Gazos flotilės reidas - 2010 m. gegužės 31 d. įvykis. Jis vyko tarptautiniuose Viduržemio jūros vandenyse, kai Izraelio karinės jūrų pajėgos užgrobė šešių laivų pagalbos flotilę, kurioje buvo 663 arba 682 palestiniečius remiantys aktyvistai iš 37 šalių, vadinamą "Gazos laisvės flotile". Aktyvistai bandė pralaužti Gazos ruožo blokadą ir pristatyti humanitarinę pagalbą. Jos metu Izraelio karinės pajėgos užgrobė šešių laivų konvojų su prekėmis, kurios turėjo būti atgabentos į palestiniečių teritorijas kaip pagalba. Šiuose laivuose buvo 663-682 žmonės. Laivai plaukė į Gazos uostą. Izraelis pasiūlė jiems išsilaipinti kitame uoste, kad būtų galima patikrinti pagalbą, tačiau įgula atsisakė šio pasiūlymo. Per incidentą žuvo mažiausiai devyni žmonės.

Trumpas kontekstas

Gazos blokada buvo įvesta Izraelio po 2007 m., kuomet valdžią Gazos ruože perėmė Hamas. Izraelis teigė, kad blokada yra būtina saugumui užtikrinti ir ginkluotei patekti į teritori­ją užkirsti kelią, o aktyvistai ir daug tarptautinės bendruomenės kritikavo blokadą kaip per griežtą ir kenksmingą civiliams gyventojams. 2010 m. organizacijos ir aktyvistai iš keleto šalių suorganizavo laivų konvojų – vadinamą „Gazos laisvės flotile“ – bandydami pristatyti humanitarinę pagalbą bei atkreipti dėmesį į padėtį Gazos ruože. Pagrindinis laivas, dažnai minimas šioje misijoje, buvo turkiškas laivas Mavi Marmara, kurį valdė Turkijos humanitarinė organizacija IHH.

Įvykio eiga

Pagal Izraelio pasakojimą, jos karinės pajėgos reidą atliko tarptautiniuose vandenyse, kai konvojus atsisakė pakeisti kursą ir pristatyti krovinį patikrinimui kitame uoste. Įtarimų pagal Izraelį būta, kad konvojuje gali būti ginklų ar kitų draudžiamų krovinių. Pagal aktyvistų liudijimus, komandinių veiksmų metu įvyko susidūrimai, kai Izraelio jūrų pėstininkai įsileido į laivus, o kai kuriose laivų vietose pasipriešinimas virto smurtu. Svarbiausias susidūrimas vyko Mavi Marmara laive, kur žuvo daugiausia žmonių.

Aukos ir sužeistieji

Per reidą žuvo mažiausiai devyni aktyvistai. Dauguma aukų buvo turkų piliečiai, tarp jų – ir asmenų turinčių dvigubą pilietybę; taip pat buvo daug sužeistųjų. Izraelio pajėgos taip pat patyrė sužeidimų, tačiau tikslių skaičių dėl sužeistųjų abiejose pusėse ataskaitos skiriasi priklausomai nuo šaltinio.

Tarptautinė reakcija ir tyrimai

  • Diplomatinė reakcija: incidentas sukėlė plačias tarptautines reakcijas ir įtemptas Izraelio santykius su Turkija bei kitomis šalimis. Turkija ypač sukritikavo Izraelį ir nutraukė tam tikrus diplomatinius ryšius.
  • Tyrimai: įvykis paskatino kelis tarptautinius ir nacionalinius tyrimus. Jungtinių Tautų sudaryta nepriklausoma komisija (Palmerio komisija) 2011 m. priėjo išvados, kad Izraelio blokada Galilėjos–Gazos ruože yra teisėta pagal tarptautinę teisę, tačiau forceful jėgos panaudojimas reido metu buvo pernelyg griežtas ir nepagrįstas. Kiti tarptautiniai ir nacionaliniai organai taip pat nagrinėjo aplinkybes ir teisėtumą.
  • Teisinės iniciatyvos: po įvykio buvo pateikti įvairūs civiliniai ir baudžiami skundai bei prašymai tarptautinėse institucijose; tyrimai ir teisiniai procesai vyko keliose šalyse ir tarptautinėse institucijose.

Pasekmės

Šis incidentas turėjo kelias reikšmingas pasekmes:

  • Ilgalaikis diplomatinis konfliktas tarp Izraelio ir Turkijos — santykiai gerokai suprastėjo, nors vėliau, 2016 m., buvo pasiektas susitaikymas ir susitarimas dėl kompensacijų bei santykių normalizavimo.
  • Padidėjusi tarptautinė priežiūra ir kritika dėl Gazos blokados ir Izraelio veiksmų jūroje; incidentas tapo svarbiu argumentu tarptautinėje diskusijoje apie humanitarinę prieigą į Gazą ir laivybos saugumą.
  • Žmones ir organizacijas, dalyvavusias flotilėje, incidentas konvertavo į simbolinį veiksmą — jis paskatino naujus protestus, solidarumo akcijas ir ilgalaikį dėmesį Palestinos klausimui Europos ir pasaulio viešojoje erdvėje.

Istorinis ir teisinis palikimas

Gazos flotilės reidas lieka ginčytinas įvykis, dažnai minima kaip pavyzdys sudėtingų humanitarinių, saugumo ir tarptautinės teisės sankirtų. Tyrimai parodė, kad nors blokada gali būti vertinama per saugumo prizmę, jėgos panaudojimas reido metu buvo per didelis ir sukėlė neproporcingą žalą. Incidentas taip pat paskatino daugiau dėmesio teikti civilių apsaugai kariniuose veiksmuose ir laisvės laivų misijų saugumo užtikrinimui.

Pastaba: kai kurie duomenys apie dalyvių skaičių ir sužeistųjų skaičius įvairiuose šaltiniuose skiriasi; aukščiau pateikti faktai sudaryti pagal viešai prieinamas ataskaitas ir bendrą pripažintą kroniką apie įvykį.