Papajinis melionmedis
Papaja - aukštas žolinis Carica genties augalas, kurio valgomi vaisiai taip pat vadinami papajomis. Papajos gimtinė - tropinis Amerikos regionas, daugiausia nuo pietų Meksikos iki Centrinės Amerikos. Dabar šie augalai auginami visuose tropiniuose pasaulio regionuose.
Papajos yra atogrąžų regionų augalai, todėl jiems augti ir vaisiams užauginti reikia šilto klimato. Jie negali gyventi esant žemai temperatūrai.
Dabar tai vienintelė šios genties rūšis. Atlikus genetinius tyrimus, kitos rūšys buvo priskirtos trims naujoms gentims.
Pavadinimai
Tokį pavadinimą Carica genčiai suteikė Linėjus, nes šių augalų lapai panašūs į paprastosios figos (Ficus carica) lapus.
Bendrinis pavadinimas kilęs iš tainų kalbos žodžio papáia, kuris ispanų kalboje su tam tikrais pakeitimais buvo pakeistas į papają, labiausiai vartojamą visame pasaulyje. Australijoje ir kai kuriose Karibų jūros regiono šalyse vaisiai vadinami papajomis arba pawpaw, tačiau tokį pavadinimą turi ir kitas Šiaurės Amerikos augalas - Annonaceae šeimos Asimina triloba.
Prancūzų kalba vaisius vadinamas papaye, o augalas - papayer. Portugalų kalba vaisiai vadinami mamão, papaia arba ababaia, o medis - mamoeiro arba papaeira. Keraloje jis paprastai vadinamas "curry mathi" Ispanų kalboje, be papajos, yra ir kitų pavadinimų. Kuboje ji vadinama fruta bomba, išskyrus rytines provincijas, kur naudojama papaja. Dominikos Respublikoje, Los Llanose (Venesueloje) ir Centrinės Kolumbijos rytuose šis pavadinimas yra lechosa. Argentinoje ir Paragvajuje vaisiai vadinami mamón.
Kitus pavadinimus ir vertimus galima rasti Viktionarijuje.
Augalas
Tai didelis augalas, panašus į medį, be šakų; tai žolinis augalas, nes jo stiebas neturi daug medienos ir iki pat mirties išlieka minkštas ir žalias. Vienas stiebas užauga nuo 5 iki 10 m aukščio su visais lapais viršūnėje. Lapai dideli, 50-70 cm pločio.
Kai kurie augalai turi tobulus (su moteriškais ir vyriškais organais) žiedus, tačiau kiti augalai turi tik vienos lyties (moteriškus arba vyriškus) žiedus.
Paprastai vaisiai būna ovalūs arba beveik apvalūs, kai kuriais atvejais panašūs į dideles kriaušes. Vaisiai būna 15-50 cm ilgio ir 10-20 cm pločio, sveria iki 9 kg.
Vaisiaus odelė plona ir kieta; ji nevalgoma, nes yra pernelyg karti. Pirmiausia odelė būna žalia, tačiau prinokusių vaisių odelė tampa geltona ir yra tinkama valgyti. Prinokusio vaisiaus minkštimas būna geltonas, oranžinis, rausvas ir net šviesiai raudonas. Vaisiaus viduje yra daug mažų juodų sėklų.
Papajų sodinukai.
Naudoja
Prinokusios papajos valgomos šviežios, išėmus odelę ir sėklas; kartais jos supjaustomos mažais gabalėliais ir sumaišomos su kitais vaisiais vaisių salotoms gaminti. Ne visiškai prinokusius papajas galima supjaustyti gabaliukais, išvirti su cukrumi ir valgyti kaip desertą. Tropiniuose regionuose labai populiaru gerti papajų sultis, išėmus odelę ir sėklas; šias sultis galima maišyti su pienu ir gaminti kokteilius.
Kai kuriose Azijos šalyse žali papajų vaisiai valgomi salotose, kario patiekaluose ir sriubose, tačiau prieš valgant juos reikia išvirti. Jauni lapai ir stiebai taip pat ruošiami kaip daržovė. Žalioji papaja naudojama Tailando virtuvėje tiek žalia, tiek virta.
Papaja yra geležies ir kalcio šaltinis, geras vitaminų A, B grupės ir riboflavino šaltinis bei puikus vitamino C (askorbo rūgšties) šaltinis.
Žalių vaisių, lapų ir stiebo latekse (sultyse, panašiose į pieną) gausu papaino - fermento, kuris skaido kietas mėsos skaidulas. Papainas yra parduotuvėse parduodamų produktų (mėsos minkštiklių) sudedamoji dalis, naudojama mėsai suminkštinti prieš kepant.
Papajų sėklos yra pipirų skonio ir puikiai pakeičia juodųjų pipirų grūdelius.
