Vilnius

Istorija

Žr. Vilniaus istoriją

Gyventojai

2001 m. Vilniaus regioninės statistikos tarnybos surašymo duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 542 287 gyventojai, iš kurių 57,8 % buvo lietuviai, 18,7 % lenkai, 14 % rusai, 4,0 % baltarusiai, 1,3 % ukrainiečiai ir 0,5 % žydai.

Klimatas

Pagal Köppeno klimato klasifikaciją Vilniaus klimatas priskiriamas drėgnajam žemyniniam arba hemiborealiniam klimatui. Vasaros gali būti karštos, temperatūra visą dieną viršija trisdešimt laipsnių Celsijaus. Žiemos gali būti labai šaltos, temperatūra retai kada pakyla aukščiau nulio

Turizmas

Vilnius yra kosmopolitiškas miestas su įvairia architektūra. Vilniuje yra daugiau nei 40 bažnyčių. Restoranai, viešbučiai ir muziejai išaugo nuo tada, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

Kaip ir dauguma viduramžių miestų, Vilnius kūrėsi aplink rotušę. Vilniaus senamiestis, istorinis centras, yra vienas didžiausių Europoje (3,6 km²). Čia sutelktos vertingiausios istorinės ir kultūrinės vietos. Pagrindinės miesto įžymybės - sostinės simboliai Gedimino pilis ir Katedros aikštė. Vilniaus senamiestis 1994 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1995 m. Vyriausybės leidimu netoli Vilniaus centro buvo įrengta pirmoji pasaulyje Franko Zappos bronzinė skulptūra.

Vaizdas per katedros stogą


Aušros Vartų gatvė. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, ikona garbinama koplyčioje prie viduramžių vartų šios gatvės viršuje.

Ekonomika

Vilnius yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos centras ir vienas didžiausių Baltijos šalių finansų centrų.

Švietimas

Mieste yra daug universitetų. Didžiausi iš jų:

• Vilniaus universitetas
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas
• Mykolo Romerio universitetas
• Vilniaus pedagoginis universitetas

Specializuotos aukštosios mokyklos, turinčios universiteto statusą, yra:

• Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
• Lietuvos muzikos ir teatro akademija
• Vilniaus dailės akademija
• Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla

Religija

Vilnius yra šalies Romos katalikų centras, čia įsikūrusios pagrindinės bažnytinės institucijos ir arkivyskupijos katedra. Mieste yra daug bažnyčių, kaip ir vienuolynų bei tikybos mokyklų. Bažnyčių architektūra mieste apima gotikos, renesanso, baroko ir neoklasicizmo stilius, šių stilių bažnyčių galima rasti senamiestyje. Vilnius laikomas vienu pagrindinių lenkų baroko judėjimo bažnyčių architektūroje centrų. Nuo XIII a. Vilniuje gyvena rytų stačiatikiai. Netoli Aušros vartų yra garsus rusų stačiatikių vienuolynas, pavadintas Šventosios Dvasios vardu. Senamiestyje esanti Šv. Paraskevos stačiatikių cerkvė yra vieta, kurioje 1705 m. caras Petras I pakrikštijo Hanibalą, Puškino prosenelį. Vilniuje veikia nemažai protestantų ir kitų krikščionių grupių, ypač evangelikų liuteronų ir baptistų.

Kadaise plačiai žinomas kaip Yerushalayim De Lita ("Lietuvos Jeruzalė"), Vilnius, kaip pasaulinis Toros studijų ir gausios žydų bendruomenės centras, prilygo tik Jeruzalei (Izraelis). Būtent todėl viena Vilniaus dalis buvo pavadinta Jeruzale. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo daugiau kaip šimtas sinagogų.

Islamas į Lietuvą atėjo XIV a. iš Krymo ir Kazanės per totorius. Lietuvos totoriai išlaikė savo religines praktikas: šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3000 totorių musulmonų. Mieste yra tos pačios kelios ikikrikščioniškos pagonių grupės.

Mikalojaus bažnyčia yra seniausia išlikusi bažnyčia Lietuvoje, pastatyta iki 1387 m.


Vilniaus choralinė sinagoga - vienintelė Holokaustą išgyvenusi sinagoga mieste.

Padaliniai

Vilniaus miestą sudaro 21 seniūnija, kurių pagrindą sudaro rajonai:

1. Verkiai - apima Baltupius, Jeruzalę, Santariškes, Balsius, Visorius
2. Antakalnis - apima Valakampius, Turniškes, Dvarčionis
3. Pašilaičiai - apima Tarandę
4. Fabijoniškės - apima Bajorus
5. Pilaitė
6. Justiniškės
7. Viršuliškės
8. Šeškinė
9. Šnipiškės
10. Žirmūnai - apima Šiaurės miestelį
11. Karoliniškės
12. Žvėrynas
13. Grigiškės - atskiras miestelis, priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei
14. Lazdynai
15. Vilkpėdė - apima Vingio parką
16. Naujamiestis - apima autobusų ir traukinių stotis
17. Senamiestis (senamiestis) - apima Užupį
18. Naujoji Vilnia - apima Pavilnys, Pūčkoriai
19. Paneriai - apima Trakų Vokę, Gariūnus
20. Naujininkai - apima Kirtimus, Salininkus, Vilniaus tarptautinį oro uostą
21. Rasos - apima Belmontą, Markučius

Vilniaus seniūnijų žemėlapis. Numeriai žemėlapyje atitinka numerius sąraše

Transportas

Greitkeliai

Vilniuje prasideda greitkelis Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kuris driekiasi per visą Lietuvą ir jungia tris didžiuosius miestus. Greitkelis Vilnius-Panevėžys yra Via-Baltica magistralės atšaka.

Oro uostai

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vykdomi dauguma Lietuvos tarptautinių skrydžių į daugelį pagrindinių Europos miestų.

Viešasis transportas

Vilniuje veikia viešojo transporto sistema. Vilniuje yra daugiau kaip 60 autobusų ir 19 troleibusų maršrutų, troleibusų tinklas yra vienas didžiausių Europoje. Daugiau kaip 250 autobusų ir 260 troleibusų kasdien perveža apie 500 000 žmonių. 2007 m. pabaigoje įdiegta nauja elektroninių mėnesinių bilietų sistema.

Giminingi miestai

Vilnius turi 14 giminingų miestų.

Akhisaras, Turkija Olborgas, Danija Budapeštas, Vengrija Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos Duisburgas, Vokietija Erfurtas, Vokietija

Joensuu, Suomija Kijevas, Ukraina Sankt Peterburgas, Rusija Krokuva, Lenkija Madisonas, Jungtinės Amerikos Valstijos Oslas, Norvegija

Pavija, Italija Pirėjus, Graikija Zalcburgas, Austrija Taipėjus, Taivanas Varšuva, Lenkija Doneckas, Ukraina