Medicininė mikrobiologija
Medicininė mikrobiologija, dar vadinama '''klinikine mikrobiologija''', yra žmogaus ligas sukeliančių mikrobų, pavyzdžiui, bakterijų, virusų, grybelių ir parazitų, tyrimas ir jų vaidmuo ligos metu.
Mikrobai ir mikrobiologijos šaka yra labiausiai tyrinėjami dėl jų didelės svarbos medicinai.
Medicininė mikrobiologija tiria infekcinės ligos vystymąsi ir eigą paciento organizme ir žmonių populiacijoje (epidemiologija). Ji susijusi su ligų patologijos ir imunologijos tyrimais. Tai medicinos ir mikrobiologijos šaka, apimanti penkis mokslus: bakteriologiją, virusologiją, parazitologiją, imunologiją ir mikologiją.
Medicininės mikrobiologijos istorija
1546 m. Girolamo Fracastoro pasiūlė, kad epidemines ligas sukelia į sėklas panašios būtybės, perduodamos per tiesioginį, netiesioginį kontaktą ir sąlytį su infekcija dideliais atstumais.
Medicininės mikrobiologijos pradininkai yra Louis Pasteuras ir Robertas Kochas. Louis Pasteur išgarsėjo savo eksperimentais, kai paneigė savaiminio susidarymo teoriją. Jis pasiūlė maisto konservavimo (pasterizavimo) metodą ir vakcinas nuo juodligės, paukščių choleros ir pasiutligės. Robertas Kochas prisidėjo prie ligų mikrobų teorijos, nustatė, kad konkrečias ligas sukelia konkretūs mikrobai. Jis sukūrė kriterijus, vadinamus Kocho postulatais, ir vienas pirmųjų išskyrė bakterijas grynoje kultūroje, todėl aprašė keletą bakterijų, įskaitant tuberkuliozės sukėlėją Mycobacterium tuberculosis.
Medicininės mikrobiologijos sritys
- Mikrobų fiziologija - tai mikrobų augimo, mikrobų medžiagų apykaitos ir mikrobų ląstelių struktūros tyrimas.
- Mikrobų genetika - tai mokslas apie tai, kaip mikrobuose organizuojami ir reguliuojami genai, susiję su jų ląstelinėmis funkcijomis.
- Parazitologija tiria parazitus. Čia tiriami išmatų, kraujo, šlapimo, skreplių ir kiti mėginiai.
- Virologija nustato virusus kraujo, šlapimo ir smegenų skysčio mėginiuose.
- Imunologija/Serologija naudoja antigeno ir antikūno sąveiką kaip diagnostikos priemonę, nustato persodintų organų suderinamumą.
Medicininis mikrobiologas yra medicininės (klinikinės) mikrobiologijos specialistas.
Jis teikia klinikines konsultacijas infekcinėmis ligomis sergančių pacientų tyrimo, diagnostikos ir gydymo klausimais. Jis kuria ir vadovauja infekcijų kontrolės programoms visuomenės sveikatos priežiūros, infekcinių ligų prevencijos ir epidemiologijos srityse.
Jis vadovauja klinikinės mikrobiologijos laboratorijos moksliniam ir administraciniam darbui. Tokia laboratorija gauna beveik visus klinikinius mėginius, įskaitant tamponus, išmatas, šlapimą, kraują, skreplius, cerebrospinalinį skystį, sinovinį skystį, galimus infekuotus audinius. Čia daugiausia dirbama su kultūromis, ieškant įtariamų patogenų, kurie, jei randami, identifikuojami remiantis biocheminiais tyrimais. Be to, atliekami jautrumo tyrimai, siekiant nustatyti, ar sukėlėjas yra jautrus, ar atsparus siūlomam vaistui. Rezultatai pateikiami kartu su nustatytu (-ais) organizmu (-ais) ir vaisto (-ų), kurį (-iuos) reikėtų skirti pacientui, rūšimi ir kiekiu.
Medicinos mikrobiologas taip pat dėsto visais lygiais ir atlieka mokslinius tyrimus. Jis rūpinosi vakcinų nuo įsibrovėlių kūrimu. Mirtinos ir sekinančios ligos, tokios kaip raupai, poliomielitas ir tuberkuliozė, buvo išnaikintos arba tapo lengviau išgydomos. Teigiama, kad probiotikų (virškinimo sistemai potencialiai naudingų bakterijų) ir (arba) prebiotikų (medžiagų, vartojamų probiotinių mikroorganizmų augimui skatinti) vartojimas prisideda prie žmogaus sveikatos. Mikroorganizmai galėtų būti naudingi gydant vėžį. Nepatogeninių klostridijų padermės gali įsiskverbti ir daugintis kietuosiuose navikuose, tiekti gydomuosius baltymus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra medicininė mikrobiologija?
A: Medicininė mikrobiologija - tai žmogaus ligas sukeliančių mikrobų, tokių kaip bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai, ir jų vaidmens ligai atsirasti tyrimas.
K: Kodėl medicininė mikrobiologija yra svarbi?
A: Medicininė mikrobiologija yra svarbi, nes ji tiria žmogaus ligas sukeliančius mikrobus ir jų vaidmenį ligai atsirasti.
K: Ką tiria medicininė mikrobiologija?
A: Medicininė mikrobiologija tiria infekcinės ligos vystymąsi ir eigą pacientui ir žmonių populiacijose, ji susijusi su ligų patologijos ir imunologijos tyrimais.
K: Kokius penkis mokslus apima medicininė mikrobiologija?
A.: Penki medicinos mikrobiologijos mokslai yra bakteriologija, virusologija, parazitologija, imunologija ir mikologija.
K: Kaip medicininė mikrobiologija susijusi su medicina ir mikrobiologija?
A: Medicininė mikrobiologija yra medicinos ir mikrobiologijos šaka, tirianti žmogaus ligas sukeliančius mikrobus ir jų vaidmenį ligose.
K: Kokių rūšių mikrobus tiria medicininė mikrobiologija?
A: Medicininė mikrobiologija tiria įvairių tipų mikrobus, sukeliančius žmogaus ligas, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius ir parazitus.
K: Kas yra epidemiologija ir kaip ji susijusi su medicinine mikrobiologija?
A: Epidemiologija - tai ligų populiacijose tyrimas, ir ji yra susijusi su medicinine mikrobiologija, nes tiria infekcinių ligų vystymąsi ir progresavimą žmonių populiacijose.
