Slaugos ryklys

Aprašymas

Rykliai maitintojai turi du suapvalintus nugarinius pelekus be stuburo, kurių pirmasis yra daug didesnis už antrąjį, ir vieną analinį peleką. Pirmasis nugarinis pelekas yra virš dubens pelekų. Uodegos pelekas sudaro daugiau kaip ketvirtadalį viso ryklio ilgio. Poodinė burna yra gerokai priešais akis, snapai maži, o ant burnos yra ilgi spygliukai. Sėklinis ryklys turi nosinius griovelius, tačiau nėra perinasalinio griovelio.

Suaugę jūriniai rykliai paprastai yra nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos spalvos. Iki 60 cm (24 colių) ilgio jaunikliai turi nedideles juodas dėmeles, o aplink kiekvieną dėmelę yra šviesus plotas, dengiantis visą kūną. Didesni jaunikliai, kurių ilgis 70-120 cm (28-47 colių), gali keisti spalvą ribotai. Tyrimai rodo, kad nuo saulės spindulių saugomi sėjamieji rykliai tampa šiek tiek šviesesnės spalvos, palyginti su saulės spindulių veikiamais sėjamaisiais rykliais. Keletą kartų buvo pranešta apie neįprastų spalvų (pavyzdžiui, skaisčiai geltonos ar pieno baltumo) sėjamuosius ryklius.

Ryklių maitintojų dantų išsidėstymas yra paprasčiausias iš visų ryklių. Tai reiškia, kad dantys tarpusavyje nesikartoja ir kad dantų judėjimas į priekį, lemiantis išnirimą, nepriklauso nuo kitų dantų. Ryklių, turinčių daug persidengiančių dantų, dantų keitimas negali vykti tol, kol neprarandami išoriniai blokuojantys dantys. Jauni sėjamieji rykliai gali pakeisti dantis greičiau nei suaugusieji. Be to, dantų keitimas vyksta greičiau vasarą, kai vandens temperatūra yra aukštesnė. Vidutiniškai 2,2-2,7 m (7,2-9 pėdų) ilgio ir 75-105 kg (165-232 svarų) svorio suaugusios patelės pasiekia didesnį dydį nei suaugę patinai, kurių ilgis siekia apie 2,1-2,6 m (7-8,5 pėdų), o svoris - apie 90-120 kg (198-265 svarų). Patelės subręsta būdamos maždaug 2,3 m ilgio, o patinai - maždaug 2,1 m ilgio. Naujai gimusių slaugomųjų ryklių ilgis svyruoja nuo 28 iki 30 cm (11-12 colių), o jų augimo tempas - 13 cm ir 2,3 kg per metus. Slaugos rykliams subrendus, jų augimo tempai paprastai būna daug mažesni.

Pasiskirstymas

Slaugos ryklys paplitęs rytinės Ramiojo vandenyno dalies ir Atlanto vandenyno pakrančių tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse. Atlanto vandenyne jis paplitęs nuo Senegalo iki Gabono, nuo Rodo salos iki pietų Brazilijos ir nuo Meksikos iki Peru. Be to, apie kai kuriuos slaugos ryklius pranešta iš Gaskonės įlankos pietvakarių Prancūzijoje. Ši rūšis paplitusi sekliuose vandenyse visoje Vakarų Indijoje, pietų Floridoje ir Floridos sąsiauryje.

Elgesys

Močiutė yra naktinis gyvūnas, kuris dieną ilsisi ant smėlėto dugno arba sekliuose vandenyse esančiuose urvuose ar plyšiuose. Paprastai jų būna iki 40, nes jie guli labai arti vienas kito, kartais net sukrauti vienas ant kito. Rykliai maitintojai labai aktyvūs naktį. Rykliai gali ne tik plaukioti prie dugno, bet ir judėti jūros dugnu, naudodamiesi lanksčiais, raumeningais krūtinės pelekais kaip galūnėmis. Dideli jaunikliai ir suaugę gyvūnai dieną paprastai aptinkami aplink gilius koralinius rifus ir uolėtas vietas iki 3-75 metrų gylyje, o sutemus migruoja į mažesnius nei 20 metrų (66 pėdų) gylio seklesnius vandenis. Iki 1,7 m ilgio (6 pėdų) jauni slaugos rykliai paprastai aptinkami aplink seklius koralinius rifus, žolės lygumas ar mangrovių salas 1-4 m gylio vandenyse. Jie dažnai būriais guli kalkakmenio skylėse arba po uolų atbrailomis. Yra žinoma, kad rykliukai maitintojai pakartotinai sugrįžta į tuos pačius urvus ir plyšius, kuriuose anksčiau ilsėjosi.

Rykliai maitintojai yra vangūs, nėra agresyvūs žmonių atžvilgiu ir nepuola, nebent būtų išprovokuoti. Jei jie būna išprovokuoti, paprastai įkanda, tačiau jų įkandimai nėra mirtini.

Maitinimas

Ryklys maitintojas yra naktinis plėšrūnas ir medžioja vienas. Jie minta žuvimis (pavyzdžiui, šamais, karosais ir pūsliažuvėmis), raja, moliuskais (pavyzdžiui, aštuonkojais, kalmarais ir moliuskais), jūrų gyvatėmis ir gaubtagyviais. Medžiodamos dugnu jos juda labai lėtai. Jie taip pat minta dumbliais, koralais, vėžiagyviais (pvz., omarais, krevetėmis ir krabais), jūrų ežiais, sraigėmis ir dvigeldžiais moliuskais.

Ryklys maitintojas yra viena iš nedaugelio ryklių rūšių, kuri gali nejudėti vandenyje, kai to nori. Tai ne tik padeda taupyti energiją, bet ir suteikia rykliui privalumų medžiojant. Kadangi jis nejuda, grobis paprastai jo nepastebi, todėl jis turi galimybę užklupti grobį iš pasalų.

Reprodukcija

Poravimosi sezonas vyksta kartą per 18 mėnesių ir trunka nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos. Jie yra kiaušialąsčiai, o nėštumas trunka 6 mėnesius. Vienu metu patelės gali atsivesti 21-29 jauniklius. Tačiau kartais didesni jaunikliai maitinasi mažesniais jaunikliais. Todėl tik nedidelis skaičius jauniklių iš kiekvienos vados sulaukia brandaus amžiaus. Jaunikliai gimsta su dėmėmis, kurios rykliukams augant išnyksta. Vidutinė šių ryklių gyvenimo trukmė laisvėje yra 25-30 metų.

Plėšrūnai

Nors sėjamasis ryklys neturi tikro plėšrūno, sėjamųjų ryklių liekanų rasta tigrinių ir citrininių ryklių skrandžiuose. Be to, yra pranešimų apie bulius ir didžiuosius baltuosius ryklius, kurie maitinosi slaugytojais.

Galerija