Kongreso apygardos Jungtinėse Valstijose — tai rinkimų apygardos, kuriose renkami Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų nariai. Šiuo metu Atstovų rūmuose yra 435 balsavimo vietos. Kiekviena vieta atstovauja maždaug 711 000 žmonių, todėl rinkėjų skaičius vienai apygardai yra gerokai didesnis negu valstijų ir vietos valdžių rinkimuose. Nuo 1913 m. Atstovų Rūmų balsavimo vietų skaičius paprastai buvo 435, išskyrus trumpą laikotarpį po Aliaskos ir Havajų priėmimo, kai balsavimo vietų skaičius laikinai padidėjo iki 437. Bendras valstijų narių skaičius ribojamas 1929 m. perskirstymo aktu, kuris nustatė fiksuotą 435 vietų skaičių. Be to, kiekviena iš penkių apgyvendintų JAV teritorijų (pvz., Guamas, Mergelių Salos, Šiaurės Marianų Salos, Amerikos Samoa ir Puerto Rikas) ir Vašingtono federalinė apygarda į Atstovų Rūmus siunčia po vieną delegatą, kurie dažniausiai neturi balsavimo teisės pilname rūmų posėdyje.
Gyventojų surašymas ir paskirstymas
JAV gyventojų surašymo biuras kas dešimt metų skaičiuoja žmonių skaičių Jungtinėse Valstijose. Šis procesas vadinamas dešimties metų surašymu ir yra pagrindinis empirinis šaltinis, pagal kurį nustatomas, kiek atstovų gauna kiekviena valstija. Pagal surašymo duomenis atliekamas vadinamasis paskirstymas (apportionment) — Federalinis procesas, kuriuo 435 vietos padalijamos tarp 50 valstijų pagal jų gyventojų skaičių. 2012 m. rinkimai buvo pirmieji, kurie vyko pagal Kongreso apygardas, nustatytas remiantis 2010 m. Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo duomenimis.
Perskirstymas (redistricting)
Kiekviena valstija yra atsakinga už savo valstijos apygardų perskirstymą (angl. redistricting). Perskirstymas turi būti atliekamas, jei po paskirstymo pasikeičia valstijos atstovų skaičius, bet daugelyje valstijų jis gali būti daromas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai iš esmės pasikeičia apygardoje atstovaujamų žmonių demografiniai rodikliai ar įvyko teismų sprendimų. Daugelyje valstijų perskirstymo procesą kontroliuoja valstijų legistlaturas, tačiau kai kurios valstijos naudoja nepriklausomas komisijas arba mišrias sistemas, kad sumažintų politinį interesų konfliktą.
- At-large apygardos: kelios mažos valstijos turi vieną bendrą (at-large) kongreso atstovą, kuris atstovauja visai valstijai (pvz., Vašingtono valstijos atveju ar kitų mažų valstijų — tai priklauso nuo jų atstovų skaičiaus).
- Teisiniai apribojimai: apygardų ribos turi atitikti JAV Konstitucijos ir federalinių įstatymų reikalavimus, įskaitant lygias gyventojų proporcijas (koncepcija „vienas žmogus — vienas balsas“) ir negalimumą diskriminuoti pagal rasę pagal Pilietinių teisių įstatymus.
- Teismų vaidmuo: jei perskirstymas yra ginčijamas dėl socialinės ar rasinės nelygybės, jį gali peržiūrėti arba pakeisti federaliniai ar valstijų teismai.
Politikos ir praktikos aspektai
Perskirstymo procesas dažnai būna politiškai įtemptas, nes valstijų valdžia, kontroliuojanti ribų nustatymą, gali formuoti apygardas taip, kad suteiktų pranašumą tam tikrai politinei jėgai — tai vadinama gerrymandering. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais daug valstijų ėmėsi priemonių, pavyzdžiui, kurdamos nepriklausomas komisijas ar nustatydamos objektyvesnius kriterijus apygardų brėžybai. Taip pat egzistuoja federaliniai ir valstijų teisiniai mechanizmai, leidžiantys ginčyti per daug iškreiptus suskirstymus.
Procesinė laiko juosta
Tipinis ciklas atrodo taip: surašymas (kas 10 metų) → paskirstymas tarp valstijų → valstijos perskirsto savo vidines apygardas → teisiniai ginčai ir galimos pataisos → rinkimai pagal naujas apygardas. Todėl surašymo metai turi tiesioginę įtaką artimiausiems Kongreso rinkimams (pvz., 2010 m. surašymas lėmė 2012 m. rinkimus pagal naujas apygardas).
Toliau pateikiamas išsamus 435 dabartinių Atstovų Rūmų Kongreso apygardų ir daugiau kaip 200 pasenusių (nebenaudojamų) apygardų sąrašas, taip pat šešių dabartinių ir vienos pasenusios nebalsuojančios delegacijos sąrašas. Šis sąrašas apima tiek dabartines ribas, tiek istorinę informaciją apie apygardų pakeitimus ir jų teisinius bei demografinius pokyčius.
