Gazos flotilės reidas

Regioninė apžvalga

Gazos ruožas yra Palestinos dalis. Tai viena tankiausiai apgyvendintų teritorijų Žemėje. Maždaug 493 km² plote gyvena apie 1,5 mln. žmonių.

Palestinos Administracija teigia, kad tai yra okupuota teritorija. Jie sako, kad Izraelis yra okupacinė jėga, todėl turėtų pasitraukti ir grąžinti teritoriją palestiniečiams. Izraelis kelis kartus puolė ir bombardavo Gazos ruožą, paskutinį kartą 2008 m. gruodžio mėn.

Izraelis taip nemano, nes 2005 m. perdavė teritoriją Palestinos administracijai ir ilgainiui atitraukė savo karius. Tuo tarpu teritoriją kontroliuojanti palestiniečių grupuotė "Hamas" paleido į Izraelį raketas.

"Hamas" užėmė Gazos ruožą po "Fatah" ir "Hamas" konflikto, kilusio po 2006 m. Palestinos rinkimų, Izraelis pareiškė, kad "Hamas" yra teroristinis judėjimas. Egiptas taip pat nesutiko, kad "Hamas" iš Gazos Ruožo pašalintų Palestinos savivaldos pareigūnus.

Izraelis teigia, kad Gazos ruožo blokada yra saugumo priemonė, tačiau Laisvosios Gazos judėjimas tam prieštarauja. Kartu su kitomis grupuotėmis "Hamas" kėlė neramumus ten ir pietinėse Izraelio dalyse. Blokada prasidėjo 2007 m. Daugelis šalių (pvz., Egiptas) gailisi Gazos ruožo, kelios kitos (pvz., Iranas) nekenčia Izraelio arba jo bijo, o kai kurios (pvz., JAV) pritaria Izraeliui.

Regioninė apžvalga

Gazos ruožas yra Palestinos dalis. Tai viena tankiausiai apgyvendintų teritorijų Žemėje. Maždaug 493 km² plote gyvena apie 1,5 mln. žmonių.

Palestinos Administracija teigia, kad tai yra okupuota teritorija. Jie sako, kad Izraelis yra okupacinė jėga, todėl turėtų pasitraukti ir grąžinti teritoriją palestiniečiams. Izraelis kelis kartus puolė ir bombardavo Gazos ruožą, paskutinį kartą 2008 m. gruodžio mėn.

Izraelis taip nemano, nes 2005 m. perdavė teritoriją Palestinos administracijai ir ilgainiui atitraukė savo karius. Tuo tarpu teritoriją kontroliuojanti palestiniečių grupuotė "Hamas" paleido į Izraelį raketas.

"Hamas" užėmė Gazos ruožą po "Fatah" ir "Hamas" konflikto, kilusio po 2006 m. Palestinos rinkimų, Izraelis pareiškė, kad "Hamas" yra teroristinis judėjimas. Egiptas taip pat nesutiko, kad "Hamas" iš Gazos Ruožo pašalintų Palestinos savivaldos pareigūnus.

Izraelis teigia, kad Gazos ruožo blokada yra saugumo priemonė, tačiau Laisvosios Gazos judėjimas tam prieštarauja. Kartu su kitomis grupuotėmis "Hamas" kėlė neramumus ten ir pietinėse Izraelio dalyse. Blokada prasidėjo 2007 m. Daugelis šalių (pvz., Egiptas) gailisi Gazos ruožo, kelios kitos (pvz., Iranas) nekenčia Izraelio arba jo bijo, o kai kurios (pvz., JAV) pritaria Izraeliui.

Laivų maršrutas

Gegužės 31 d. Turkijos keleivinis laivas "Cruse Liner MV Mavi Marmara" bandė nugabenti Turkijos ir Kipro pagalbą į Gazos ruožą, kai Izraelio karinis jūrų laivynas jį aptiko. Trejus metus trukusią blokadą palaikė "Flotilla 13". Laivas "Mavi Marmara" buvo už 40 mylių nuo Gazos ruožo, kai buvo užpultas. Laivu "Mavi Marmara" plaukė 27 britų aktyvistai, 9 palestiniečiai, 8 turkai, 2 airiai, 1 švedas, 1 pietų afrikietis, 1 amerikietis ir 1 albanas, taip pat keli kiti asmenys. Po "Mavi Marmara" plaukė airių keleivinis laivas "MV Rachel Corrie" ir dar 4 mažesni laivai. Laivuose iš viso buvo 663-682 aktyvistai ir pagalbos darbuotojai, tarp jų keli turkai, keli malaiziečiai dar vienas amerikietis, australas ir belgas.

Iš viso šešiuose civilinės flotilės laivuose buvo 663 arba 683 žmonės iš 37 šalių. Tarp flotilėje buvusių žymių žmonių buvo Nobelio taikos premijos laureatė Mairead Corrigan, buvęs JT generalinio sekretoriaus padėjėjas Denis Halliday, Izraelio arabų kilmės Kneseto narė Haneen Zoubi, Islamo judėjimo Izraelyje šiaurinio padalinio vadovas Raed Salah, švedų rašytojas Henningas Mankellis, daug Europos ir arabų šalių vyriausybių ir Europos Parlamento politikų.

Laivų maršrutas

Gegužės 31 d. Turkijos keleivinis laivas "Cruse Liner MV Mavi Marmara" bandė nugabenti Turkijos ir Kipro pagalbą į Gazos ruožą, kai Izraelio karinis jūrų laivynas jį aptiko. Trejus metus trukusią blokadą palaikė "Flotilla 13". Laivas "Mavi Marmara" buvo už 40 mylių nuo Gazos ruožo, kai buvo užpultas. Laivu "Mavi Marmara" plaukė 27 britų aktyvistai, 9 palestiniečiai, 8 turkai, 2 airiai, 1 švedas, 1 pietų afrikietis, 1 amerikietis ir 1 albanas, taip pat keli kiti asmenys. Po "Mavi Marmara" plaukė airių keleivinis laivas "MV Rachel Corrie" ir dar 4 mažesni laivai. Laivuose iš viso buvo 663-682 aktyvistai ir pagalbos darbuotojai, tarp jų keli turkai, keli malaiziečiai dar vienas amerikietis, australas ir belgas.

Iš viso šešiuose civilinės flotilės laivuose buvo 663 arba 683 žmonės iš 37 šalių. Tarp flotilėje buvusių žymių žmonių buvo Nobelio taikos premijos laureatė Mairead Corrigan, buvęs JT generalinio sekretoriaus padėjėjas Denis Halliday, Izraelio arabų kilmės Kneseto narė Haneen Zoubi, Islamo judėjimo Izraelyje šiaurinio padalinio vadovas Raed Salah, švedų rašytojas Henningas Mankellis, daug Europos ir arabų šalių vyriausybių ir Europos Parlamento politikų.

Reidas

Izraelis teigė, kad į kitus 5 laivus buvo įsilaipinta ir jie buvo perimti taikiai ir kad vieninteliai incidentai įvyko laive "Mavi Marmara", tačiau daugybė pranešimų rodo, kad keli žmonės iš kitų laivų taip pat buvo sužeisti.

Flotilė planavo pralaužti Gazos ruožo blokadą, nepaisydama Izraelio plano, kad aktyvistai turėtų sustoti Ašdodo uoste ir ten perkrauti krovinį. Po to, kai flotilės aktyvistai nepaisė pakartotinių raginimų pasiduoti, apie 04.00 val. viduramžių laiku į laivus įlipo "Shayetet 13" ("Flotilla 13") padalinio kariai.

Konvojaus organizatoriai Arafatas Šukriofas iš Laisvojo Gazos judėjimo (LLJD) paneigė Izraelio kariškių pasakojimą. Vienas iš flotilės konvojaus organizatorių sakė, kad viename laive esantys asmenys paskambino jiems telefonu ir pranešė, kad Izraelio sraigtasparniai atvyko surengti netikėto reido.

Užpultas laivas "MV Mavi Marmara

Dėl laivo "Mavi Marmara" įlaipinimo įvyko smurtiniai aktyvistų ir Izraelio kareivių susirėmimai, nors dėl detalių ginčijamasi.

Izraelio sraigtasparnis į laivą numetė 30 karių specialistų. Tada dėl nežinomos priežasties prasidėjo kova. Vienas Izraelio karys buvo išmestas per laivo bortą, kai kurie pagalbos darbuotojai sukėlė riaušes ir mėtė į izraeliečius kėdes. Tada izraeliečiai panaudojo ašarines dujas, elektrošoką, apsvaiginimo granatas ir dūmines bombas, kad sustabdytų neramumus. Vėliau abi pusės paleido kelis šūvius. Galiausiai viso to pabaigoje viena albanė nukrito per laivo bortą. Apsvaiginimo granatas panaudoję kariai tada paprašė vyriausybės leidimo panaudoti šaunamuosius ginklus, kurį vėliau gavo.

Izraelio kariuomenė teigė, kad kariai buvo netikėtai užpulti, kai iš sraigtasparnių virvėmis nusileido ant laivo denio. Pranešama, kad kareiviai buvo smarkiai sumušti, vienas jų buvo subadytas peiliu, o vienas įmestas į jūrą Iš dviejų izraeliečių buvo atimti ginklai. Vienas Izraelio komandosas sakė, kad kažkuriuo metu prieš juos buvo šaudoma iš laivo denio apačios. Bandant išsklaidyti aktyvistus buvo panaudotos apsvaiginimo granatos ir ašarinės dujos. Paaiškėjus, kad tai neveiksminga, komandosai paprašė ir gavo leidimą šaudyti į besipriešinančius aktyvistus. Tada komandosai šovė aktyvistams į kojas ir privertė juos išsiskirstyti. Po 30 minučių komandosai pasiekė tiltelį ir perėmė laivą. Izraelio kariškių ir "Laisvosios Gazos" aktyvistų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti kai kurios kovos. Izraelio kariuomenė paskelbė 20 incidento vaizdo įrašų,

Pasak IDF atstovo spaudai majoro Avitalio Leibovičiaus (Avital Leibovich), aktyvistai puolė karius peiliais, timpomis, spygliukais ir lazdomis bei pistoletais, kuriuos rado Izraelio kariai. Laisvosios Gazos judėjimo valdybos narys Adamas Šapiro (Adam Shapiro) sakė, kad, pasak laive buvusių "Al Jazeera" korespondentų, kareiviai pradėjo šaudyti iš karto, kai tik nusileido lynais.

"Mavi Marmara" kapitono žmona Nilüfer Ören teigė, kad IDF pradėjo juos sekti už 90 mylių (140 km), konvojų sekė ir šnipinėjo 40 Izraelio laivų, kol 04.45 val. į laivus iš sraigtasparnių įlipo kariai. Ji taip pat sakė, kad buvo panaudotos apsvaiginimo granatos ir dūminės bombos. Todėl aktyvistai ir įgulos nariai naudojo dujokaukes. Normanas Paechas, buvęs Vokietijos parlamento Kairiųjų partijos narys, buvęs laive "Mavi Marmara", sakė, kad savo laivo dalyje matė tik tris besipriešinančius aktyvistus, ir sakė: "Jie neturėjo peilių, kirvių, tik lazdas, kuriomis gynėsi".

Irano televizijos ir "Al Jazeera" televizijos naujienų reporteriai papasakojo, kad buvo panaudotos ašarinės dujos, cheminės dujos ir apsvaiginimo granatos. Izraelio kariai sakė, kad aktyvistai dėvėjo dujokaukes ir slidinėjimo kaukes. Nė viena puse iki galo nepatikėjo Jungtinės Tautos, kurios stengėsi nestoti į kurią nors pusę.

Į laivą "MV Rachel Corrie" surengtas reidas

Laivas "MV Rachel Corrie" pasidavė ir iškėlė baltą paliaubų vėliavą, kai į jį įlipo Izraelio karinis laivynas.

Užpultas "Challenger One

Laivas "Challenger One" pagreitino savo kursą, kad žurnalistai galėtų nufotografuoti vykstantį reidą. Laive "Challenger One" buvusi amerikiečių aktyvistė Huwaida Arraf pranešė, kad Izraelio kareiviai puolė visus, kurie bandė sutrukdyti jiems užimti laivą, spardydami kojomis, mosikuodami elektrošoku ir svaiginančiomis granatomis.

Aktyvistė Huwaida Arraf pranešė, kad įlipę į "Challenger One" Izraelio kariai iš aktyvistų atėmė visą ryšio įrangą, fotoaparatus, mobiliuosius telefonus, radijo imtuvus ir atminties korteles.

Užpultas laivas "Sfendoni

Buvęs Jungtinės Karalystės diplomatas Edas Peckas, buvęs laive "Sfendoni", sakė, kad izraelitų kariai buvo gerai apmokyti ir gerai elgėsi. Kareiviai susigrūmė su keliais aktyvistais, bandžiusiais užtverti jiems kelią į vairinę, tačiau didesnių sužeidimų nebuvo, sakė E. Peckas. Sfendoni laive buvęs kalbų profesorius 64 metų Paulas Larudee iš El Cerrito, Kalifornijos valstijos, buvo sumuštas ir pašokdintas, pasak jo šeimos, JAV generalinio konsulo ir jo advokatų; jo šeima pranešė, kad Izraelio konsuliniai pareigūnai juos informavo, jog Larudee, pacifistas, buvo sumuštas po to, kai nepakluso karių įsakymams.

Įgulos narys Shane'as Dillonas pranešė, kad Izraelio kariai panaudojo svaiginamuosius ginklus, sulaužė nosį vienai belgei ir sumušė kitą keleivį. Australų fotožurnalistę Kate Geraghty, bandžiusią fotografuoti reidą, "Challenger One" laive užpuolė Izraelio kariai ir davė jai elektrošoką.

Užpultas laivas "Eleftheri Mesogeios

Kito flotilės laivo kapitonas Kutlu Tiryaki sakė, kad keleiviai neturėjo ginklų, o tik atėjo taikiai atnešti pagalbos.

Užpultas kitas, neįvardytas laivas

Paskutinis konvojaus laivas pasidavė, nes buvo užpultas, ir iškėlė baltą vėliavą.

Rezultatai

Buvo pranešta, kad 9-19 žmonių žuvo, o 32-50 buvo sužeisti. 10 sužeistųjų buvo izraeliečiai, o 1 žuvusysis - Turkijos politikas. Izraelis patvirtino, kad žuvo keturi žmonės. Tarp žuvusiųjų yra İbrahimas Bilgenas, Turkijos politikas, priklausantis partijai "Felicity".

Izraelio kalėjimų tarnyba suėmė ir įkalino mažiausiai 32 aktyvistus, buvusius laivuose, kai jie atsisakė pasirašyti įsakymą deportuoti, tarp jų du buvo sužeisti, bet atsisakė gydytis ligoninėje.

Izraelis teigė, kad karinio jūrų laivyno pajėgos "rado iš anksto paruoštus ginklus ir panaudojo juos prieš mūsų pajėgas". IDF nuotraukose buvo matyti peiliai, metaliniai ir mediniai strypai, signalinės raketos, raktai ir timpos su marmuriniais sviediniais, kurie, kaip teigiama, buvo panaudoti prieš karius. Aktyvistai esą taip pat mėtė į IDF karius apsvaiginimo granatas, o IDF parodė tai iliustruojantį vaizdo įrašą. Per Izraelio kratas laive rasta neperšaunamų liemenių, naktinio matymo akinių ir dujokaukių.

Izraelio užsienio reikalų ministro pranešime spaudai teigiama, kad smurtas prieš karius jau buvo suplanuotas ir kad laivuose rasta "lengvųjų ginklų", įskaitant pistoletus, kuriuos Izraelio gynybos pajėgų (IDF) kariai turėjo atimti iš "Mavi Marmara" aktyvistų.

"Jerusalem Post" skaitytojams pateikta nuotrauka stambiu planu: Įrangos, rastos laivuose, kurie sudarė Gazos pagalbos flotilę, buvo tokios pat skirtingos, kaip ir flotilės deklaruoti tikslai, buvo matyti keletas peilių ir lazdų. Izraelio kariai taip pat pripažino, kad abiejuose laivuose rado neįgaliųjų vežimėlių, valymo priemonių ir kūdikių pieno.

Vienas aukšto rango norvegų karininkas, pažiūrėjęs nuotraukas, pareiškė, kad "tai nėra karinė įranga" ir kad dauguma įrankių ir virtuvinių peilių priklauso laivui.

Aukšto rango Muitinės departamento pareigūnai pavadino Izraelį "visiška nesąmone".

Reidas

Izraelis teigė, kad į kitus 5 laivus buvo įsilaipinta ir jie buvo perimti taikiai ir kad vieninteliai incidentai įvyko laive "Mavi Marmara", tačiau daugybė pranešimų rodo, kad keli žmonės iš kitų laivų taip pat buvo sužeisti.

Flotilė planavo pralaužti Gazos ruožo blokadą, nepaisydama Izraelio plano, kad aktyvistai turėtų sustoti Ašdodo uoste ir ten perkrauti krovinį. Po to, kai flotilės aktyvistai nepaisė pakartotinių raginimų pasiduoti, apie 04.00 val. viduramžių laiku į laivus įlipo "Shayetet 13" ("Flotilla 13") padalinio kariai.

Konvojaus organizatoriai Arafatas Šukriofas iš Laisvojo Gazos judėjimo (LLJD) paneigė Izraelio kariškių pasakojimą. Vienas iš flotilės konvojaus organizatorių sakė, kad viename laive esantys asmenys paskambino jiems telefonu ir pranešė, kad Izraelio sraigtasparniai atvyko surengti netikėto reido.

Užpultas laivas "MV Mavi Marmara

Dėl laivo "Mavi Marmara" įlaipinimo įvyko smurtiniai aktyvistų ir Izraelio kareivių susirėmimai, nors dėl detalių ginčijamasi.

Izraelio sraigtasparnis į laivą numetė 30 karių specialistų. Tada dėl nežinomos priežasties prasidėjo kova. Vienas Izraelio karys buvo išmestas per laivo bortą, kai kurie pagalbos darbuotojai sukėlė riaušes ir mėtė į izraeliečius kėdes. Tada izraeliečiai panaudojo ašarines dujas, elektrošoką, apsvaiginimo granatas ir dūmines bombas, kad sustabdytų neramumus. Vėliau abi pusės paleido kelis šūvius. Galiausiai viso to pabaigoje viena albanė nukrito per laivo bortą. Apsvaiginimo granatas panaudoję kariai tada paprašė vyriausybės leidimo panaudoti šaunamuosius ginklus, kurį vėliau gavo.

Izraelio kariuomenė teigė, kad kariai buvo netikėtai užpulti, kai iš sraigtasparnių virvėmis nusileido ant laivo denio. Pranešama, kad kareiviai buvo smarkiai sumušti, vienas jų buvo subadytas peiliu, o vienas įmestas į jūrą Iš dviejų izraeliečių buvo atimti ginklai. Vienas Izraelio komandosas sakė, kad kažkuriuo metu prieš juos buvo šaudoma iš laivo denio apačios. Bandant išsklaidyti aktyvistus buvo panaudotos apsvaiginimo granatos ir ašarinės dujos. Paaiškėjus, kad tai neveiksminga, komandosai paprašė ir gavo leidimą šaudyti į besipriešinančius aktyvistus. Tada komandosai šovė aktyvistams į kojas ir privertė juos išsiskirstyti. Po 30 minučių komandosai pasiekė tiltelį ir perėmė laivą. Izraelio kariškių ir "Laisvosios Gazos" aktyvistų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti kai kurios kovos. Izraelio kariuomenė paskelbė 20 incidento vaizdo įrašų,

Pasak IDF atstovo spaudai majoro Avitalio Leibovičiaus (Avital Leibovich), aktyvistai puolė karius peiliais, timpomis, spygliukais ir lazdomis bei pistoletais, kuriuos rado Izraelio kariai. Laisvosios Gazos judėjimo valdybos narys Adamas Šapiro (Adam Shapiro) sakė, kad, pasak laive buvusių "Al Jazeera" korespondentų, kareiviai pradėjo šaudyti iš karto, kai tik nusileido lynais.

"Mavi Marmara" kapitono žmona Nilüfer Ören teigė, kad IDF pradėjo juos sekti už 90 mylių (140 km), konvojų sekė ir šnipinėjo 40 Izraelio laivų, kol 04.45 val. į laivus iš sraigtasparnių įlipo kariai. Ji taip pat sakė, kad buvo panaudotos apsvaiginimo granatos ir dūminės bombos. Todėl aktyvistai ir įgulos nariai naudojo dujokaukes. Normanas Paechas, buvęs Vokietijos parlamento Kairiųjų partijos narys, buvęs laive "Mavi Marmara", sakė, kad savo laivo dalyje matė tik tris besipriešinančius aktyvistus, ir sakė: "Jie neturėjo peilių, kirvių, tik lazdas, kuriomis gynėsi".

Irano televizijos ir "Al Jazeera" televizijos naujienų reporteriai papasakojo, kad buvo panaudotos ašarinės dujos, cheminės dujos ir apsvaiginimo granatos. Izraelio kariai sakė, kad aktyvistai dėvėjo dujokaukes ir slidinėjimo kaukes. Nė viena puse iki galo nepatikėjo Jungtinės Tautos, kurios stengėsi nestoti į kurią nors pusę.

Į laivą "MV Rachel Corrie" surengtas reidas

Laivas "MV Rachel Corrie" pasidavė ir iškėlė baltą paliaubų vėliavą, kai į jį įlipo Izraelio karinis laivynas.

Užpultas "Challenger One

Laivas "Challenger One" pagreitino savo kursą, kad žurnalistai galėtų nufotografuoti vykstantį reidą. Laive "Challenger One" buvusi amerikiečių aktyvistė Huwaida Arraf pranešė, kad Izraelio kareiviai puolė visus, kurie bandė sutrukdyti jiems užimti laivą, spardydami kojomis, mosikuodami elektrošoku ir svaiginančiomis granatomis.

Aktyvistė Huwaida Arraf pranešė, kad įlipę į "Challenger One" Izraelio kariai iš aktyvistų atėmė visą ryšio įrangą, fotoaparatus, mobiliuosius telefonus, radijo imtuvus ir atminties korteles.

Užpultas laivas "Sfendoni

Buvęs Jungtinės Karalystės diplomatas Edas Peckas, buvęs laive "Sfendoni", sakė, kad izraelitų kariai buvo gerai apmokyti ir gerai elgėsi. Kareiviai susigrūmė su keliais aktyvistais, bandžiusiais užtverti jiems kelią į vairinę, tačiau didesnių sužeidimų nebuvo, sakė E. Peckas. Sfendoni laive buvęs kalbų profesorius 64 metų Paulas Larudee iš El Cerrito, Kalifornijos valstijos, buvo sumuštas ir pašokdintas, pasak jo šeimos, JAV generalinio konsulo ir jo advokatų; jo šeima pranešė, kad Izraelio konsuliniai pareigūnai juos informavo, jog Larudee, pacifistas, buvo sumuštas po to, kai nepakluso karių įsakymams.

Įgulos narys Shane'as Dillonas pranešė, kad Izraelio kariai panaudojo svaiginamuosius ginklus, sulaužė nosį vienai belgei ir sumušė kitą keleivį. Australų fotožurnalistę Kate Geraghty, bandžiusią fotografuoti reidą, "Challenger One" laive užpuolė Izraelio kariai ir davė jai elektrošoką.

Užpultas laivas "Eleftheri Mesogeios

Kito flotilės laivo kapitonas Kutlu Tiryaki sakė, kad keleiviai neturėjo ginklų, o tik atėjo taikiai atnešti pagalbos.

Užpultas kitas, neįvardytas laivas

Paskutinis konvojaus laivas pasidavė, nes buvo užpultas, ir iškėlė baltą vėliavą.

Rezultatai

Buvo pranešta, kad 9-19 žmonių žuvo, o 32-50 buvo sužeisti. 10 sužeistųjų buvo izraeliečiai, o 1 žuvusysis - Turkijos politikas. Izraelis patvirtino, kad žuvo keturi žmonės. Tarp žuvusiųjų yra İbrahimas Bilgenas, Turkijos politikas, priklausantis partijai "Felicity".

Izraelio kalėjimų tarnyba suėmė ir įkalino mažiausiai 32 aktyvistus, buvusius laivuose, nes jie atsisakė pasirašyti įsakymą deportuoti, tarp jų du buvo sužeisti, bet atsisakė gydytis ligoninėje.

Izraelis teigė, kad karinio jūrų laivyno pajėgos "rado iš anksto paruoštus ginklus ir panaudojo juos prieš mūsų pajėgas". IDF nuotraukose buvo matyti peiliai, metaliniai ir mediniai strypai, signalinės raketos, raktai ir timpos su marmuriniais sviediniais, kurie, kaip teigiama, buvo panaudoti prieš karius. Aktyvistai esą taip pat mėtė į IDF karius apsvaiginimo granatas, o IDF parodė tai iliustruojantį vaizdo įrašą. Per Izraelio kratas laive rasta neperšaunamų liemenių, naktinio matymo akinių ir dujokaukių.

Izraelio užsienio reikalų ministro pranešime spaudai teigiama, kad smurtas prieš karius jau buvo suplanuotas ir kad laivuose rasta "lengvųjų ginklų", įskaitant pistoletus, kuriuos Izraelio gynybos pajėgų (IDF) kariai turėjo atimti iš "Mavi Marmara" aktyvistų.

"Jerusalem Post" skaitytojams pateikta nuotrauka stambiu planu: Įrangos, rastos laivuose, kurie sudarė Gazos pagalbos flotilę, buvo tokios pat skirtingos, kaip ir flotilės deklaruoti tikslai, buvo matyti keletas peilių ir lazdų. Izraelio kariai taip pat pripažino, kad abiejuose laivuose rado neįgaliųjų vežimėlių, valymo priemonių ir kūdikių pieno.

Vienas aukšto rango norvegų karininkas, pažiūrėjęs nuotraukas, pareiškė, kad "tai nėra karinė įranga" ir kad dauguma įrankių ir virtuvinių peilių priklauso laivui.

Aukšto rango Muitinės departamento pareigūnai pavadino Izraelį "visiška nesąmone".

Vėliau

Dažniausiai diplomatiniai rezultatai buvo neteisingai griežti Izraeliui.

Egiptas atidarė Rafos pasienio punktą su Gazos Ruožu, kad į jį būtų galima įvežti medicininę pagalbą, nes pasaulis kritikavo šį reidą. "Hamas" lyderis Khaledas Meshaalas paragino atidaryti sieną.

Pati Izraelio vykdoma Gazos ruožo blokada nėra neteisėta, todėl Izraelio laivai gali plaukioti tarptautiniuose vandenyse, kad užtikrintų jos vykdymą", - sakė Allenas Weineris, buvęs JAV valstybės departamento direktorius.

Vokietijos laikraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" teigė, kad pagal JT pasaulinę teisę šalims neleidžiama išplėsti savo valdžią teritorijose, esančiose už jų pakrančių vandenų ribų. Izraelio atveju - 24 jūrmylės (44 km) nuo kranto.

Pietų Afrikos Respublikos ambasadorius išvyko iš Izraelio ir grįžo į Pietų Afriką, taip išreikšdamas protestą.

Redaktorius mano, kad šis straipsnis negali būti neutralus. Apie tai galima kalbėti straipsnio aptarimų puslapyje. (2010 m. liepos mėn.)

Turkijos parlamento pirmininko pavaduotojas Guldalas Mumcu (Guldal Mumcu) sakė, kad "šis išpuolis buvo atviras Jungtinių Tautų taisyklių ir tarptautinės teisės pažeidimas" ir kad "Turkija turėtų siekti teisingumo prieš Izraelį per nacionalines ir tarptautines teisines institucijas". Parlamentas tikisi, kad Turkijos vyriausybė peržiūrės politinius, karinius ir ekonominius santykius su Izraeliu ir imsis veiksmingų priemonių".

Stambulo universiteto teisininkas daktaras Turgutas Tarhanlis (Turgut Tarhanlı) paminėjo nekalto plaukimo idealą, pagal kurį laivams suteikiama teisė saugiai keliauti tokiu būdu, kuris "nekenkia valstybės taikai, gerai tvarkai ar saugumui".

Kipras pareiškė esąs įsitikinęs, kad NVO turi būti leista dirbti laisvai ir teisėtai. Be to, jis paragino panaikinti Gazos ruožo blokadą.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Izraelį, kuris "negailestingai nužudė arba sužeidė dešimtis civilių, buvusių laivuose". Toliau ji šį išpuolį pavadino "nusikaltimu žmoniškumui, įvykdytu JAV nuolaidžiaujant ir jai globojant, ir akivaizdžiu iššūkiu arabams, įskaitant palestiniečius, bei Vidurio Rytų taikos procesui". Pareiškime taip pat "reiškiama visiška parama ir solidarumas su palestiniečių ir kitų arabų tautų reikalais".

Nesąžiningos Irano valstybės Islamo revoliucijos aukščiausiasis lyderis ajatola Sayyid Ali Khamenei pasmerkė žiaurų sionistų režimo išpuolį prieš tarptautinį pagalbos konvojų, vykstantį į Gazos ruožą, ir pareiškė, kad Izraelio režimas įrodė, jog yra žiauresnis už fašistus. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmedinejadas sakė, kad šis incidentas yra "nežmoniškas sionistinio režimo veiksmas prieš Palestinos žmones" ir kad jis priartins režimą "arčiau nei bet kada prie jo pabaigos". Irano vyriausybė paragino boikotuoti Izraelį. Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Saeed Jalili pabrėžė, kad regiono ir islamo valstybės turi veiksmingai pasipriešinti sionistiniam Izraelio režimui. Irano užsienio reikalų ministerija pasmerkė šį reidą, sakydama, kad "incidentas dar kartą atskleidė nusikalstamą ir karą kurstančią sionistinio režimo prigimtį". Iranas taip pat paragino JT Saugumo Tarybą ir OIC imtis skubių baudžiamųjų veiksmų prieš Izraelį.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas išpuolius pavadino "labai rimtais" ir pareiškė manantis, kad blokada buvo tarptautinės teisės pažeidimas. Jis taip pat pareiškė, kad žmonėms leidžiama gauti humanitarinę pagalbą. užsienio reikalų ministras Mišelis Martinas (Micheál Martin) sakė esąs "labai susirūpinęs".

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasmerkė "perdėtą jėgos panaudojimą" prieš flotilę.

Belgijos užsienio reikalų ministras Stevenas Vanackere pavadino Izraelio jėgos panaudojimą "neproporcingu" ir "pakvietė Izraelio ambasadorių paaiškinti, kaip viskas įvyko".

Bosnijos atstovas JT Saugumo Taryboje Ivanas Barbaličius pasmerkė Izraelio išpuolį, paragino atlikti tyrimą ir pareikalavo, kad Izraelis nutrauktų Gazos ruožo blokadą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Ma Zhaoxu pasmerkė Izraelio reidą prieš tarptautinį konvojų ir paragino Izraelį vykdyti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei gerinti humanitarinę padėtį Gazoje.

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo skubiai paleisti du konvojuje važiavusius bulgarų žurnalistus. Be to, Bulgarija pasmerkė šį išpuolį, sakydama, kad "niekas negali pateisinti smurto, dėl kurio žuvo daugiau kaip 10 žmonių, buvusių viename iš laivų". Ji paragino atlikti tyrimą.

Protesto mitingai vyko Totenhamo, Paryžiaus, Vokietijos, Italijos, Turkijos, Egipto ir Malaizijos gatvėse.

Čekija parėmė Izraelį ir pareiškė, kad Turkijos flotilė buvo surengta siekiant išprovokuoti Izraelį į karinius ar politinius spąstus.

JAV taip pat išreiškė Izraeliui palankią nuomonę, o Nauru teigė, kad "Hamas" klysta.

Kubos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Izraelio veiksmus ir pavadino juos "nusikalstamu išpuoliu" bei išreiškė "griežčiausią pasmerkimą". Kuba ragina panaikinti Gazos ruožo blokadą ir dar kartą patvirtina savo solidarumą su Palestinos žmonėmis. Buvęs Kubos prezidentas Fidelis Castro pasmerkė Izraelio išpuolį prieš "Laisvės flotilę" kaip "nacių fašistų siautėjimą". Jis pridūrė, kad į laivus įlipę Izraelio komandosai šaudė į humanitarinės pagalbos darbuotojus.

Juodkalnija, Kinija, Zambija ir Jungtinė Karalystė paragino taikiai išspręsti susidariusią padėtį.

Gabono atstovas JT Saugumo Taryboje išreiškė šoką dėl šių įvykių. Jis taip pat paragino Izraelį panaikinti Gazos ruožo blokadą ir paragino visas šalis nutraukti smurtą.

Šveicarija paragino atlikti tarptautinį tyrimą ir iškvietė Izraelio ambasadorių.

Šventasis Sostas išreiškė "didelį susirūpinimą ir skausmą" dėl šio incidento.

Vėliau

Dažniausiai diplomatiniai rezultatai buvo neteisingai griežti Izraeliui.

Egiptas atidarė Rafos pasienio punktą su Gazos Ruožu, kad į jį būtų galima įvežti medicininę pagalbą, nes pasaulis kritikavo šį reidą. "Hamas" lyderis Khaledas Meshaalas paragino atidaryti sieną.

Pati Izraelio vykdoma Gazos ruožo blokada nėra neteisėta, todėl Izraelio laivai gali plaukioti tarptautiniuose vandenyse, kad užtikrintų jos vykdymą", - sakė Allenas Weineris, buvęs JAV valstybės departamento direktorius.

Vokietijos laikraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung" teigė, kad pagal JT pasaulinę teisę šalims neleidžiama išplėsti savo valdžią teritorijose, esančiose už jų pakrančių vandenų ribų. Izraelio atveju - 24 jūrmylės (44 km) nuo kranto.

Pietų Afrikos Respublikos ambasadorius išvyko iš Izraelio ir grįžo į Pietų Afriką, taip išreikšdamas protestą.

Redaktorius mano, kad šis straipsnis negali būti neutralus. Apie tai galima kalbėti straipsnio aptarimų puslapyje. (2010 m. liepos mėn.)

Turkijos parlamento pirmininko pavaduotojas Guldalas Mumcu (Guldal Mumcu) sakė, kad "šis išpuolis buvo atviras Jungtinių Tautų taisyklių ir tarptautinės teisės pažeidimas" ir kad "Turkija turėtų siekti teisingumo prieš Izraelį per nacionalines ir tarptautines teisines institucijas". Parlamentas tikisi, kad Turkijos vyriausybė peržiūrės politinius, karinius ir ekonominius santykius su Izraeliu ir imsis veiksmingų priemonių".

Stambulo universiteto teisininkas daktaras Turgutas Tarhanlis (Turgut Tarhanlı) paminėjo nekalto plaukimo idealą, pagal kurį laivams suteikiama teisė saugiai keliauti tokiu būdu, kuris "nekenkia valstybės taikai, gerai tvarkai ar saugumui".

Kipras pareiškė esąs įsitikinęs, kad NVO turi būti leista dirbti laisvai ir teisėtai. Be to, jis paragino panaikinti Gazos ruožo blokadą.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Izraelį, kuris "negailestingai nužudė arba sužeidė dešimtis civilių, buvusių laivuose". Toliau ji šį išpuolį pavadino "nusikaltimu žmoniškumui, įvykdytu JAV nuolaidžiaujant ir jai globojant, ir akivaizdžiu iššūkiu arabams, įskaitant palestiniečius, bei Vidurio Rytų taikos procesui". Pareiškime taip pat "reiškiama visiška parama ir solidarumas su palestiniečių ir kitų arabų tautų reikalais".

Nesąžiningos Irano valstybės Islamo revoliucijos aukščiausiasis lyderis ajatola Sayyid Ali Khamenei pasmerkė žiaurų sionistų režimo išpuolį prieš tarptautinį pagalbos konvojų, vykstantį į Gazos ruožą, ir pareiškė, kad Izraelio režimas įrodė, jog yra žiauresnis už fašistus. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmedinejadas sakė, kad šis incidentas yra "nežmoniškas sionistinio režimo veiksmas prieš Palestinos žmones" ir kad jis priartins režimą "arčiau nei bet kada prie jo pabaigos". Irano vyriausybė paragino boikotuoti Izraelį. Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Saeed Jalili pabrėžė, kad regiono ir islamo valstybės turi veiksmingai pasipriešinti sionistiniam Izraelio režimui. Irano užsienio reikalų ministerija pasmerkė šį reidą, sakydama, kad "incidentas dar kartą atskleidė nusikalstamą ir karą kurstančią sionistinio režimo prigimtį". Iranas taip pat paragino JT Saugumo Tarybą ir OIC imtis skubių baudžiamųjų veiksmų prieš Izraelį.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas išpuolius pavadino "labai rimtais" ir pareiškė manantis, kad blokada buvo tarptautinės teisės pažeidimas. Jis taip pat pareiškė, kad žmonėms leidžiama gauti humanitarinę pagalbą. užsienio reikalų ministras Mišelis Martinas (Micheál Martin) sakė esąs "labai susirūpinęs".

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasmerkė "perdėtą jėgos panaudojimą" prieš flotilę.

Belgijos užsienio reikalų ministras Stevenas Vanackere pavadino Izraelio jėgos panaudojimą "neproporcingu" ir "pakvietė Izraelio ambasadorių paaiškinti, kaip viskas įvyko".

Bosnijos atstovas JT Saugumo Taryboje Ivanas Barbaličius pasmerkė Izraelio išpuolį, paragino atlikti tyrimą ir pareikalavo, kad Izraelis nutrauktų Gazos ruožo blokadą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Ma Zhaoxu pasmerkė Izraelio reidą prieš tarptautinį konvojų ir paragino Izraelį vykdyti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei gerinti humanitarinę padėtį Gazoje.

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo skubiai paleisti du konvojuje važiavusius bulgarų žurnalistus. Be to, Bulgarija pasmerkė šį išpuolį, sakydama, kad "niekas negali pateisinti smurto, dėl kurio žuvo daugiau kaip 10 žmonių, buvusių viename iš laivų". Ji paragino atlikti tyrimą.

Protesto mitingai vyko Totenhamo, Paryžiaus, Vokietijos, Italijos, Turkijos, Egipto ir Malaizijos gatvėse.

Čekija parėmė Izraelį ir pareiškė, kad Turkijos flotilė buvo surengta siekiant išprovokuoti Izraelį į karinius ar politinius spąstus.

JAV taip pat išreiškė Izraeliui palankią nuomonę, o Nauru teigė, kad "Hamas" klysta.

Kubos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Izraelio veiksmus ir pavadino juos "nusikalstamu išpuoliu" bei išreiškė "griežčiausią pasmerkimą". Kuba ragina panaikinti Gazos ruožo blokadą ir dar kartą patvirtina savo solidarumą su Palestinos žmonėmis. Buvęs Kubos prezidentas Fidelis Castro pasmerkė Izraelio išpuolį prieš "Laisvės flotilę" kaip "nacių fašistų siautėjimą". Jis pridūrė, kad į laivus įlipę Izraelio komandosai šaudė į humanitarinės pagalbos darbuotojus.

Juodkalnija, Kinija, Zambija ir Jungtinė Karalystė paragino taikiai išspręsti susidariusią padėtį.

Gabono atstovas JT Saugumo Taryboje išreiškė šoką dėl šių įvykių. Jis taip pat paragino Izraelį panaikinti Gazos ruožo blokadą ir paragino visas šalis nutraukti smurtą.

Šveicarija paragino atlikti tarptautinį tyrimą ir iškvietė Izraelio ambasadorių.

Šventasis Sostas išreiškė "didelį susirūpinimą ir skausmą" dėl šio incidento.

Paimtųjų į nelaisvę žmonių likimas

Izraelis planavo deportuoti visus suimtus keleivius per 48 valandas nuo jų atvykimo į Izraelį. 2010 m. birželio 2 d. Izraelis nusprendė paleisti daugiau kaip 600 sulaikytų aktyvistų.

Paimtųjų į nelaisvę žmonių likimas

Izraelis planavo deportuoti visus suimtus keleivius per 48 valandas nuo jų atvykimo į Izraelį. 2010 m. birželio 2 d. Izraelis nusprendė paleisti daugiau kaip 600 sulaikytų aktyvistų.