Bandymai su gyvūnais
Bandymai su gyvūnais, dar vadinami eksperimentais su gyvūnais ir tyrimais su gyvūnais, yra gyvūnų naudojimas eksperimentams. Bandymams su gyvūnais dažnai naudojamos Escherichia coli, vaisinės muselės ir pelės. Kasmet pasaulyje panaudojama apie 50-100 mln. stuburinių ir dar daugiau bestuburių gyvūnų. Gyvūnų šaltiniai skiriasi priklausomai nuo šalies ir rūšies. Dauguma eksperimentams naudojamų gyvūnų yra veisiami šiam tikslui. Tačiau kiti gali būti sugauti iš laukinės gamtos arba nupirkti iš žmonių, kurie juos perka iš gyvūnų prieglaudų.
Universitetuose, medicinos mokyklose, ūkiuose, didelėse įmonėse ir kitose vietose, kuriose teikiamos bandymų su gyvūnais paslaugos, gyvūnai naudojami bandymams. Bandymus su gyvūnais palaikantys žmonės teigia, kad beveik visuose XX a. medicinos atradimuose buvo naudojami gyvūnai. Jie teigia, kad net sudėtingi kompiuteriai negali sumodeliuoti ryšių tarp molekulių, ląstelių, audinių, organų, organizmų ir aplinkos. Daug svarbių atradimų buvo padaryta dėl bandymų su gyvūnais. Tačiau kai kurie mokslininkai ir gyvūnų teisių organizacijos, pavyzdžiui, PETA, nepritaria bandymams su gyvūnais. Jos teigia, kad tai žiauru, prastai atliekama ir brangiai kainuoja. Kiti teigia, kad gyvūnai turi teisę nebūti naudojami eksperimentams ir kad modeliniai organizmai skiriasi nuo žmonių. Įvairiose šalyse bandymų su gyvūnais apribojimai skiriasi.
Eksperimentams dažnai naudojamos pelės ir kiti gyvūnai.
Šis Sidabrinio pavasario beždžionės atvaizdas pradėjo diskusiją apie bandymus su gyvūnais JAV. Nuotrauka daryta 1981 m.
Apibrėžtys
Žodžiai bandymai su gyvūnais, eksperimentai su gyvūnais, tyrimai su gyvūnais, in vitro bandymai ir vivisekcija turi panašią reikšmę, tačiau skiriasi. "tatiozė" reiškia "supjaustyti" gyvą gyvūną. Jis buvo vartojamas tik atliekant eksperimentus, kurių metu buvo pjaustomi gyvi gyvūnai. Žodis "vivisekcija" kartais vartojamas neigiamai kalbant apie bet kokį eksperimentą su gyvais gyvūnais. Pavyzdžiui, "Encyclopædia Britannica" žodį "vivisekcija" apibūdina taip: "Operacija su gyvu gyvūnu eksperimentiniais, o ne gydymo tikslais; plačiau - visi eksperimentai su gyvais gyvūnais". Tačiau žodyne pažymima, kad platesnį apibrėžimą "vartoja tik žmonės, kurie priešinasi (nemėgsta) tokiam darbui". Šis žodis verčia žmones galvoti apie kankinimus, skausmą ir mirtį. Žmonės, kuriems nepatinka bandymai su gyvūnais, dažnai vartoja žodį "vivisekcija", o mokslininkai vietoj jo paprastai vartoja posakį "eksperimentai su gyvūnais".
Istorija
Anksčiausiai apie bandymus su gyvūnais užsimenama II-IV a. pr. m. e. graikų raštuose. Aristotelis (Αριστοτέλης) (384-322 m. pr. m. e.) ir Erasistratas (304-258 m. pr. m. e.) buvo vieni pirmųjų žmonių, išbandžiusių eksperimentus su gyvais gyvūnais. II a. Romoje gyvenęs gydytojas Galenas, žinomas kaip "vivisekcijos tėvas", skrodė kiaules ir ožkas. XII a. Ispanijoje gyvenęs arabų gydytojas Avenzoaras, prieš taikydamas chirurginius procesus žmonėms, juos išbandė su gyvūnais.
Mokslinių tyrimų istorijoje dažnai buvo naudojami gyvūnai. XVIII a. aštuntajame dešimtmetyje Louis Pasteuras įrodė mikrobų teoriją medicinoje, į avį įleisdamas juodligę. XIX a. devintajame dešimtmetyje Ivanas Pavlovas naudojo šunis, kad aprašytų klasikinį sąlygojimą. 1957 m. lapkričio 3 d. rusų šuo Laika tapo pirmuoju gyvūnu, apskridusiu aplink Žemę. XX a. 7-ajame dešimtmetyje antibiotikai ir vakcinos nuo raupų buvo pagaminti naudojant šarvuočius, o vėliau duoti žmonėms. 1974 m. Rudolfas Jaenischas sukūrė pirmąjį genetiškai pakeistą žinduolį. Jis į pelių genomą įterpė viruso DNR. Po to sparčiai plito genetiniai tyrimai. 1996 m. gimė avelė Dolly - pirmasis klonuotas žinduolis.
XX amžiuje toksikologiniai tyrimai tapo svarbūs. XIX a. įstatymai dėl narkotikų buvo ne tokie griežti. Narkotikų saugumo nereikėjo tikrinti. Tačiau 1937 m. nuo vaisto, vadinamo eliksyru sulfanilamidu, mirė daugiau kaip 100 žmonių. Jie sukėlė didelį ir ilgai trunkantį skausmą, vėmimą ir priepuolius. Po to JAV kongresas priėmė įstatymus, kuriuose buvo nurodyta, kad prieš parduodant vaistus jie turi būti išbandomi su gyvūnais. Panašius įstatymus priėmė ir kitos šalys.
Dar XVII a. žmonės nesutarė dėl bandymų su gyvūnais. 1655 m. Edmundas O'Meara teigė, kad "apgailėtinas vivisekcijos kankinimas paverčia kūną nenatūralios būklės". O'Meara ir kiti teigė, kad vivisekcijos metu gyvūnai gali būti paveikti skausmo, todėl rezultatai gali būti nepatikimi. Kiti taip pat nepritarė bandymams su gyvūnais, nes manė, kad gyvūnai neturėtų būti žalojami dėl žmonių. Kiti priešinosi bandymams su gyvūnais dėl kitokių priežasčių: daugelis manė, kad gyvūnai nėra tokie geri kaip žmonės ir kad jie tokie skirtingi, jog bandymų su gyvūnais rezultatai neveiks žmonių.
Rėmėjų nuomonės išsiskyrė. Jie teigė, kad eksperimentai su gyvūnais yra būtini siekiant žinių. Klodas Bernaras (Claude Bernard), "vivisektorių princas" ir fiziologijos tėvas, 1865 m. rašė, kad "gyvybės mokslas yra puiki ir akinančiai (ryškiai) apšviesta salė, kurią galima pasiekti tik perėjus ilgą ir šiurpią virtuvę". Jis teigė, kad "eksperimentai su gyvūnais... yra visiškai įtikinami žmogaus toksikologijai ir higienai... šių medžiagų poveikis žmogui ir gyvūnams yra toks pat, išskyrus laipsnio skirtumus". Bernardo dėka bandymai su gyvūnais tapo įprastu moksliniu metodu. Tačiau netikėta, kad jo žmona Marie Françoise Martin 1883 m. įkūrė pirmąją antivivisekcinę draugiją Prancūzijoje.
1896 m. daktaras Walteris B. Cannonas sakė: "Antivivisekcionistai yra antrasis iš dviejų tipų, kuriuos apibūdino Theodore'as Rooseveltas, sakydamas: "Sveikas protas be sąžinės gali vesti į nusikaltimą, bet sąžinė be sveiko proto gali vesti į kvailybę, kuri yra nusikaltimo tarnaitė". " Visuomenė pirmą kartą atkreipė dėmesį į bandymų su gyvūnais šalininkus ir priešininkus XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai kilo "rudųjų šunų" afera. Per rudojo šuns aferą šimtai medicinos studentų ir prieš vivisekciją nusiteikusių šalininkų bei policija susiginčijo dėl paminklo vivisekcionuotam šuniui.
Joseph Wright 1768 m. eksperimentas su paukščiu oro siurblyje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra bandymai su gyvūnais?
A: Bandymai su gyvūnais, dar vadinami eksperimentais su gyvūnais ir tyrimais su gyvūnais, yra gyvūnų naudojimas eksperimentams.
K: Kokių rūšių gyvūnai dažniausiai naudojami bandymams su gyvūnais?
A: Bandymams su gyvūnais dažnai naudojamos Escherichia coli, vaisinės muselės ir pelės.
K: Kiek gyvūnų kasmet panaudojama visame pasaulyje?
A.: Kasmet pasaulyje panaudojama apie 50-100 mln. stuburinių ir dar daugiau bestuburių gyvūnų.
K: Iš kur šie gyvūnai atsiranda?
A.: Gyvūnų šaltinis priklauso nuo šalies ir rūšies. Dauguma jų auginami specialiai šiam tikslui, tačiau kai kurie gali būti sugauti laukinėje gamtoje arba nupirkti iš žmonių, kurie juos perka iš gyvūnų prieglaudų.
K: Kur atliekami eksperimentai su gyvūnais?
A.: Gyvūnai eksperimentams naudojami universitetuose, medicinos mokyklose, ūkiuose, didelėse įmonėse ir kitose vietose, kuriose teikiamos bandymų su gyvūnais paslaugos.
K: Ką apie bandymus su gyvūnais sako jų šalininkai?
A.: Šalininkai teigia, kad beveik visuose XX a. medicinos atradimuose buvo naudojami gyvūnai ir kad sudėtingi kompiuteriai negali modeliuoti ryšių tarp molekulių, ląstelių, audinių, organų, organų, organizmų ir aplinkos, todėl daugelis svarbių atradimų buvo padaryti atliekant bandymus su gyvūnais.
K: Kas prieštarauja bandymams su gyvūnais?
Atsakymas: Mokslininkai ir tokios organizacijos kaip PETA priešinasi bandymams, nes jie yra žiaurūs, prastai atliekami ir brangiai kainuoja; jie taip pat teigia, kad gyvūnai turi teisę nebūti naudojami bandymams, nes modeliniai organizmai skiriasi nuo žmonių.
