Bandymų su gyvūnais: apibrėžimas, metodai, etika ir alternatyvos

Sužinokite viską apie bandymus su gyvūnais: apibrėžimą, metodus, etinius iššūkius ir praktines alternatyvas – objektyvus, informatyvus ir aktualus vadovas.

Bandymai su gyvūnais, dar vadinami eksperimentais su gyvūnais ir tyrimais su gyvūnais, yra gyvūnų naudojimas eksperimentams. Bandymams su gyvūnais dažnai naudojamos Escherichia coli, vaisinės muselės ir pelės. Kasmet pasaulyje panaudojama apie 50-100 mln. stuburinių ir dar daugiau bestuburių gyvūnų. Gyvūnų šaltiniai skiriasi priklausomai nuo šalies ir rūšies. Dauguma eksperimentams naudojamų gyvūnų yra veisiami šiam tikslui. Tačiau kiti gali būti sugauti iš laukinės gamtos arba nupirkti iš žmonių, kurie juos perka iš gyvūnų prieglaudų.

Universitetuose, medicinos mokyklose, ūkiuose, didelėse įmonėse ir kitose vietose, kuriose teikiamos bandymų su gyvūnais paslaugos, gyvūnai naudojami bandymams. Bandymus su gyvūnais palaikantys žmonės teigia, kad beveik visuose XX a. medicinos atradimuose buvo naudojami gyvūnai. Jie teigia, kad net sudėtingi kompiuteriai negali sumodeliuoti ryšių tarp molekulių, ląstelių, audinių, organų, organizmų ir aplinkos. Daug svarbių atradimų buvo padaryta dėl bandymų su gyvūnais. Tačiau kai kurie mokslininkai ir gyvūnų teisių organizacijos, pavyzdžiui, PETA, nepritaria bandymams su gyvūnais. Jos teigia, kad tai žiauru, prastai atliekama ir brangiai kainuoja. Kiti teigia, kad gyvūnai turi teisę nebūti naudojami eksperimentams ir kad modeliniai organizmai skiriasi nuo žmonių. Įvairiose šalyse bandymų su gyvūnais apribojimai skiriasi.

Kas yra bandymai su gyvūnais ir kam jie skirti?

Bandymai su gyvūnais apima įvairius tyrimus, kurių tikslas gali būti: suprasti biologinius procesus, ištirti ligų mechanizmus, išbandyti vaistų saugumą ir veiksmingumą, vertinti toksikologiją, mokyti studentus bei vystyti veterinarinę mediciną. Tyrimuose naudojami tiek stuburiniai gyvūnai (pvz., pelės, žiurkės, žuvys), tiek bestuburiai (pvz., vaisinės muselės, priešvabzdiniai organizmai) ir mikroorganizmai.

Metodai ir eksperimentų tipai

• In vivo tyrimai – eksperimentai vykdomi gyvame gyvūne (pvz., chirurgija, elgesio testai, infekcijų modeliai).
• Ex vivo – audinių ar organų analizė po pašalinimo iš organizmo.
• In vitro – ląstelių kultūros, organoidai ir kiti nevisaverčiai modeliai laboratorinėse sąlygose.
• In silico – kompiuterinė modeliavimas ir statistinė analizė, naudojama duomenų prognozėms ir mechanizmų tyrimams.
• Toksikologiniai testai, genų inžinerija (transgeniniai arba „knockout“ modeliai), elgesio tyrimai, farmakokinetiniai ir farmakodinaminiai tyrimai.

Gyvūnų šaltiniai ir priežiūra

Gyvūnai dažniausiai gaunami iš specializuotų veislių ūkių arba laboratorinių įmonių. Kai kuriais atvejais gyvūnai gali būti paimami iš laukinės gamtos arba perimami iš prieglaudų. Laboratorinėse sąlygose taikoma higiena, tinkama mityba, kliūtis stresui mažinti, veterinarinė priežiūra bei tinkamos patalpos. Taip pat dažnai reikalaujama tinkamų narvų, socializacijos (kai tai būdinga rūšiai) ir aplinkos praturtinimo.

Etiniai klausimai ir viešoji diskusija

Etiniai ginčai apie bandymus su gyvūnais apima kelis aspektus:

• Kančios ir gerovė: ar provokuojamos kančios pateisinamos galimu naudos galu?
• Teisės argumentai: ar gyvūnai turi neatimamą teisę nebūti naudojami eksperimentams?
• Transliabilumas: ar rezultatai iš gyvūnų modelių patikimai taikomi žmonėms? Modeliniai organizmai gali skirtis fiziologija, todėl kartais atradimai negali būti tiesiogiai perkelti į žmonių mediciną.
• Alternatyvų prieinamumas: ar egzistuoja ne gyvūninės alternatyvos, kurias galima naudoti vietoje?

Organizacijos, tokios kaip PETA, aktyviai priešinasi bandymams su gyvūnais, o mokslininkų bendruomenė dažnai pabrėžia praktinę naudą bei būtinybę laikytis griežtų etikos standartų. Viešoji nuomonė ir teisiniai reglamentai lemia griežtesnes sąlygas daugelyje šalių.

Įstatymai, priežiūra ir gairės

Daugelis šalių turi teisės aktus, reglamentuojančius bandymus su gyvūnais. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos lygmeniu veikia 2010/63/ES direktyva dėl gyvūnų naudojimo moksliniams tikslams, o JAV taikomi Animal Welfare Act ir kiti reikalavimai. Institucijos dažnai turi etikos komitetus (pvz., IACUC arba vietinius etikos komitetus), kurie vertina tyrimų projektus, stebi procedūrų vykdymą ir tvirtina, ar laikomasi teisės aktų bei gerosios praktikos gairių, tokių kaip ARRIVE (gyvūnų tyrimų ataskaitų kokybės gaires).

3R principas: Replacement, Reduction, Refinement

• Replacement (Pakeitimas): naudoti ne gyvūninius metodus, kai tik įmanoma (pvz., ląstelių kultūros, kompiuterinės simuliacijos, organoidai).
• Reduction (Sumažinimas): mažinti reikalingų gyvūnų skaičių, taikant tinkamas statistines analizes, dalijant duomenis ir gerinant eksperimentų projektavimą.
• Refinement (Geresnis taikymas): mažinti skausmą ir stresą, pagerinti aplinką, užtikrinti veiksmingą analgeziją bei ankstyvą pabaigos taškų nustatymą, kad būtų sumažintos kančios.

Alternatyvos ir technologijų pažanga

Per pastaruosius dešimtmečius išaugo alternatyvų plėtra. Pavyzdžiai:

• ląstelių kultūros ir organoidai, imituojantys audinių struktūrą;
• „organ-on-a-chip“ technologijos, leidžiančios modeliuoti organų sąveikas;
• aukštos per metus ekrano (high-throughput) cheminės analizės;
• išplėstinės kompiuterinės modelių ir dirbtinio intelekto taikymas farmakologinėms prognozėms;
• mikrodozavimo (microdosing) metodai žmonėms bei epidemiologiniai tyrimai, kurie mažina gyvūnų poreikį;
• naudojimasis bestuburiais modeliais (pvz., Drosophila, C. elegans) kai tai yra tinkama.

Vis dėlto ne visuomet alternatyvos pilnai pakeičia gyvūnų modelius, todėl jų diegimas ir toliau yra aktyvus tyrimų laukas.

Geros praktikos gairės ir skaidrumas

Tyrėjai raginami laikytis aukštų etikos ir metodologijos standartų: atlikti statistinį tyrimų plano įvertinimą, taikyti aptariamąsias procedūras, užtikrinti personalo kvalifikaciją, teatroje skaidrų ataskaitų teikimą. Gairės, tokios kaip ARRIVE, padeda pagerinti rezultatus ir jų atkuriamumą, sumažinant nereikalingą gyvūnų naudojimą.

Išvados

Bandymai su gyvūnais yra plačiai naudojami biomedicinoje ir kitose sferose, tačiau jie kelia rimtų etinių, mokslinių ir teisinius klausimus. Šiuolaikinėje praktikoje prioritetas teikiamas 3R principui — pakeisti, sumažinti ir sušvelninti gyvūnų naudojimą. Technologijų pažanga kuria vis daugiau alternatyvų, tačiau pereinamasis laikotarpis reikalauja atsakingo reglamentavimo, skaidraus etinio vertinimo ir nuolatinio dialogo tarp mokslininkų, visuomenės ir politinių sprendimų priėmėjų.

Istorija

Anksčiausiai apie bandymus su gyvūnais užsimenama II-IV a. pr. m. e. graikų raštuose. Aristotelis (Αριστοτέλης) (384-322 m. pr. m. e.) ir Erasistratas (304-258 m. pr. m. e.) buvo vieni pirmųjų žmonių, išbandžiusių eksperimentus su gyvais gyvūnais. II a. Romoje gyvenęs gydytojas Galenas, žinomas kaip "vivisekcijos tėvas", skrodė kiaules ir ožkas. XII a. Ispanijoje gyvenęs arabų gydytojas Avenzoaras, prieš taikydamas chirurginius procesus žmonėms, juos išbandė su gyvūnais.

Mokslinių tyrimų istorijoje dažnai buvo naudojami gyvūnai. XVIII a. aštuntajame dešimtmetyje Louis Pasteuras įrodė mikrobų teoriją medicinoje, į avį įleisdamas juodligę. XIX a. devintajame dešimtmetyje Ivanas Pavlovas naudojo šunis, kad aprašytų klasikinį sąlygojimą. 1957 m. lapkričio 3 d. rusų šuo Laika tapo pirmuoju gyvūnu, apskridusiu aplink Žemę. XX a. 7-ajame dešimtmetyje antibiotikai ir vakcinos nuo raupų buvo pagaminti naudojant šarvuočius, o vėliau duoti žmonėms. 1974 m. Rudolfas Jaenischas sukūrė pirmąjį genetiškai pakeistą žinduolį. Jis į pelių genomą įterpė viruso DNR. Po to sparčiai plito genetiniai tyrimai. 1996 m. gimė avelė Dolly - pirmasis klonuotas žinduolis.

XX amžiuje toksikologiniai tyrimai tapo svarbūs. XIX a. įstatymai dėl narkotikų buvo ne tokie griežti. Narkotikų saugumo nereikėjo tikrinti. Tačiau 1937 m. nuo vaisto, vadinamo eliksyru sulfanilamidu, mirė daugiau kaip 100 žmonių. Jie sukėlė didelį ir ilgai trunkantį skausmą, vėmimą ir priepuolius. Po to JAV kongresas priėmė įstatymus, kuriuose buvo nurodyta, kad prieš parduodant vaistus jie turi būti išbandomi su gyvūnais. Panašius įstatymus priėmė ir kitos šalys.

Dar XVII a. žmonės nesutarė dėl bandymų su gyvūnais. 1655 m. Edmundas O'Meara teigė, kad "apgailėtinas vivisekcijos kankinimas paverčia kūną nenatūralios būklės". O'Meara ir kiti teigė, kad vivisekcijos metu gyvūnai gali būti paveikti skausmo, todėl rezultatai gali būti nepatikimi. Kiti taip pat nepritarė bandymams su gyvūnais, nes manė, kad gyvūnai neturėtų būti žalojami dėl žmonių. Kiti priešinosi bandymams su gyvūnais dėl kitokių priežasčių: daugelis manė, kad gyvūnai nėra tokie geri kaip žmonės ir kad jie tokie skirtingi, jog bandymų su gyvūnais rezultatai neveiks žmonių.

Rėmėjų nuomonės išsiskyrė. Jie teigė, kad eksperimentai su gyvūnais yra būtini siekiant žinių. Klodas Bernaras (Claude Bernard), "vivisektorių princas" ir fiziologijos tėvas, 1865 m. rašė, kad "gyvybės mokslas yra puiki ir akinančiai (ryškiai) apšviesta salė, kurią galima pasiekti tik perėjus ilgą ir šiurpią virtuvę". Jis teigė, kad "eksperimentai su gyvūnais... yra visiškai įtikinami žmogaus toksikologijai ir higienai... šių medžiagų poveikis žmogui ir gyvūnams yra toks pat, išskyrus laipsnio skirtumus". Bernardo dėka bandymai su gyvūnais tapo įprastu moksliniu metodu. Tačiau netikėta, kad jo žmona Marie Françoise Martin 1883 m. įkūrė pirmąją antivivisekcinę draugiją Prancūzijoje.

1896 m. daktaras Walteris B. Cannonas sakė: "Antivivisekcionistai yra antrasis iš dviejų tipų, kuriuos apibūdino Theodore'as Rooseveltas, sakydamas: "Sveikas protas be sąžinės gali vesti į nusikaltimą, bet sąžinė be sveiko proto gali vesti į kvailybę, kuri yra nusikaltimo tarnaitė". " Visuomenė pirmą kartą atkreipė dėmesį į bandymų su gyvūnais šalininkus ir priešininkus XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai kilo "rudųjų šunų" afera. Per rudojo šuns aferą šimtai medicinos studentų ir prieš vivisekciją nusiteikusių šalininkų bei policija susiginčijo dėl paminklo vivisekcionuotam šuniui.

Joseph Wright 1768 m. eksperimentas su paukščiu oro siurblyje

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra bandymai su gyvūnais?

K: Kokių rūšių gyvūnai dažniausiai naudojami bandymams su gyvūnais?

K: Kiek gyvūnų kasmet panaudojama visame pasaulyje?

K: Iš kur šie gyvūnai atsiranda?

K: Kur atliekami eksperimentai su gyvūnais?

K: Ką apie bandymus su gyvūnais sako jų šalininkai?

K: Kas prieštarauja bandymams su gyvūnais?

Paieška pagal raidę