Korvino pataisa (1861) – JAV Konstitucijos pasiūlymas dėl vergovės apsaugos
Sužinokite apie Korvino pataisą (1861) — JAV Konstitucijos siūlymą apsaugoti vergovę, Kongreso motyvus, senatorius ir valstijų ratifikacijos istoriją.
Korvino pataisa yra siūloma Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa. Ją 1861 m. kovo 2 d. priėmė Kongresas ir nusiuntė valstijų įstatymų leidėjams ratifikuoti. Senate šią pataisą pristatė Niujorko senatorius Viljamas H. Siuardas (William H. Seward). Atstovų rūmuose ją pristatė Ohajo atstovas Tomas Korvinas (Thomas Corwin). Tai buvo vienas iš kelių įstatymų projektų, kuriuos svarstė Kongresas, nesėkmingai bandydamas pritraukti atsiskyrusias valstijas atgal į Sąjungą ir įtikinti pasienio vergų valstijas pasilikti. Techniškai jis vis dar buvo svarstomas valstijose ir, jei būtų ratifikuotas, apsaugotų valstijų "vidaus institucijos" (kurioms 1861 m. priklausė ir vergovė) nuo konstitucijos keitimo proceso ir Kongreso kišimosi.
Kas buvo siūloma
Korvino pataisa buvo trumpas konstitucinis siūlymas, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią bet kokiai būsimai Konstitucijos pataisai, leidžiančiai Kongresui uždrausti ar kištis į valstijų vidaus institucijas, įskaitant tuomet egzistavusią vergovę. Iš esmės pataisa būtų suteikusi konstitucinę apsaugą tam tikroms valstybėse egzistuojančioms praktikoms, paversdama jas nuo Kongreso poveikio apsaugotomis tol, kol valstijos pačios nenuspręstų kitaip.
Istorinis kontekstas
Pataisa atsirado įtemptu laikotarpiu — po Abraomo Linkolno išrinkimo 1860 m. ir prieš pataisyklių JAV Pilietinį karą. Kongresas bandė įvairiomis priemonėmis sumažinti atskilimo grėsmę ir pritraukti prie Sąjungos atsiskyrusias valstijas arba užtikrinti, kad pasienio vergų valstijos liktų neutralios arba ištikimos. Korvino pataisa buvo vienas iš kompromisinių bandymų parodyti, kad federalinė valdžia neketina ardyti vergovės įstatymų valstijose.
Ratifikuotumas ir likimas
Nors pataisa buvo priimta Kongrese ir nusiųsta valstijoms ratifikuoti, ji negavo pakankamo skaičiaus valstijų pritarimo, kad taptų Konstitucijos dalimi. Neturėdama numatyto laiko termino ratifikacijai, pataisa techniškai liko nepanaikinta — formaliai ji vis dar egzistuoja kaip pasiūlymas, tačiau ji niekada neįsigaliojo ir praktinės reikšmės neturėjo.
Vėlesnės pasekmės ir vertinimas
Po Pilietinio karo ir 1865 m. priimtos 13-osios pataisos, kuri panaikino vergovę visoje Jungtinėse Valstijose, Korvino pataisos siūlymas tapo istoriniu anachronizmu. 13-oji pataisa pakeitė šalies teisines sąlygas taip, kad bet koks ankstesnis bandymas suteikti konstitucinę apsaugą vergovei netektų praktinės reikšmės.
Istorikai paprastai laiko Korvino pataisą reikšmingu parodymu, kaip stipriai centrinė valdžia ir Kongresas buvo pasirengę imtis kompromisų norint išvengti karo. Tačiau moraliniu ir politiniu požiūriu tai taip pat dažnai vertinama kaip bandymas įteisinti arba įtvirtinti nuosavybės teises į žmones, todėl pataisa sulaukė ir sulaukia kritikos.
Trumpas santrauka
- Korvino pataisa priimta Kongrese 1861 m. kovo 2 d. kaip pasiūlymas Konstitucijos pakeitimui.
- Jos tikslas — konstituciškai apsaugoti valstijų vidaus institucijas (įskaitant vergovę) nuo Kongreso įsikišimo.
- Pataisa nesurinko pakankamai ratifikacijų ir neįsigaliojo; po Pilietinio karo priimta 13-oji pataisa panaikino vergovę.
- Istoriškai ji simbolizuoja kompromisų paiešką prieš karą, bet tuo pačiu yra kritikuojama dėl vergovės apsaugos pobūdžio.
Tekstas
Negalima daryti jokių Konstitucijos pataisų, kurios leistų ar suteiktų Kongresui teisę panaikinti ar kištis į bet kurios valstijos vidaus institucijas, įskaitant ir asmenų, kurie pagal tos valstijos įstatymus turi dirbti ar tarnauti, vidaus institucijas.
Ratifikavimo istorija
Korvino pataisą ratifikavo:
- Ohajas - 1861 m. gegužės 13 d. (atšauktas ratifikavimas - 1864 m. kovo 31 d.)
- Merilandas - 1862 m. sausio 10 d. (atšauktas ratifikavimas - 2014 m. balandžio 7 d.)
- Ilinojus - 1862 m. vasario 14 d. (abejotinas pagrįstumas)
1963 m., praėjus daugiau nei šimtmečiui po to, kai Kongresas nusiuntė Korvino pataisą valstijų įstatymų leidėjams, Dalaso respublikonas Henry Stollenwerckas Teksaso Atstovų rūmuose pateikė bendrą rezoliuciją dėl jos ratifikavimo. 1963 m. kovo 7 d. bendra rezoliucija buvo nusiųsta Atstovų Rūmų Konstitucijos pataisų komitetui, tačiau toliau nebuvo svarstoma.
Galimas poveikis, jei būtų priimtas
Korvino pataisa, vertinant ją per paprastos prasmės taisyklės (pažodinės taisyklės) prizmę, būtų lėmusi tai, kad institucionalizuotos vergijos nebūtų galima paveikti pakeitimo procesu. Dėl to vėlesnės Rekonstrukcijos pataisos (Tryliktoji, Keturioliktoji ir Penkioliktoji) nebūtų buvusios leidžiamos, nes jomis panaikinama arba kišamasi į valstijų vidaus instituciją.
Tačiau kita teorija teigia, kad vėlesnis pakeitimas, prieštaraujantis jau ratifikuotam Corwino pakeitimui, galėtų aiškiai panaikinti Corwino pakeitimą (kaip dvidešimt pirmuoju pakeitimu buvo aiškiai panaikintas aštuonioliktasis pakeitimas) arba būtų galima daryti išvadą, kad jis iš dalies arba visiškai panaikino bet kokias prieštaraujančias jau priimto Corwino pakeitimo nuostatas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Koršijos pataisa?
A: Korvino pataisa yra siūloma Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa, kurią 1861 m. kovo 2 d. priėmė Kongresas ir nusiuntė valstijų įstatymų leidėjams ratifikuoti.
K: Kas ją pristatė Senate?
A: Senate pataisą pristatė Niujorko senatorius Williamas H. Sewardas.
K: Kas ją pristatė Atstovų rūmuose?
A: Atstovų rūmuose ją pristatė Ohajo atstovas Thomas Corwin.
K: Koks buvo jos tikslas?
A: Ja buvo siekiama pritraukti atsiskyrusias valstijas atgal į Sąjungą ir įtikinti pasienio vergų valstijas pasilikti.
K: Kaip ji būtų ratifikuota?
A: Ją ratifikuotų valstijų įstatymų leidėjai, jei jai pritartų.
K: Ką ji apsaugotų, jei būtų ratifikuota?
A: Jei būtų ratifikuota, ji apsaugotų kiekvienos valstijos "vidaus institucijas" (kurios tuo metu apėmė vergiją) nuo konstitucijos keitimo proceso ir Kongreso kišimosi.
K: Ar ši pataisa šiandien vis dar svarstoma kurioje nors valstijoje?
A: Taip, techniškai ši pataisa vis dar svarstoma visose valstijose.
Ieškoti