Tigrinis ryklys

Aprašymas

Tigrinio ryklio pavadinimas kilęs iš juodų dėmių ir dryžių, kurios tęsiasi per visą kūno ilgį kaip tigro. Priekinė kūno dalis yra gana tvirta, tačiau gale ji tampa plonesnė. Turi didelę, stiprią galvą su didelėmis akimis ir labai buką snukį. Pirmasis nugarinis pelekas gana platus, jis yra krūtinės pelekų gale. Daug mažesnis antrasis nugarinis pelekas yra priekyje analinio peleko, kuris yra stipriai atsikišęs. Išilgai nugaros tarp nugarinių pelekų yra briauna.

Tigrinio ryklio žandikauliai turi didelius aštrius dantis, kurie padeda rykliui perpjauti grobio mėsą ir kaulus. Kiekvieno danties kraštai yra dantyti. Viršutiniai ir apatiniai dantys yra panašios formos, o priekyje esantys dantys yra didesni už galinius.

Tigrinio ryklio nugarinis paviršius yra nuo melsvai žalios iki tamsiai pilkos arba juodos spalvos, o pilvas - nuo gelsvai baltos iki grynai baltos spalvos. Tigrinio ryklio juodos dėmės ir dryžiai geriau matomi ant jauniklių, o rykliui bręstant jie išnyksta. Tigrinis ryklys yra vienas iš didžiausių žinomų ryklių, paprastai pasiekia 3,25-4,25 m ilgį ir sveria apie 385-635 kg. Naujai gimusių tigrinių ryklių ilgis svyruoja nuo 51 iki 76 cm. Patinai subręsta būdami 2,3-3 metrų, o patelės - 2,5-3,3 metrų (8-11 pėdų). Manoma, kad didžiausių egzempliorių ilgis siekia iki 5,5 metro (18 pėdų), o svoris viršija 900 kg.

Tigrinio ryklio žandikauliai

Gyvenamoji aplinka

Tigrinis ryklys aptinkamas viso pasaulio vidutinio ir atogrąžų klimato pakrančių vandenyse, išskyrus Viduržemio jūrą. Vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje jis aptinkamas nuo Masačusetso iki Urugvajaus, Meksikos įlankoje, Bahamų salose ir Karibų jūroje. Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje aptinkamas Islandijoje ir galbūt Jungtinėje Karalystėje (dėl šiltos Golfo srovės), Maroke, Kanarų salose ir nuo Senegalo iki Dramblio Kaulo Kranto. Indijos vandenyne aptinkamas Pakistane, Indijoje, Šri Lankoje, Maldyvuose, Tailande, Vietname ir nuo Raudonosios jūros iki Pietų Afrikos. Ramiojo vandenyno vakaruose aptinkamas pietų Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Naujojoje Kaledonijoje, Palau, Saliamono salose, Maršalo salose ir Taityje. Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje aptinkama Havajuose, Galapaguose ir nuo pietų Kalifornijos iki Peru.

Tigrinis ryklys aptinkamas įvairiose jūrų buveinėse, tačiau dažniausiai renkasi drumstus vandenis pakrančių zonose. Jis taip pat dažnai aptinkamas upių žiotyse ir uostuose. Seklios teritorijos aplink dideles salų grandines ir vandenynų salas, įskaitant lagūnas, taip pat yra tigrinio ryklio natūralios aplinkos dalis. Tigrinis ryklys aptinkamas netoli paviršiaus iki 350 metrų gylio.

Tigrinio ryklio jauniklis Bahamų salose

Elgesys

Tigrinis ryklys gyvena naktį. Dieną jie dažniausiai būna neaktyvūs, o medžioja naktį. Jie yra vienišiai ir gali užpulti bet kurį prie jų priartėjusį ryklį ar žmogų. Tigrinis ryklys gali būti labai agresyvus ir kartu su didžiuoju baltuoju rykliu ir bulius rykliu yra vienas pavojingiausių ryklių žmonėms.

Maitinimas

Tigrinių ryklių grobis labai įvairus. Jie minta rajomis, kaulinėmis žuvimis, delfinais, skarmalais, jūrų paukščiais, vėžliais, jūrų gyvatėmis, vėžiagyviais, ruoniais, kalmarais ir mažais kitų rūšių rykliais. Kai kurių tigrinių ryklių skrandžiuose rasta laivų šiukšlių ir automobilių valstybinių numerių ženklų. Taip pat žinoma, kad suaugę tigriniai rykliai medžioja tigrinių ryklių jauniklius.

Vienos didelės patelės, sugautos Raudonojoje jūroje prie Akabos įlankos šiaurinės dalies, skrandyje buvo dvi tuščios skardinės, plastikinis butelis, du maišeliai, kalmaras ir 20 cm ilgio žuvis. Be to, daugelio uostuose sugautų tigrinių ryklių skrandžiuose rasta šiukšlių.

Tigriniai rykliai sugeba rasti maisto tamsoje, nes sugauna grobio vandenyje skleidžiamus virpesius ir turi geresnį regėjimą.

Reprodukcija

Tigrinių ryklių branda priklauso nuo dydžio, o ne nuo amžiaus. Patinai subręsta būdami 2,3-3 metrų (8-10 pėdų), o patelės - 2,5-3,3 metrų (8-11 pėdų).t Tigriniai rykliai yra kiaušialąsčiai, todėl patelės poruojasi tik kartą per trejus metus. Laikas, kada vyksta poravimosi sezonas, priklauso nuo vietovės. Šiaurės pusrutulyje poravimosi sezonas trunka nuo kovo iki gegužės, o pietų pusrutulyje - nuo lapkričio iki sausio. Nėštumas trunka iki 16 mėnesių, o patelės vienu metu gali atsivesti 10-82 jauniklius. Vidutinė tigrinio ryklio gyvenimo trukmė laisvėje - 12 metų.

Žmonių sąveika

Tigrinis ryklys užima antrą vietą pagal užregistruotų išpuolių prieš žmones skaičių, o didysis baltasis ryklys - pirmą. Tačiau, laimei, išpuolių pasitaiko retai. Nors XX a. dešimtajame dešimtmetyje Havajuose tigriniai rykliai nusinešė keletą gyvybių, per metus vidutiniškai įvyksta vienas ryklio užpuolimas.

Dėl komercinės ir pramoginės žvejybos kai kuriose savo arealo dalyse tigrinių ryklių populiacija sumažėjo. Tigrinio ryklio, kaip ir daugelio kitų rūšių ryklių, pelekai labai vertinami Azijoje, kur iš jų gaminama ryklių pelekų sriuba. Be to, žmonės valgo jo mėsą, iš jo odos gaminama oda, o kepenys vartojamos kaip vitamino A šaltinis. Laimei, ši rūšis gana greitai auga ir atsiveda daug jauniklių, todėl tigriniam rykliui reali grėsmė nekyla. Be to, tose teritorijose, kur dėl žvejybos sumažėjo suaugusių ryklių, dažniau aptinkami tigrinių ryklių jaunikliai, nes sumažėja suaugusių ryklių plėšrumas. Vis dėlto, kadangi ryklių pelekų paklausa ir toliau auga, nerimaujama, kad ateityje tai gali turėti rimtą poveikį šiai rūšiai. IUCN tigrinį ryklį įtraukė į beveik nykstančių rūšių sąrašą.