Oriana Fallaci (1929 m. birželio 29 d. - 2006 m. rugsėjo 15 d.) – italų žurnalistė, rašytoja ir politikos apžvalgininkė. Antrojo pasaulinio karo metais buvusi jauna partizanė, ji padarė ilgą ir sėkmingą žurnalistinę karjerą. Gimusi Florencijoje, Fallaci jaunystėje dalyvavo pasipriešinime prieš nacistinę okupaciją ir vėliau perėjo į žurnalistiką, kur sukaupė reputaciją kaip drąsi, tiesmuka ir dažnai konfrontacinė interviu specialistė.
Ji yra davusi interviu daugeliui tarptautiniu mastu žinomų lyderių ir įžymybių, tokių kaip Dalai Lama, Henris Kisindžeris, Irano šachas, ajatola Chomeinis, Vilis Brandtas, Zulfikaras Ali Bhutto, Volteris Kronkitas, Omaras Kadafis, Federikas Fellinis, Sammy Davis jaunesnysis, Nguyen Cao Ky, Yasseras Arafatas, Indira Gandhi, Alexandros Panagoulis, arkivyskupas Makariosas III, Golda Meir, Nguyen Van Thieu, Haile Selassie ir Seanas Connery. Jos pokalbiai su pasaulio politikos ir kultūros asmenybėmis dažnai būdavo publikuojami kartu su autentiškomis, atviromis autorės refleksijomis, todėl daugelis jų tapo reikšmingais informacijos šaltiniais apie XX a. istorinius įvykius.
Išėjusi į pensiją, ji vėl pradėjo rašyti straipsnius ir knygas, kritikuojančias islamą ir arabus, o kai kurie žmonės šiuos straipsnius aiškino kaip rasizmą ir vadinamąją islamofobiją. Jos vėlesni tekstai, ypač po 2001 metų, sukėlė didelius viešus debatus ir tiek rėmėjų, tiek priešininkų reakcijas – vieni gyrė jos atvirumą ir patriotizmą, kiti kritikavo grubią retoriką bei stereotipizavimą.
Žurnalistinė ir literatūrinė veikla
Fallaci išgarsėjo tiek kaip karo ir užsienio įvykių reporterė, tiek kaip asmeninių, gilių interviu autorė. Ji rašė reportažus, kelionių prisiminimus, esė ir biografines knygas. Tarp jos žinomiausių kūrinių yra autorės interviu ir kelionių rinkiniai bei dokumentiniai pasakojimai apie žymesnius politinius veikėjus. Viena ryškių jos knygų temų – asmens ir tautos orumas, laisvė bei pasipriešinimas tironijai.
Fallaci stilius pasižymėjo tiesmukumu, emocionalumu ir dramatiškumu. Ji dažnai rašė iš pirmo asmens, neslėpdama savo nuomonės ir vertinimų, kas padėjo formuoti jos balsą – tiek žavėtą, tiek provokuojantį. Dėl to jos tekstai paprastai buvo lengvai skaitomi, bet nenuolankūs ir dažnai kelti karštas diskusijas.
Kontroversijos ir kritika
Vėlesniame savo kūrybos etape Fallaci daug dėmesio skyrė migracijai, globalizacijai ir religinėms įtampoms, ypatingai – islamo poveikiui Vakarų visuomenėms. Jos publikacijos po 2001 m. pirmųjų teroristinių išpuolių buvo interpretacijos objektas: vieni jas vertino kaip grėsmės aprašymą ir skubų raginimą ginti Vakarų vertybes, kiti – kaip įžeidžiančias ir generalizuojančias tezės, skatinančias neapykantą prieš musulmonus bei arabų kilmės žmones. Šios polemikos lėmė teigiamą pardavimų šuolį ir tuo pačiu stiprią kritikos bangą tiek Italijoje, tiek užsienyje.
Asmeninis gyvenimas ir paveldo vertinimas
Fallaci asmeninis gyvenimas, santykiai ir patirtys dažnai atsispindėjo jos darbuose. Vienas iš garsesnių jos romanų ir biografinių tekstų yra skirtas Alexandros Panagoulis – graikų kovotojui už demokratiją, kurio likimas ją stipriai paveikė. Jos kūryba dažnai vertinama prieštaringai: vieni menininkai ir intelektualai laiko ją drąsia balsu, kuris neprisitaikė prie politinės korektiškumo taisyklių, kiti – kaip provokatore, kurios argumentai kartais paremti pernelyg siauru ar emocingu matymu.
Mirtis ir palikimas
Oriana Fallaci mirė 2006 m. rugsėjo 15 d. Florencijoje. Jos karjera paliko ryškų pėdsaką tarptautinėje žurnalistikoje: ji buvo viena tų autorinių balsų, kurie žymiai prisidėjo prie interviu žanro vystymosi ir rodyti, kad žurnalistas gali būti tiek istorijos liudytoju, tiek aktyviu komentatoriumi. Jos darbai vis dar skaitomi ir analizuojami – tiek kaip literatūrinės vertės pavyzdžiai, tiek kaip įrankiai suprasti XX a. antrosios pusės geopolitinius ir kultūrinius konfliktus.
Pastaba: Fallaci kūryba yra pavyzdys, kaip žurnalistinė veikla gali sukelti plačius visuomeninius debatus. Jos tekstai tinka tiek skaityti kaip istorinis ir kultūrinis dokumentas, tiek kritiškai analizuoti, ypač aptariant kalbą apie religiją, migraciją ir identitetą.