Vilnius — Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas: pagrindiniai faktai
Atraskite svarbiausius Vilniaus faktus: Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas – gyventojai, apylinkės, atstumai ir susisiekimas su Kaunu, Klaipėda bei kitais.
Vilnius yra Lietuvos sostinė ir didžiausias šios šalies miestas. 2005 m. gruodžio mėn. duomenimis, Vilniuje gyveno 553 904 gyventojai (850 700 kartu su Vilniaus apskritimi). Šiuolaikiniais vertinimais, Vilniaus miesto savivaldybėje gyvena apie 600 000–620 000 žmonių; su priemiesčiais ir platesne aglomeracija miesto gyventojų skaičius viršija 800 000. Čia įsikūrusi Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybė. Vilnius yra už 312 km (194 mylios) nuo Baltijos jūros ir Klaipėdos, pagrindinio Lietuvos jūrų uosto. Vilnius greitkeliais sujungtas su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, tokiais kaip Kaunas (102 km/63 mylios), Šiauliai (214 km/133 mylios) ir Panevėžys (135 km/84 mylios).
Geografija ir gamta
Miesto teritorija išsidėsčiusi Neries ir Vilnios santakoje. Urbanistinis centras apima senamiestį, esantį kalvotame reljefe, todėl miesto panoramoje ryškūs pilių bokštai ir bažnyčių kupolai. Vilnius pasižymi žaliosiomis erdvėmis – parkai, sodai ir miško masyvai supa miestą bei suteikia geras sąlygas laisvalaikiui ir lauko rekreacijai.
Istorija trumpai
Vilniaus istorija siekia viduramžius; tradiciškai miesto ištakos siejamos su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laikais. Per šimtmečius miestas tapo svarbiu politiniu, kultūriniu ir religinės raidos centru. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų ir Vidurio Europoje ir įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl unikalios architektūros ir istorinio urbanistinio audinio.
Administracija ir švietimas
Vilnius yra administracinis centras: čia veikia miesto savivaldybė, regioninės institucijos ir daugelis valstybinių įstaigų. Mieste veikia kelios aukštosios mokyklos, iš jų viena seniausių ir žymiausių – Vilniaus universitetas, turintis ilgą akademinę tradiciją ir svarbų vaidmenį šalies moksle bei kultūroje.
Transportas
Vilnius turi išvystytą transporto infrastruktūrą: tarptautinis Vilniaus oro uostas jungia miestą su daugeliu Europos miestų, geležinkelio linijos ir greitkeliai užtikrina susisiekimą su kitais Lietuvos bei užsienio centrais. Mieste veikia miesto autobusų ir troleibusų tinklas; pastaraisiais metais plėtojama dviračių infrastruktūra ir priemiesčių viešojo transporto jungtys.
Kultūra ir turizmas
Vilnius garsėja turtingu kultūriniu gyvenimu: čia gausu teatrų, muziejų, galerijų ir muzikos renginių. Svarbiausi lankytini objektai – Vilniaus senamiestis, Gedimino pilies bokštas, Katedra, Vilniaus universiteto kompleksas ir Užupio-respublika su savo bohemiška atmosfera. Miestas pritraukia tiek vietinius, tiek tarptautinius turistus dėl istorinių paminklų, kultūros renginių ir gastroniminės įvairovės.
Ekonomika
Vilniaus ekonomika paremta paslaugų sektoriumi: finansų, IT ir kūrybinės industrijos mieste vystosi sparčiai. Daug startuolių ir tarptautinių įmonių palaiko aukštą inovacijų lygį. Miesto padėtis tarp Baltijos jūros ir Rytų Europos bei geras infrastruktūrinis susisiekimas suteikia privalumų tiek logistikai, tiek tarptautiniams ryšiams.
Aplinka ir klimatas
Vilniui būdingas pereinamojo tipo klimatas (kontinentinis su jūrinės įtakos bruožais): šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Miesto aplinka orientuota į tvarumą – įrengiamos žaliosios zonos, diegiami energijos taupymo sprendimai ir gerinama miesto ekologinė pusiausvyra.
Vilnius – gyvybingas, istorinis ir modernus miestas, derinantis kultūrinį paveldą su šiuolaikinėmis ekonomikos bei miesto valdymo iniciatyvomis.
Istorija
Žr. Vilniaus istoriją
Gyventojai
2001 m. Vilniaus regioninės statistikos tarnybos surašymo duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 542 287 gyventojai, iš kurių 57,8 % buvo lietuviai, 18,7 % lenkai, 14 % rusai, 4,0 % baltarusiai, 1,3 % ukrainiečiai ir 0,5 % žydai.
Klimatas
Pagal Köppeno klimato klasifikaciją Vilniaus klimatas priskiriamas drėgnajam žemyniniam arba hemiborealiniam klimatui. Vasaros gali būti karštos, temperatūra visą dieną viršija trisdešimt laipsnių Celsijaus. Žiemos gali būti labai šaltos, temperatūra retai kada pakyla aukščiau nulio
Turizmas
Vilnius yra kosmopolitiškas miestas su įvairia architektūra. Vilniuje yra daugiau nei 40 bažnyčių. Restoranai, viešbučiai ir muziejai išaugo nuo tada, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę.
Kaip ir dauguma viduramžių miestų, Vilnius kūrėsi aplink rotušę. Vilniaus senamiestis, istorinis centras, yra vienas didžiausių Europoje (3,6 km²). Čia sutelktos vertingiausios istorinės ir kultūrinės vietos. Pagrindinės miesto įžymybės - sostinės simboliai Gedimino pilis ir Katedros aikštė. Vilniaus senamiestis 1994 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1995 m. Vyriausybės leidimu netoli Vilniaus centro buvo įrengta pirmoji pasaulyje Franko Zappos bronzinė skulptūra.
Vaizdas per katedros stogą
Aušros Vartų gatvė. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, ikona garbinama koplyčioje prie viduramžių vartų šios gatvės viršuje.
Ekonomika
Vilnius yra pagrindinis Lietuvos ekonomikos centras ir vienas didžiausių Baltijos šalių finansų centrų.
Švietimas
Mieste yra daug universitetų. Didžiausi iš jų:
- Vilniaus universitetas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas
- Mykolo Romerio universitetas
- Vilniaus pedagoginis universitetas
Specializuotos aukštosios mokyklos, turinčios universiteto statusą, yra:
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija
- Vilniaus dailės akademija
- Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
Religija
Vilnius yra šalies Romos katalikų centras, čia įsikūrusios pagrindinės bažnytinės institucijos ir arkivyskupijos katedra. Mieste yra daug bažnyčių, kaip ir vienuolynų bei tikybos mokyklų. Bažnyčių architektūra mieste apima gotikos, renesanso, baroko ir neoklasicizmo stilius, šių stilių bažnyčių galima rasti senamiestyje. Vilnius laikomas vienu pagrindinių lenkų baroko judėjimo bažnyčių architektūroje centrų. Nuo XIII a. Vilniuje gyvena rytų stačiatikiai. Netoli Aušros vartų yra garsus rusų stačiatikių vienuolynas, pavadintas Šventosios Dvasios vardu. Senamiestyje esanti Šv. Paraskevos stačiatikių cerkvė yra vieta, kurioje 1705 m. caras Petras I pakrikštijo Hanibalą, Puškino prosenelį. Vilniuje veikia nemažai protestantų ir kitų krikščionių grupių, ypač evangelikų liuteronų ir baptistų.
Kadaise plačiai žinomas kaip Yerushalayim De Lita ("Lietuvos Jeruzalė"), Vilnius, kaip pasaulinis Toros studijų ir gausios žydų bendruomenės centras, prilygo tik Jeruzalei (Izraelis). Būtent todėl viena Vilniaus dalis buvo pavadinta Jeruzale. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo daugiau kaip šimtas sinagogų.
Islamas į Lietuvą atėjo XIV a. iš Krymo ir Kazanės per totorius. Lietuvos totoriai išlaikė savo religines praktikas: šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3000 totorių musulmonų. Mieste yra tos pačios kelios ikikrikščioniškos pagonių grupės.
Mikalojaus bažnyčia yra seniausia išlikusi bažnyčia Lietuvoje, pastatyta iki 1387 m.
Vilniaus choralinė sinagoga - vienintelė Holokaustą išgyvenusi sinagoga mieste.
Padaliniai
Vilniaus miestą sudaro 21 seniūnija, kurių pagrindą sudaro rajonai:
- Verkiai - apima Baltupius, Jeruzalę, Santariškes, Balsius, Visorius
- Antakalnis - apima Valakampius, Turniškes, Dvarčionis
- Pašilaičiai - apima Tarandę
- Fabijoniškės - apima Bajorus
- Pilaitė
- Justiniškės
- Viršuliškės
- Šeškinė
- Šnipiškės
- Žirmūnai - apima Šiaurės miestelį
- Karoliniškės
- Žvėrynas
- Grigiškės - atskiras miestelis, priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei
- Lazdynai
- Vilkpėdė - apima Vingio parką
- Naujamiestis - apima autobusų ir traukinių stotis
- Senamiestis (senamiestis) - apima Užupį
- Naujoji Vilnia - apima Pavilnys, Pūčkoriai
- Paneriai - apima Trakų Vokę, Gariūnus
- Naujininkai - apima Kirtimus, Salininkus, Vilniaus tarptautinį oro uostą
- Rasos - apima Belmontą, Markučius
Vilniaus seniūnijų žemėlapis. Numeriai žemėlapyje atitinka numerius sąraše
Transportas
Greitkeliai
Vilniuje prasideda greitkelis Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kuris driekiasi per visą Lietuvą ir jungia tris didžiuosius miestus. Greitkelis Vilnius-Panevėžys yra Via-Baltica magistralės atšaka.
Oro uostai
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vykdomi dauguma Lietuvos tarptautinių skrydžių į daugelį pagrindinių Europos miestų.
Viešasis transportas
Vilniuje veikia viešojo transporto sistema. Vilniuje yra daugiau kaip 60 autobusų ir 19 troleibusų maršrutų, troleibusų tinklas yra vienas didžiausių Europoje. Daugiau kaip 250 autobusų ir 260 troleibusų kasdien perveža apie 500 000 žmonių. 2007 m. pabaigoje įdiegta nauja elektroninių mėnesinių bilietų sistema.
Giminingi miestai
Vilnius turi 14 giminingų miestų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek gyventojų gyvena Vilniuje?
A: 2005 m. gruodžio mėn. duomenimis, Vilniuje gyvena 553 904 gyventojai (850 700 kartu su Vilniaus apskritimi).
K: Koks atstumas nuo Vilniaus iki Baltijos jūros?
A: Atstumas nuo Vilniaus iki Baltijos jūros yra 312 km (194 mylios).
K: Ar Klaipėda yra svarbus Lietuvos jūrų uostas?
A: Taip, Klaipėda yra svarbiausias Lietuvos jūrų uostas.
K: Kaip toli nuo Vilniaus yra Kaunas?
A: Kaunas nuo Vilniaus nutolęs 102 km/63 mylios.
K: Kaip toli nuo Vilniaus yra ٹiauliai?
A: ٹiauliai nuo Vilniaus nutolę 214 km/133 mi.
K: Kaip toli nuo Vilniaus yra Panevėžys?
A: Panevėžys nuo Vilniaus nutolęs 135 km/84 mylios.
K: Su kokiais didžiaisiais miestais greitkeliais susisiekia kiti didieji Lietuvos miestai?
A: Didieji miestai, kuriuos greitkeliai jungia su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, yra Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys.
Ieškoti