Papaja (Carica papaya) – aprašymas, kilmė ir pagrindinės savybės

Papaja (Carica papaya) – sužinokite apie kilmę, išvaizdą, maistines ir gydomąsias savybes bei auginimo ypatumus tropinėse sąlygose.

Autorius: Leandro Alegsa

Papaja - aukštas žolinis Carica genties augalas, kurio valgomi vaisiai taip pat vadinami papajomis. Papajos gimtinė - tropinis Amerikos regionas, daugiausia nuo pietų Meksikos iki Centrinės Amerikos. Dabar šie augalai auginami visuose tropiniuose pasaulio regionuose.

Papajos yra atogrąžų regionų augalai, todėl jiems augti ir vaisiams užauginti reikia šilto klimato. Jie negali gyventi esant žemai temperatūrai.

Dabar tai vienintelė šios genties rūšis. Atlikus genetinius tyrimus, kitos rūšys buvo priskirtos trims naujoms gentims.

Aprašymas ir morfologija

Papaja (Carica papaya) dažnai vadinama dideliu krūmu arba „žoliniu medžiu“ — jos kamienas yra minkštas, plonas, dažnai besišakojantis tik vėliau. Augalas gali užaugti nuo 3 iki 10 metrų, priklausomai nuo sąlygų ir veislės. Lapai yra dideli, skiltuoti, sėdintys ant ilgo kotelio; žydėjimas vyksta iš kamieno arba iš viršutinės dalies.

Žiedai gali būti vyriški, moteriški arba dvilyčiai (hermafroditiniai), todėl papajos dažnai apibūdinamos kaip dioecinės arba trioecinės rūšys, priklausomai nuo kultivarų. Vaisiai būna įvairių formų — nuo apvalių iki pailgų, o jų svoris skiriasi nuo kelių šimtų gramų iki kelių kilogramų. Brandūs vaisiai dažniausiai būna geltoni, oranžiniai ar rausvi, o minkštimas — saldus, sultingas, oranžinės spalvos.

Kilmė, paplitimas ir veislių įvairovė

Kaip minėta, papajos kilusios iš tropinių Amerikos regionų. Per kolonizaciją ir vėlesnį prekybos plėtimą jos buvo išvežtos į Pietryčių Aziją, Afriką ir Ramiojo vandenyno salas, kur tapo svarbiu maisto šaltiniu. Šiuo metu auginamos komercinės ir vietinės veislės, tarp jų — hermaphroditinės veislės, kurios yra pageidaujamos dėl vienodumo ir patogumo sodininkystėje.

Auginimo sąlygos ir priežiūra

  • Temperatūra: optimaliai auga esant 21–33 °C; žemiau maždaug 10 °C augimas sulėtėja, o šalnas gali pažeisti arba nužudyti augalą.
  • Saulė: mėgsta pilną saulę; šešėlyje nokinimas ir derlius prastesni.
  • Dirva: gerai drenuojama, derlinga, su organinėmis medžiagomis; pH idealus 5,5–6,5.
  • Laistymas: reguliarus, bet neperlaistyti — vandens stagnacija skatina šaknų puvimą.
  • Tręšimas: jautrios aukštam maistinių medžiagų poreikiui, ypač azotui, kalio ir fosforui; periodiškas tręšimas gerina derlių ir vaisiaus kokybę.
  • Dauginimas: daugiausia sėklomis; vegetatyvinis dauginimas taikomas komercinėse plantacijose tam, kad išsaugoti pageidautinas hermaphroditines savybes.

Parkai, kenkėjai ir ligos

Dažniausios problemos: vaisių musės, voratinklinės erkutės, amarai, skydamariai ir nematodai. Ligų tarpe — papajų žiedų ir lapų virusai (pvz., papaya ringspot virus), Phytophthora sukeltos puvimo ligos, grybelinės infekcijos. Prevencijai svarbu naudoti atsparias veisles, užtikrinti gero drenažo sąlygas ir kontroliuoti vektorius (pvz., muses), taip pat taikyti pasėlių rotaciją ir tinkamą sanitariją.

Naudojimas ir maistinė vertė

Papajos vaisiai valgomi žali arba prinokę: prinokę dedami į salotas, kokteilius, desertus arba vartojami švieži. Žali (neprinokę) papajos plačiai naudojamos troškiniuose ir salotose Rytų bei Pietryčių Azijos virtuvėse (pvz., „green papaya salad“).

  • Papaino fermentas: latexėje esančios medžiagos (papainas) naudojamos kaip mėsos minkštiklis ir tam tikrose vaistų bei kosmetikos priemonėse; tradicinėje medicinoje – virškinimo gerinimui.
  • Maistinė sudėtis: geras vitamino C, provitamino A (beta-karoteno), folio rūgšties, kalio ir skaidulų šaltinis; mažai kalorijų.
  • Sėklos: turi pipirui panašų skonį ir kai kuriose kultūrose naudojamos kaip prieskonis arba medicininis preparatas.

Derlius, laikymas ir transportavimas

Vaisiai skinami, kai pradeda keistis spalva (dar žali, bet su gelsvu atspalviu), kad sumažinti gabenimo pažeidimus. Prinokusios papajos laikomos kambario temperatūroje, kol visiškai sunoks; šaldytuve prinokusios papajos laikomos trumpai — kelias dienas iki savaitės, priklausomai nuo prinokimo stadijos. Komerciniam transportavimui papajos dažnai skinamos šiek tiek neprinokusios ir brandinamos kontroliuojamomis sąlygomis.

Veislės ir selekcija

Yra daug komercinių ir vietinių veislių, skirtų skirtingiems tikslams: kai kurios veislės orientuotos į didelį vaisių dydį ir ištvermingumą gabenimo metu, kitos — į saldumą ir aromatą. Hermaphroditinės veislės yra pageidaujamos plantacijose, nes jos paprastai duoda vienodesnį ir patikimesnį derlių.

Praktiniai patarimai sodininkui

  • Pradėkite sėklas šiltoje patalpoje; daigai greitai vystosi šiltoje drėgnoje terpėje.
  • Apsaugokite jaunas sodinukus nuo vėjo ir šalčio — vėjai gali lengvai pažeisti minkštą kamieną.
  • Rinkitės hermaphroditines veisles, jei norite vienodo derliaus be poreikio turėti atskirų vyriškų augalų žydinčių apvaisinimui.
  • Reguliariai tikrinkite augalus dėl kenkėjų ir ligų, taikykite integruotos augalų apsaugos priemones.

Apibendrinant, papaja yra vertingas tropinių regionų augalas tiek maistui, tiek pramoniniams tikslams dėl savo greito augimo, skanių vaisių ir biologinių medžiagų (pvz., papaino). Tinkamai prižiūrimi augalai gali duoti gausų derlių ir tapti vertingu priedu tropinių sodų ar komercinių ūkių produkcijoje.

Pavadinimai

Tokį pavadinimą Carica genčiai suteikė Linėjus, nes šių augalų lapai panašūs į paprastosios figos (Ficus carica) lapus.

Bendrinis pavadinimas kilęs iš tainų kalbos žodžio papáia, kuris ispanų kalboje su tam tikrais pakeitimais buvo pakeistas į papają, labiausiai vartojamą visame pasaulyje. Australijoje ir kai kuriose Karibų jūros regiono šalyse vaisiai vadinami papajomis arba pawpaw, tačiau tokį pavadinimą turi ir kitas Šiaurės Amerikos augalas - Annonaceae šeimos Asimina triloba.

Prancūzų kalba vaisius vadinamas papaye, o augalas - papayer. Portugalų kalba vaisiai vadinami mamão, papaia arba ababaia, o medis - mamoeiro arba papaeira. Keraloje jis paprastai vadinamas "curry mathi" Ispanų kalboje, be papajos, yra ir kitų pavadinimų. Kuboje ji vadinama fruta bomba, išskyrus rytines provincijas, kur naudojama papaja. Dominikos Respublikoje, Los Llanose (Venesueloje) ir Centrinės Kolumbijos rytuose šis pavadinimas yra lechosa. Argentinoje ir Paragvajuje vaisiai vadinami mamón.

Kitus pavadinimus ir vertimus galima rasti Viktionarijuje.

Augalas

Tai didelis augalas, panašus į medį, be šakų; tai žolinis augalas, nes jo stiebas neturi daug medienos ir iki pat mirties išlieka minkštas ir žalias. Vienas stiebas užauga nuo 5 iki 10 m aukščio su visais lapais viršūnėje. Lapai dideli, 50-70 cm pločio.

Kai kurie augalai turi tobulus (su moteriškais ir vyriškais organais) žiedus, tačiau kiti augalai turi tik vienos lyties (moteriškus arba vyriškus) žiedus.

Paprastai vaisiai būna ovalūs arba beveik apvalūs, kai kuriais atvejais panašūs į dideles kriaušes. Vaisiai būna 15-50 cm ilgio ir 10-20 cm pločio, sveria iki 9 kg.

Vaisiaus odelė plona ir kieta; ji nevalgoma, nes yra pernelyg karti. Pirmiausia odelė būna žalia, tačiau prinokusių vaisių odelė tampa geltona ir yra tinkama valgyti. Prinokusio vaisiaus minkštimas būna geltonas, oranžinis, rausvas ir net šviesiai raudonas. Vaisiaus viduje yra daug mažų juodų sėklų.

Papajų sodinukai.Zoom
Papajų sodinukai.

Naudoja

Prinokusios papajos valgomos šviežios, išėmus odelę ir sėklas; kartais jos supjaustomos mažais gabalėliais ir sumaišomos su kitais vaisiais vaisių salotoms gaminti. Ne visiškai prinokusius papajas galima supjaustyti gabaliukais, išvirti su cukrumi ir valgyti kaip desertą. Tropiniuose regionuose labai populiaru gerti papajų sultis, išėmus odelę ir sėklas; šias sultis galima maišyti su pienu ir gaminti kokteilius.

Kai kuriose Azijos šalyse žali papajų vaisiai valgomi salotose, kario patiekaluose ir sriubose, tačiau prieš valgant juos reikia išvirti. Jauni lapai ir stiebai taip pat ruošiami kaip daržovė. Žalioji papaja naudojama Tailando virtuvėje tiek žalia, tiek virta.

Papaja yra geležies ir kalcio šaltinis, geras vitaminų A, B grupės ir riboflavino šaltinis bei puikus vitamino C (askorbo rūgšties) šaltinis.

Žalių vaisių, lapų ir stiebo latekse (sultyse, panašiose į pieną) gausu papaino - fermento, kuris skaido kietas mėsos skaidulas. Papainas yra parduotuvėse parduodamų produktų (mėsos minkštiklių) sudedamoji dalis, naudojama mėsai suminkštinti prieš kepant.

Papajų sėklos yra pipirų skonio ir puikiai pakeičia juodųjų pipirų grūdelius.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3