešimt metų, kol gauna bilietą.

Apie Festspielhaus ir Vagnerio idėjas

Festspielhaus buvo suprojektuotas taip, kad skatintų vieningą scenos ir muzikos poveikį — tai, ką Vagneris vadino Gesamtkunstwerk (visapusišku menu). Viena ryškiausių teatro savybių yra žemoje orkestro duobėje paslėptas orkestras, vadinamas kartais „mystic abyss“ („mistiškasis bedugnė“): orkestrą žiūrovai nemato, todėl dėmesys nukreipiamas į sceną ir vokalinį veiksmą, o garsas susilieja taip, kad scena ir muzika tarsi susiliejantys į vieną visumą.

Istorinė reikšmė ir vystymasis

Atidarytas 1876 m. festivalis įtvirtino Bayreuth kaip specialų vietą, skirtą tik Vagnerio kūrybai. Pirmąjį festivalį remė ir rėmė įvairūs mecenatai, tarp jų garsusis Bavarijos karalius Liudvikas II, kuris ilgą laiką rėmė Wagnerį. Statybos darbams Festspielhaus priežiūrą ir įgyvendinimą administravo architektai ir meistrai pagal Wagnerio nurodymus; Vagneris nuolat kontroliavo projekto eigą, kad teatras atitiktų jo menines vizijas.

Festivalio veikla XX a. ir XXI a.

Festivalio istorija turi ir sudėtingų laikotarpių: XX a. pirmoje pusėje jis buvo stipriai susijęs su Vagnerio šeima, o per Antrąjį pasaulinį karą ir jos padarinius festivalis laikinai nutrūko. Po karo festivalis buvo atgaivintas 1951 m. Wielando ir Wolgango Wagnerių iniciatyva; ši atgaivinimo banga lėmė ir naujus scenografinius sprendimus — nuo tradicinių montažų prie abstraktesnių ir simbolistinių inscenizacijų. Vėlesniais dešimtmečiais Bayreutho inscenizacijos kartais sukelia aštrias diskusijas dėl naujų režisūrinių interpretacijų, pavyzdžiui, 1976 m. Patrice’o Chéreau „Žiedo“ inscenizacija tapo istoriniu pagreičiu modernios Vagnerio interpretacijos kryptimi.

Programa, bilietai ir praktinė informacija

  • Festivalis tradiciškai vyksta vasaros pabaigoje — dažniausiai liepos pabaigoje ir rugpjūčio mėnesį, nors tikslios datos kinta priklausomai nuo metų programos.
  • Festivalis dažniausiai rodo tik Vagnerio operas — pagrindinėje scenoje pirmiausia statomi kūriniai iš didžiojo kanono (pvz., Nibelungų žiedas, Tristanas ir Izolda, Parsifal).
  • Bilietų paklausa yra labai didelė: norinčiųjų klausytis originalių Vagnerio atlikimų skaičius perauga pasiūlą, todėl laukimo eilės ir rezervavimo sąlygos gali būti ilgos. Oficialios bilietų skirstymo taisyklės, prenumeratos ir laukiančiųjų sąrašai dažnai nustatomi iš anksto.
  • Bairoitas — nedidelis Vokietijos miestelis — kiekvieną vasarą prisipildo festivalio lankytojų iš viso pasaulio, todėl apgyvendinimas ir viešbučiai išparduodami gerokai iš anksto.

Kultūrinė ir mokslinė reikšmė

Bayreuth festivalis tapo tarsi „piligrimystės“ vieta Vagnerio mylėtojams, dirigentams, atlikėjams ir muzikologams. Čia gimė daug interpretacinių mokyklų ir studijų, susijusių su Vagnerio muzika ir režisūra. Festivalis ne tik saugo istorinę Vagnerio tradiciją, bet ir nuolat kelia klausimus apie šiuolaikinės režijos galimybes, estetinius ir etinius aspektus.

Apibendrinimas

Bairoito festivalis — tai unikalus kultūrinis reiškinys: tai vieta, kur susitinka meninė vizija, istorinė atmintis ir šiuolaikinės interpretacijos. Dėl savo specifikos ir riboto bilietų skaičiaus jis išlieka viena svarbiausių ir prestižiškiausių scenos muzikos švenčių pasaulyje.