Slaugos ryklys (Ginglymostoma cirratum) — aprašymas, paplitimas ir mityba
Sužinokite viską apie slaugos ryklius (Ginglymostoma cirratum): aprašymas, paplitimas ir mityba — naktinių, vangiai elgiančių dugninių plėšrūnų ypatybės ir elgsena.
Slaugos ryklys (Ginglymostoma cirratum) yra dugninis ryklys, vienintelė žinoma Ginglymostoma genties rūšis (kai kuriais šaltiniais rytinė Ramiojo vandenyno populiacija anksčiau buvo priskiriama tai pačiai rūšiai, tačiau vėlesni taksonominiai tyrimai skiria atskiras rūšis). Tai masyvus, palyginti lėtas ryklys su sutrumpintu kūnu, plokščiu galvos priekiu ir mažomis ūsinėmis (barbelėmis) prie snukio, kurios padeda rasti maistą dugne.
Aprašymas
Suaugę slaugos rykliai dažniausiai būna 2,1–2,7 m ilgio, retai užaugantys iki 3 m (kai kurie šaltiniai paminėja maždaug 8 pėdų maksimalų ilgį) ir gali sverti apie 75–120 kg. Kūnas – stambus, nugaros spalva įvairuoja nuo gelsvai rudos iki tamsiai rudos, kartais su dėmėmis. Burna yra žemai priekyje, o spirakulos leidžia ryklį kvėpuoti gulint ant dugno.
Buveinė ir paplitimas
Slaugos ryklys paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose Atlanto vandenyno vandenyse, ypač Vakarų Atlante – nuo JAV pietryčių pakrančių per Meksikos įlanką, Karibus iki Pietų Amerikos krantų. Jis gyvena prie pakrančių, dažnai prie rifų, smėlio ar žolėtos dugno zonų, lagūnų ir mangrovių. Rytinės Ramiojo vandenyno populiacijos anksčiau buvo siejamos su šia rūšimi, tačiau naujesni tyrimai jas atskiria kaip kitą artimą rūšį. Slaugos ryklių buveinės paprastai yra tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse, dažniausiai iki keliolikos metrų gylio, tačiau kartais randami ir giliau.
Mityba
Slaugos ryklių dieta yra įvairi – jie yra dugniniai plėšrūnai, naudojantys savo galingą burną ir siurbimo mechanizmą maistui ištraukti iš plyšių tarp akmenų ar rifų. Jų mitybą sudaro:
- vėžiagyviai (krabai, omarai);
- moliuskai (kriauklės, sraigės);
- žuvys (mažesnės dugninės žuvys);
- galimi ir kiti nariuotakojai bei bestuburiai, kuriuos ryklys randa rifuose ir smėlio įgulos vietose.
Originaliame tekste minėtos pozicijos kaip jūrų gyvatės, koralai ar gaubtagyviai nėra pagrindinis šios rūšies maistas; slaugos rykliai dažniau orientuojasi į minkštuosius ir kriauklinius organizmus bei smėlio ar rifų gyvenančias žuvis.
Elgsena ir dauginimasis
Slaugos ryklių elgesys pasižymi ramumu: jie dažnai ilsisi ant dugno, kartais grupėse, užsislėpę po rifų skliautais ar akmenimis. Tai naktiniai plėšrūnai – aktyviausi sutemus, kai ieško maisto. Dieną jie dažnai būna ramūs ir žmonėms paprastai nepavojingi, jei jų neprovokuoja; tačiau suaugę individai gali ginti savo buveinę ir įkandimas gali būti stiprus.
Ryklių dauginimasis—ovoviviparija: patelė neša vystančius kiaušinius organizme ir gimdo gyvus jauniklius. Gimimo skaičius ir gestacijos trukmė gali skirtis, tačiau dažnai gimsta keliolika jauniklių. Jaunikliai iš karto yra savarankiški.
Santykiai su žmonėmis ir apsauga
Slaugos ryklys dažnai sutinkamas nardymo vietose ir paplūdimių zonomis, todėl yra mėgstamas nardytojų objektas dėl savo ramios prigimties. Tačiau rūšiai kelia grėsmę žvejyba (tiek tiesioginis gaudymas, tiek sugavimo šalutinis poveikis), buveinių nykimas dėl pakrančių plėtros ir vandens tarša. Dėl to populiacijos tam tikrose vietovėse mažėja.
Siekiant apsaugos, kai kuriose teritorijose taikomos ribojimo priemonės, draudimai gaudyti ar specialios apsaugos zonos. Bendros priemonės: buveinių išsaugojimas, atsakinga žvejyba ir nardymo lankytojų švietimas, kad būtų sumažintas stresas gyvūnams.
Apibendrinant, slaugos ryklys yra stambus, dugninio gyvenimo būdo ryklys, prisitaikęs gyventi rifų ir pakrančių zonose, daugiausia maitinantis vėžiagyviais ir moliuskais, paplitęs tropiniuose bei subtropiniuose Atlanto vandenyno vandenyse. Nors jis yra santykinai nepavojingas žmonėms, rūšiai kyla grėsmė dėl žmogaus veiklos, todėl svarbu tinkamai valdyti ir saugoti jo buveines.
Aprašymas
Rykliai maitintojai turi du suapvalintus nugarinius pelekus be stuburo, kurių pirmasis yra daug didesnis už antrąjį, ir vieną analinį peleką. Pirmasis nugarinis pelekas yra virš dubens pelekų. Uodegos pelekas sudaro daugiau kaip ketvirtadalį viso ryklio ilgio. Poodinė burna yra gerokai priešais akis, snapai maži, o ant burnos yra ilgi spygliukai. Sėklinis ryklys turi nosinius griovelius, tačiau nėra perinasalinio griovelio.
Suaugę jūriniai rykliai paprastai yra nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos spalvos. Iki 60 cm (24 colių) ilgio jaunikliai turi nedideles juodas dėmeles, o aplink kiekvieną dėmelę yra šviesus plotas, dengiantis visą kūną. Didesni jaunikliai, kurių ilgis 70-120 cm (28-47 colių), gali keisti spalvą ribotai. Tyrimai rodo, kad nuo saulės spindulių saugomi sėjamieji rykliai tampa šiek tiek šviesesnės spalvos, palyginti su saulės spindulių veikiamais sėjamaisiais rykliais. Keletą kartų buvo pranešta apie neįprastų spalvų (pavyzdžiui, skaisčiai geltonos ar pieno baltumo) sėjamuosius ryklius.
Ryklių maitintojų dantų išsidėstymas yra paprasčiausias iš visų ryklių. Tai reiškia, kad dantys tarpusavyje nesikartoja ir kad dantų judėjimas į priekį, lemiantis išnirimą, nepriklauso nuo kitų dantų. Ryklių, turinčių daug persidengiančių dantų, dantų keitimas negali vykti tol, kol neprarandami išoriniai blokuojantys dantys. Jauni sėjamieji rykliai gali pakeisti dantis greičiau nei suaugusieji. Be to, dantų keitimas vyksta greičiau vasarą, kai vandens temperatūra yra aukštesnė. Vidutiniškai 2,2-2,7 m (7,2-9 pėdų) ilgio ir 75-105 kg (165-232 svarų) svorio suaugusios patelės pasiekia didesnį dydį nei suaugę patinai, kurių ilgis siekia apie 2,1-2,6 m (7-8,5 pėdų), o svoris - apie 90-120 kg (198-265 svarų). Patelės subręsta būdamos maždaug 2,3 m ilgio, o patinai - maždaug 2,1 m ilgio. Naujai gimusių slaugomųjų ryklių ilgis svyruoja nuo 28 iki 30 cm (11-12 colių), o jų augimo tempas - 13 cm ir 2,3 kg per metus. Slaugos rykliams subrendus, jų augimo tempai paprastai būna daug mažesni.
Pasiskirstymas
Slaugos ryklys paplitęs rytinės Ramiojo vandenyno dalies ir Atlanto vandenyno pakrančių tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse. Atlanto vandenyne jis paplitęs nuo Senegalo iki Gabono, nuo Rodo salos iki pietų Brazilijos ir nuo Meksikos iki Peru. Be to, apie kai kuriuos slaugos ryklius pranešta iš Gaskonės įlankos pietvakarių Prancūzijoje. Ši rūšis paplitusi sekliuose vandenyse visoje Vakarų Indijoje, pietų Floridoje ir Floridos sąsiauryje.
Elgesys
Močiutė yra naktinis gyvūnas, kuris dieną ilsisi ant smėlėto dugno arba sekliuose vandenyse esančiuose urvuose ar plyšiuose. Paprastai jų būna iki 40, nes jie guli labai arti vienas kito, kartais net sukrauti vienas ant kito. Rykliai maitintojai labai aktyvūs naktį. Rykliai gali ne tik plaukioti prie dugno, bet ir judėti jūros dugnu, naudodamiesi lanksčiais, raumeningais krūtinės pelekais kaip galūnėmis. Dideli jaunikliai ir suaugę gyvūnai dieną paprastai aptinkami aplink gilius koralinius rifus ir uolėtas vietas iki 3-75 metrų gylyje, o sutemus migruoja į mažesnius nei 20 metrų (66 pėdų) gylio seklesnius vandenis. Iki 1,7 m ilgio (6 pėdų) jauni slaugos rykliai paprastai aptinkami aplink seklius koralinius rifus, žolės lygumas ar mangrovių salas 1-4 m gylio vandenyse. Jie dažnai būriais guli kalkakmenio skylėse arba po uolų atbrailomis. Yra žinoma, kad rykliukai maitintojai pakartotinai sugrįžta į tuos pačius urvus ir plyšius, kuriuose anksčiau ilsėjosi.
Rykliai maitintojai yra vangūs, nėra agresyvūs žmonių atžvilgiu ir nepuola, nebent būtų išprovokuoti. Jei jie būna išprovokuoti, paprastai įkanda, tačiau jų įkandimai nėra mirtini.
Maitinimas
Ryklys maitintojas yra naktinis plėšrūnas ir medžioja vienas. Jie minta žuvimis (pavyzdžiui, šamais, karosais ir pūsliažuvėmis), raja, moliuskais (pavyzdžiui, aštuonkojais, kalmarais ir moliuskais), jūrų gyvatėmis ir gaubtagyviais. Medžiodamos dugnu jos juda labai lėtai. Jie taip pat minta dumbliais, koralais, vėžiagyviais (pvz., omarais, krevetėmis ir krabais), jūrų ežiais, sraigėmis ir dvigeldžiais moliuskais.
Ryklys maitintojas yra viena iš nedaugelio ryklių rūšių, kuri gali nejudėti vandenyje, kai to nori. Tai ne tik padeda taupyti energiją, bet ir suteikia rykliui privalumų medžiojant. Kadangi jis nejuda, grobis paprastai jo nepastebi, todėl jis turi galimybę užklupti grobį iš pasalų.
Reprodukcija
Poravimosi sezonas vyksta kartą per 18 mėnesių ir trunka nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos. Jie yra kiaušialąsčiai, o nėštumas trunka 6 mėnesius. Vienu metu patelės gali atsivesti 21-29 jauniklius. Tačiau kartais didesni jaunikliai maitinasi mažesniais jaunikliais. Todėl tik nedidelis skaičius jauniklių iš kiekvienos vados sulaukia brandaus amžiaus. Jaunikliai gimsta su dėmėmis, kurios rykliukams augant išnyksta. Vidutinė šių ryklių gyvenimo trukmė laisvėje yra 25-30 metų.
Plėšrūnai
Nors sėjamasis ryklys neturi tikro plėšrūno, sėjamųjų ryklių liekanų rasta tigrinių ir citrininių ryklių skrandžiuose. Be to, yra pranešimų apie bulius ir didžiuosius baltuosius ryklius, kurie maitinosi slaugytojais.
Galerija
· 
Ryklys netoli Ambergris Caye, Belizas
· 
Močiutė ryklys su pritvirtintomis remoromis
· 
Ryklio maitintojas akvariume
· 
Ryklys maitintojas netoli Manzaniljo, Kosta Rika - 2011 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra slaugos ryklys?
A: Slaugomasis ryklys yra dugninis ryklys ir vienintelė žinoma Ginglymostoma genties rūšis.
K.: Kokio dydžio yra slaugomieji rykliai?
A: Ryklių maitintojų ilgis svyruoja nuo 2,1 iki 2,7 m, o svoris - 75-120 kg.
K: Kuo maitinasi jūriniai rykliai?
A: Rykliai maitintojai minta vėžiagyviais, moliuskais, jūrų gyvatėmis, žuvimis, koralais ir gaubtagyviais.
K: Kur dažniausiai aptinkami slaugomieji rykliai?
A: Ramiojo vandenyno rytinės dalies ir Atlanto vandenyno pakrančių tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse.
K.: Ar ryklių maitintojai yra naktiniai, ar dieniniai?
A: Močiutės yra naktiniai rykliai.
K: Kaip apibūdintumėte ryklių slaugytojų elgseną?
A: Rykliai maitintojai yra labai vangūs ir nekenksmingi, jei jų nekliudote.
K: Ar slaugos ryklys yra agresyvi rūšis?
Atsakymas: Ne, slaugos rykliai yra nekenksmingi, nebent trukdo.
Ieškoti