Australijos žalioji medžių varlė (Australijos žalioji medžių varlė, Baltoji medžių varlė arba dumplinė medžių varlė), Litoria caerulea, yra medžių varlių rūšis. Jos gyvena Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje.

Žalioji medinė varlė buvo importuojama laivais į Jungtines Amerikos Valstijas ir Naująją Zelandiją. Rūšis priklauso Litoria genčiai. Į žaliąją medinę varlę panašios rūšys didingoji medinė varlė (Litoria splendida) ir milžiniškoji medinė varlė (Litoria infrafrenata). Žalioji medžių varlė yra didžiausia Australijos varlė. Jos ilgis gali siekti 10 cm (4 coliai).

Vidutinė jų gyvenimo trukmė - apie šešiolika metų, jei jie laikomi nelaisvėje. Žaliąsias medines varles lengva prižiūrėti. Jos gali gyventi netoli žmonių pastatų. Jos dažnai aptinkamos ant langų arba namų viduje. Žaliosios medžių varlės šaukia, kai joms gresia pavojus. Taip jos gąsdina gyvūnus, kurie joms kelia grėsmę. Žalioji medinė varlė girgžda, kai ją paliečia. Žalioji medžių varlė vadinama labiausiai atpažįstama Australijos varle. Taip yra dėl to, kaip varlė atrodo, ir dėl jos elgesio buveinėje. Ji taip pat yra populiarus egzotinis naminis gyvūnas visame pasaulyje. Varlės oda turi antibakterinę ir antivirusinę apsaugą. Ateityje jų oda gali būti naudinga vaistams gydant pacientus.

Išvaizda ir dydis

Litoria caerulea pasižymi stambia, muskuliška kūno sudėtimi ir lygiu, storu odos paviršiumi. Paprastai kūno spalva svyruoja nuo šviesiai žalsvos iki tamsesnės žalios, dažnai su baltomis arba geltonomis dėmėmis ant šonų ir pilvo. Oda gali būti blizgi, o veidas atrodyti „šypsantis“ dėl išgaubtos lūpos linijos.

Dydis: suaugusios varlės dažniausiai pasiekia apie 7–10 cm (2,8–4 colių) ilgį nuo snukio iki kūno pabaigos; patelės dažnai būna didesnės už patinus.

Buveinė ir paplitimas

Natūraliai ši rūšis gyvena įvairiuose drėgno ir vidutinio drėgnumo regionuose Australijoje (ypač šiauriniuose ir centrinės teritorijos regionuose) bei Naujojoje Gvinėjoje. Ji dažnai randama medžiuose, krūmuose, taip pat arti vandens telkinių, durpynų ir žmogaus pastatų. Dėl prisitaikymo prie arti žmogaus esančių buveinių, varlės dažnai lankosi ant namų langų, verandų ir stogų.

Elgesys ir mityba

Žaliosios medinės varlės yra naktinės ir daugiausia medžioja naktimis. Jos maitinasi įvairiais nariuotakojais:

  • šešėliuotai vabzdžiai (kriketai, tarakonai, skėriai);
  • vabzdžių lervos ir kiti smulkūs bestuburiai;
  • retai — mažesni vabzdžių žinduoliai ar kitos smulkios varlės (jei yra galimybė).

Žaliosios varlės naudoja liežuvį ir rankų nagus gaudydamos grobį, o taip pat gali laukti ant augalų lapų ar langų, iš patogios pozicijos pasišovusios užpulti praeinančius vabzdžius.

Veisimosi ypatybės

Veisimosi sezonas dažniausiai sutampa su lietingiausiu metų laiku. Patelė deda kiaušinius į stovintį vandenį ar lėtai tekančiuose telkiniuose; kiaušinių skaičius gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, dažnai klasteriais. Išsirita tamsios spalvos ikrai — varliagyviai (tadpoliai), kurie plaukioja vandenyje kelias savaites ar mėnesius, kol įvyksta metamorfozė į jaunas varliukas.

Laikymas namuose (kaityba)

Žaliosios medinės varlės dėl ramaus būdo ir atsparumo yra populiarūs egzotiniai naminiai gyvūnai. Pagrindiniai laikymo reikalavimai:

  • terariumas ar didesnė dėžė su aukšta ertme laipiojimui;
  • temperatūra: dieną apie 22–28 °C, naktį ne žemiau 18 °C;
  • drėgmė: vidutinis iki didesnis — apie 50–70 %; būtina periodiškai purkšti vandenį ir užtikrinti švarų gėrimo/glebėjimo šaltinį;
  • mityba: gyvi vabzdžiai (kriketai, tarakonai, kirminai), kartais papildoma vitaminais ir mineralais;
  • reguliarus terariumo valymas ir švaraus vandens užtikrinimas.

Jaunas varlės turėtų būti šeriamos kasdien, suaugusios — kas 2–3 dienas. Svarbu stebėti svorį ir elgseną — šios varlės linkusios priaugti svorio, jei maitinamos per gausiai.

Sveikata ir odos sekretai

Žaliosios medinės varlės odoje randama cheminių junginių, turinčių antibakterinių ir antivirusinių savybių. Dėl to mokslininkai nagrinėja jų odos sekretus kaip galimą farmacijos šaltinį ateityje. Tačiau šių junginių panaudojimas medicinoje reikalauja papildomų tyrimų.

Kaip ir kiti varliagyviai, jos yra jautrios aplinkos užteršimui ir ligoms (pvz., grybelinei infekcijai chytrid). Laikant nelaisvėje svarbu užtikrinti higieną ir stebėti galimus ligos simptomus.

Išsaugojimas ir reikšmė žmonėms

IUCN įvertinimas: Žalioji medinė varlė dažnai laikoma mažiau pažeidžiama rūšimi (Least Concern), tačiau lokalūs populiacijų pokyčiai gali būti lemiami dėl buveinių niokojimo, taršos ir ligų. Dėl gero prisitaikymo ji išlieka gausi daugelyje natūralių buveinių.

Žaliosios medinės varlės vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose kaip vabzdžių populiacijų reguliatorės. Be to, jų draugiškas ir ramus pobūdis lėmė populiarumą tarp augintojų, tačiau svarbu įsigyti gyvūnus iš legalių ir etiškų šaltinių, vengti platinimo, kuris gali pakenkti natūraliai faunai kitose šalyse.

Įdomūs faktai

  • Ši rūšis dažnai vadinama „Baltoji medžių varle“ (angl. White's tree frog) — pavadinimas kilęs iš gydytojo John White, pirmojo Britų karinio gydytojo, kuris aprašė rūšį XVIII a.;
  • Jos „štai“ gali atrodyti šypsena — dėl to rūšis tapo lengvai atpažįstama ir mėgstama;
  • Žaliosios varlės yra gana ramios ir nelinkusios į agresiją, todėl jas gana lengva laikyti patyrusiems ir pradedantiesiems augintojams;
  • Odos sekretai turi potencialą medicininiams tyrimams, tačiau tyrimai yra dar tęstini.

Apibendrinant, Litoria caerulea yra stambi, išvaizdi ir prisitaikanti varlė, plačiai paplitusi natūralioje buveinėje ir populiari tarp egzotinių augintinių mylėtojų. Jos ekologinė svarba, unikali išvaizda ir odos cheminės savybės daro šią rūšį įdomia tiek gamtininkams, tiek veterinarams bei farmacijos mokslininkams.