Samsonas ir Dalila — Camille Saint‑Saëns prancūzų opera (1877)
Samsonas ir Dalila (1877) – Camille Saint‑Saëns prancūzų opera: premjera, siužetas, garsios arijos ir istorinis kelias iki Paryžiaus scenos. Sužinokite daugiau apie šį šedevrą.
"Samsonas ir Dalila" (pranc. Samson et Dalila) – trijų veiksmų prancūzų opera, paremta Biblijos pasakojimu apie Senojo Testamento veikėjus Samsoną ir Dalilą. Operos libretą) parašė Ferdinandas Lemaire'as, o muziką – Camille'is Saint-Saënsas. Pirmasis pastatymas įvyko Veimare (Vokietija) 1877 m. gruodžio 2 d.; šis debiutas vyko vokiečių kalba.
Kūrimo istorija ir premjera
Saint‑Saënsas iš pradžių manė, kad Samsono istorija tiktų oratorijai, tačiau libreto autorius Lemaire'as įtikino kompozitorių sukurti operą. Prancūzijoje jos statymas susidūrė su prieštaringomis nuotaikomis: daliai klausytojų ir kritikų Atrodė šventvagiška scenoje vaizduoti Biblijos siužetą, be to Saint‑Saënsas buvo labiau žinomas kaip simfonistas nei kaip operos autorius. Dėl šių priežasčių kūrinys debutavo Vokietijoje — jį kompanavo ir remė Fr. Lisztas, kuris sudarbino pastatymą Veimare. Vėliau opera greitai paplito ir buvo parodyta Amerikoje bei Anglijoje.
Priėmimas ir repertuaras
Nors pradžioje Prancūzijoje kūrinys susilaukė atsargios reakcijos, po sėkmingų užsienio pastatymų operos reputacija augo. Vėliau ji buvo priimta Paryžiaus operos repertuare ir tapo viena žinomiausių prancūzų operų — pagal populiarumą dažnai minima kartu su Šarlio Guno (Charles Gounod) „Faustu“. Iki šiol „Samsonas ir Dalila“ yra nuolat statoma pasaulio operos teatruose ir laikoma Saint‑Saënso operiniu šedevru.
Vaidmenys ir vaidmens tipai
Operoje skamba pagrindiniai vaidmenys: Samsono (tenoras), Dalilos (mecosopranas) ir Dagono vyriausiojo kunigo (baritonas). Be jų svarbų vaidmenį atlieka chorai (filištiečiai ir hebrajai) bei keli epizodiniai personažai.
Siužetas (santrauka)
Trumpai: istorija vyksta filistiečių valdomame Šventajame žemėje. Hebrajai kenčia pavergimą; Samsonas, turintis nepaprastą jėgą (sąlygota jo ilgos plaukų), ragina tautiečius priešintis. Dagono vyriausiasis kunigas naudojasi Dalila, kad sužinotų Samsono stiprybės paslaptį. Dalila savo meile išmoko Samsono paslaptį ir, kai šis užmiega, nukerpa jam plaukus; filistiečiai suima Samsoną, akina ir paverčia jį kaliniu bei juoku. Veiksmo kulminacija – Samsono atgimimas, kai atstatomi jo plaukai, ir jo pastanga sunaikinti filistiečių šventyklą, kartu žūvant ir pats. Opera išryškina tiek didvyriškumo, tiek išdavystės, meilės ir keršto motyvus.
Muzikinės ypatybės ir žymiausi numeriai
Saint‑Saënsas derina lyrizmą, monumentalius chorinius raštus ir grakščius solių numerius. Išžymiausi fragmentai, dažnai atliekami atskirai koncertuose ir įrašų programose, yra Dalilos arija Mon cœur s'ouvre à ta voix bei dramatiški Samsono ir chorų epizodai (pvz. Vois ma misère, hélas!). Opera pasižymi turtinga orkestracija, melodine elegancija ir kartais „rytietiška“ koloristika, kuri sustiprina pasakos ir egzotikos įspūdį scenos vaizdams.
Atlikimo tradicija ir reikšmė
„Samsonas ir Dalila“ tapo vienu iš reikšmingiausių XIX a. pabaigos prancūzų operos pavyzdžių. Ji išsiskiria tuo, kad sėkmingai jungia religinio ir draminio teatro elementus, o jos solistų partijos pasižymi dideliu vokaliniu ir emociniu uždaviniu. Dėl to kūrinys yra mėgstamas tiek didelių operos solistų repertuaruose, tiek teatro režisierių, ieškančių stipraus dramatinio centro ir ilgesnių choro scenų.
Opera iki šiol reguliariai įrašoma ir statoma, o „Mon cœur s'ouvre à ta voix“ – viena iš labiausiai atpažįstamų mecosoprano arijų. Dėl savo muzikinio grožio, sceninės jėgos ir psichologinio siužeto „Samsonas ir Dalila“ išlieka svarbiu operos repertuaro kūriniu.
Annibale Carracci "Įkalintas Samsonas
Operos sudėtis
Saint-Saënsas manė, kad Samsono ir Dalilos istorija būtų gera oratorija. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje oratorijos buvo populiarios. Paryžiaus miestas siūlė premiją už naują oratoriją. Saint-Saënsas paprašė giminaičio Ferdinando Lemaire'o parašyti libretą. Lemaire'as manė, kad Samsono ir Dalilos istorija labiau tinka operai. Jis įtikino Saint-Saënsą rašyti operą, o ne oratoriją.
Saint-Saënsą patraukė ši istorija, nes ji suteikė jam galimybę sukurti didingą duetą prieš kylančią audrą. Rameau istoriją jis žinojo iš Voltaire'o operos šia tema libreto (dabar dingusio), tačiau Rameau audra buvo Dievo rūstybės metafora. Rossini "Otelas" buvo artimesnis tam, ką turėjo omenyje Saint-Saënsas. Jis rašė: "Įsivaizdavau audrą, kuri nebebūtų "hors-d'œuvre" (skanėstas, valgomas prieš valgį), bet prisiliestų prie veiksmo ir taptų jo dalimi."
1868 m. Saint-Saënsas ėmėsi darbo. Jis parašė ariją Delilai, duetą Samsonui ir Delilai bei preliudą. Juos išbandė namuose. Draugai nelabai susidomėjo. Kompozitorius kuriam laikui atidėjo kūrinį į šalį. Apie 1870 m. Veimare (Vokietija) jis susipažino su F. Lisztu. Lisztas paskatino jį vėl imtis projekto. Jis pažadėjo Saint-Saënsui, kad pastatys operą.
Pirmą kartą "Samsonas ir Dalila" buvo parodytas Veimaro (Vokietija) operos teatre.
Ankstyvieji pasirodymai
1873 m. Saint-Saënsas užbaigė partitūrą. Pauline Viardot 2 veiksmą pastatė Croissy sode. Dalyvavo Paryžiaus operos direktorius. Jam opera pasirodė per daug vagneriška. Jis taip pat manė, kad joje nepaisoma prancūzų operos tradicijų. Prancūzijoje biblinės istorijos nebuvo statomos. Tai buvo laikoma šventvagyste. Pirmasis veiksmas buvo atliktas "koncertiniu stiliumi" 1875 m. Tai reiškia, kad jis buvo atliekamas be kostiumų, dekoracijų ir "vaidybos". Tai buvo nesėkmė.
Saint-Saënsas dirbo toliau. Jis išleido partitūrą. Parašė dedikaciją Viardot. 1877 m. Lisztas pastatė kūrinį Veimaro dvaro teatre Vokietijoje. Jis buvo dainuojamas ne prancūziškai, o vokiškai. Opera buvo gerai įvertinta. Žmonėms ji patiko. Tačiau Paryžius nebuvo labai susidomėjęs. 1890 m. opera buvo pastatyta Ruane kompozitoriaus Gabrielio Faure'o raginimu. Tais pačiais metais ji buvo pastatyta Paryžiuje. Po dvejų metų ji pagaliau buvo pastatyta Paryžiaus operoje. Pagal populiarumą opera užėmė antrą vietą po Gounod "Fausto".
Pauline Viardot
Kiti ankstyvieji pasirodymai
Sulaukusi žiūrovų palankumo, opera greitai išplito už Prancūzijos ribų. Pirmasis pastatymas Amerikoje įvyko 1893 m. Naujajame Orleane. 1894 m. ji buvo pastatyta Niujorko Metropoliteno operoje. Pirmosiomis dienomis opera buvo pastatyta Milane, Sankt Peterburge ir Maskvoje. Prancūzų dainininkai 1893 m. išėjo į koncertinį spektaklį Londone. Buvo tikimasi, kad jie dainuos ne prancūziškai, o angliškai. Didžiojoje Britanijoje buvo uždrausta scenoje rodyti biblines istorijas. Pirmasis pilnas "Samsono" pastatymas įvyko 1909 m. Teigiama, kad operą pastatyti padėjo Anglijos karalius Edvardas VII.
Įvertinimas
Goodwinas rašo, kad Saint-Saënso mokinys ir draugas Gabrielis Faure'as visada sakydavo, jog "Samsonas ir Dalila" Prancūzijoje nesulaukė susidomėjimo dėl to, kad į kompozitorių buvo žiūrima kaip į simfonistą, o ne dėl to, kad opera buvo sukurta pagal biblinį tekstą. "Simfonistas" tuo metu buvo menkinantis terminas. Jį mėtė operos ir baleto gerbėjai. Samsonas ir Dalila" taip pat nukrypo nuo XIX a. operos tradicijų. Tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios kai kurie ją ignoravo. Tai buvo trijų veiksmų opera, o ne standartinė penkių veiksmų opera, kaip nustatė Mejerberis. Operoje buvo tik trys pagrindiniai personažai - Samsonas, Dalila ir vyriausiasis kunigas, taip dar kartą nukrypstant nuo normos.
Saint-Saënsas buvo beveik ateistas. Šioje operoje jis nenurodė moralo, bet leido kūriniui kalbėti pačiam už save. Jis žavėjosi Verdi operomis. Jam patiko Händelio ir Mendelssohno - dviejų kompozitorių, kurių įtaka juntama "Samsono" choruose - oratorijos. Centrinę gundymo sceną jis įrėmino dviem išoriniais veiksmais. Priešingai nei Samsonas (jėga) ir vyriausiasis kunigas (valdžia), Dalila yra gundančios jėgos ir galios personažas. Ji nori, kad Samsonas būtų jos pusėje - ne dėl meilės, bet dėl savo tuštybės ir seksualinio pasitenkinimo. Ji atiduoda visas jėgas, kad sėkmingai jį suviliotų, nes jei nepavyks, jos galva atsidurs ant laužo.
Camille Saint-Saëns
Vaidmenys operoje
- Samsonas (tenoras) - hebrajų didvyris ir lyderis, raginantis hebrajus pasipriešinti filistinų priešams ir vergvaldžiams.
- Delilah (mecosopranas) yra graži moteris. Ji draugauja su filistinais, hebrajų priešais.
- Dagono vyriausiasis kunigas (baritonas) - filistinas, kuris kartu su Dalila rengia sąmokslą nuversti Samsoną.
- Gazos gubernatorius Abimelechas (bosas) yra filistinas, kurį Samsonas nužudo 1 veiksme. Jis yra Lemaire'o sugalvotas personažas, kurio Biblijos istorijoje nėra.
- Pirmasis filistinas (tenoras) praneša apie Samsono darbus Dagonui.
- Antrasis filistinas (bosas) praneša apie Samsono darbus Dagonui.
- Filistinų pasiuntinys (tenoras)
- Senoji hebrajų kalba (bosas) pataria Samsonui saugotis Delilos patrauklumo.
Operos istorija
1 veiksmas
Gazos aikštėje hebrajai meldžiasi, kad būtų išlaisvinti iš filistinų vergijos. Samsonas bando pakelti jų nuotaiką. Abimelechas tyčiojasi iš hebrajų. Jis sako, kad jo dievas Dagonas yra didesnis už hebrajų dievą. Samsonas jam priešinasi. Abimelechas puola Samsoną kalaviju. Samsonas jį nuginkluoja ir nužudo. Hebrajai pabėga. Dagono vyriausiasis kunigas planuoja pasinaudoti Dalila ir įvilioti Samsoną į spąstus.
Delila įeina su Dagono šventikėmis. Ji flirtuoja su Samsonu. Ji pakviečia jį į savo namus Soreke. Senas hebrajas įspėja Samsoną dėl meilės Delilai. Samsonas meldžia Dievo apsaugos. Dalila ir kunigės pradeda šokti. Samsonas kovoja su savo potraukiu Delilai. Senasis hebrajas pakartoja savo įspėjimą. Uždangai užsitraukus, Samsonas susiduria su Delilos žvilgsniu. Aišku, kad jis prisijungs prie jos Soreke.
2 veiksmas
Sorekoje Delila dainuoja apie savo valdžią Samsonui. Atvyksta vyriausiasis kunigas. Jis praneša, kad Samsonas ir hebrajai sunaikino derlių. Jis pasiūlo Delilai aukso, kad ji įviliotų Samsoną į spąstus. Ji atsisako imti pinigus. Ji nori tik keršto. Delila prisiekia rasti Samsono stiprybės paslaptį. Vyriausiasis kunigas išeina.
Delila svarsto savo sėkmės galimybes. Samsonas atvyksta atsisveikinti. Jis planuoja vadovauti hebrajų sukilimui. Delila sako Samsonui, kad jį myli. Jis prisipažįsta, kad myli ją. Jie susižavėję dainuoja. Delila nori sužinoti jo stiprybės paslaptį. Samsonas jos neatskleidžia. Ji verkia ir bėga į savo namus. Samsonas seka paskui ją. Ji sužino jo stiprybės paslaptį. Ji pašaukia netoliese pasislėpusius filistinų karius. Jie sugauna Samsoną ir apakina jį.
3 veiksmas
|
|
| ||||
| Problemų klausantis šio failo? Žr. medijos pagalbą. | |||||
Samsonas yra prirakintas prie malūno rato požemyje. Jis meldžiasi už savo tautą. Jie kentės dėl jo nuodėmės. Samsonas paaukoja savo gyvybę kaip auką. Tolumoje girdėti, kaip hebrajai liūdnai gieda.
Filistinai rengia pergalės šventę Dagono šventykloje. Kunigai ir šventikai tyliai gieda. Kunigai šoka pašėlusį bakchanalą. Samsonas įeina vedamas berniuko. Vyriausiasis kunigas iš jo tyčiojasi. Iš jo tyčiojasi Delila. Kunigai bando priversti jį atsiklaupti prieš Dagono statulą. Berniukas nuveda jį prie dviejų pagrindinių šventyklos kolonų. Samsonas meldžia stiprybės. Jis nuverčia stulpus. Šventykla sugriūva. Samsonas su savo priešais sutraiškomas po akmenimis.
Amerikiečių skulptoriaus Williamo Westmoro Story sukurta Delilah, 1877 m.
Muzikiniai akcentai
- Amour! viens aider ma faiblesse
- Mon cœur s'ouvre à ta voix
- Vois ma misère, hélas!
- Bacchanale
iš Encyclopedia Americana, 2002; 24 tomas, p. 185-86
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra operos pavadinimas?
A: Opera vadinasi "Samsonas ir Dalila" (pranc. Samson et Dalila).
K: Kas parašė operos žodžius ir istoriją?
A: Operos žodžius ir istoriją, arba libretą, parašė Ferdinandas Lemaire'as.
K: Kas sukūrė šio kūrinio muziką?
A: Muziką sukūrė Camille'is Saint-Saënsas.
K: Kada pirmą kartą buvo atlikta opera?
A: Pirmą kartą opera buvo atlikta Veimare, Vokietijoje, 1877 m. gruodžio 2 d.
K: Kokia kalba buvo dainuojama premjeros metu?
A: Premjeros metu ji buvo dainuojama ne prancūzų, o vokiečių kalba.
K: Kodėl Saint-Saënsas iš pradžių ketino parašyti oratoriją, o ne operą pagal šią istoriją?
A: Iš pradžių Saint-Saënsas manė, kad šiai istorijai labiau tiktų oratorija nei opera.
K: Kokie vaidmenys atliekami šiame kūrinyje?
A: Šiame kūrinyje vaidmenis atlieka Samsonas (tenoras), Dalila (mecosopranas) ir vyriausiasis Dagono kunigas (baritonas).
Ieškoti