Kolonializmo istorija: nuo senovės imperijų iki dekolonizacijos

Atraskite kolonializmo istoriją: nuo senovės imperijų ir Europos užjūrio ekspansijų iki dekolonizacijos — politinės, ekonominės ir kultūrinės permainos pasaulio mastu.

Kolonializmo istorija siekia tūkstančius metų, o kolonializmas - tai vienos šalies perėmimas kitos šalies nuosavybėn. Senovėje tokios tautos kaip hetitai ir inkai buvo įsitraukusios į kolonializmą. Tokios senovinės imperijos dažnai plėtėsi užkariavimų, migracijos ar ekonominio dominavimo būdu: jos kėlė naujas administracines sistemas, renkantis tribute (duokles), įsteigdavo kolonijas arba perkeldavo gyventojus į anksčiau užimtus regionus.

Vis dėlto istorijoje svarbu atskirti skirtingas kolonializmo formas: užjūrio (maritime) kolonializmą, kai metropolija kontroliuoja atokias teritorijas per laivybą ir prekybą, ir sausumos (kontinentinį) imperializmą, kai imperijos plečiasi per žemę, dažnai darydamos tiesioginę konfrontaciją su vietos valdžia. Taip pat išskiriamos įsikūrimo (settler) kolonijos, kur didelis skaičius metropolijos gyventojų apsigyvena naujose žemėse, ir iškrovimo ar išnaudojimo (extractive) kolonijos, kurių pagrindinis tikslas – išvežti žaliavas ar išnaudoti darbą.

Europos užjūrio kolonializmas

Tačiau žmonės paprastai žodį "kolonializmas" vartoja kalbėdami apie Europos užjūrio, o ne sausumos imperijas. Užjūrio imperijos apima britų valdymą Indijoje ir prancūzų valdymą Alžyre - abi šias šalis galima pasiekti tik laivais. Europos jūrinis kolonializmas intensyvėjo XV–XVI a., kai techninės naujovės (geresni laivai, navigacijos įrankiai) leido keliauti toli ir kurti ilgalaikes prekybos bei valdžios grandines.

Motyvai buvo įvairūs: ekonominiai (prekės, žaliavos, naujos rinkos), strateginiai (kontrolė prekybos kelių), religija (misijos, krikščionybės platinimas), ir ideologiniai (rūšiuojamos rasinės bei civilizacinės teorijos, kurios pateisinimdavo valdžią). Svarbi ir vergų prekybos bei plantacijų ekonomikos rolė Atlanto pasaulyje: transatlantinė vergų prekyba pakeitė demografiją, ekonomiką ir socialines struktūras Afrikoje bei Amerikoje ir paliko gilias traumos pėdsakus.

Sausumos imperijos ir ankstyvosios civilizacijos

Sausumos imperijos paprastai apibūdinamos kaip imperializmas ir apima:

• Mongolų imperija - didelė imperija, nusidriekusi nuo Ramiojo vandenyno vakarų iki Rytų Europos.
• Aleksandro Didžiojo imperija
• Umajadų kalifatas
• Persijos imperija
• Romos imperija
• Bizantijos imperija.

Tokios imperijos dažnai sujungdavo dideles teritorijas į vieną administracinį tinklą, įvedė bendrus mokesčių, teisės ir prekybos režimus, o tai tarpkliravo kultūras ir skatino tranzitą žiniomis, technologijomis bei religijomis. Tačiau jose taip pat būdavo prievarta, deportacijomis ir priverstine asimiliacija grįsto valdymo pėdsakai.

Osmanų imperija buvo sukurta Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje ir Pietų Europoje ir egzistavo tuo metu, kai Europa kolonizavo kitas pasaulio dalis. Osmanų imperija pati buvo globalios politikos ir prekybos dalyvė, o jos santykiai su Europos imperijomis kartais buvo konkurenciniai, kartais – bendradarbiaujantys.

XV–XVIII a.: žemynų atradimai ir naujosios imperijos

Europos kolonializmas prasidėjo XV a., kai ispanai ir portugalai pradėjo tyrinėti Ameriką, Afrikos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Rytų Azijos pakrantes. Pirmieji tyrinėjimai atvėrė naujus prekybos maršrutus ir leido kurti kolonijines sistemas, skirtas išgauti prabangias prekes ir žaliavas.

XVI ir XVII a. Anglija, Prancūzija ir Olandija sukūrė savo užjūrio imperijas. Tačiau XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje daugelis Europos kolonijų Amerikoje įgijo nepriklausomybę. Šios nepriklausomybės judėjimai (pvz., JAV ir Lotynų Amerikos šalys) pakeitė geopolitinį žemėlapį ir sumažino Ispanijos bei Portugalijos įtaką Amerikoje.

Praradusios savo kolonijas Naujajame pasaulyje, Ispanija ir Portugalija nusilpo ir nebegalėjo susigrąžinti buvusios galios. Tačiau Didžioji Britanija, Prancūzija ir Olandija atkreipė dėmesį į Pietų Afriką, Indiją ir Pietryčių Aziją ir pradėjo plėstis. Kai kurios kolonijos virsta įsikūrimo kolonijomis (pvz., Australija, Kanada, Pietų Afrika), kitos – išnaudojimo centrais, tiekiant darbuotojus ir išteklius metropolijai.

XIX a. – naujas imperializmas ir Afrikos padalijimas

XIX a. Europoje vyko industrializacija, daugėjo gyventojų, kariuomenės tapo labiau organizuotos, o gamyklose buvo gaminami geresni ginklai. Šis laikotarpis vadinamas naujojo imperializmo epocha. Labai greitai Europos galybės sugebėjo užimti žemes, taip pat buvo surengta kova dėl Afrikos. 1884–1885 m. Berlyno konferencija sudėliojo taisykles, kaip Europos valstybės dalinsis Afrikos teritorijas, dažnai visiškai ignoruodamos vietines etnines ir politines realijas.

Skirtingos valdysenos formos: britai dažnai taikė netiesioginį valdymą per vietines elitas, prancūzai – tiesioginį asimiliacijos modelį, o kai kur nusistovėjo atviros atvykėlių ir žemės užgrobimo prievartos formos (pvz., Alžyrijoje). Ekonominis išnaudojimas apėmė plantacijų sistemą, didelių kasyklų eksploatavimą, priverstinį darbą ir monopolinę prekybą.

Pasauliniai karai ir perėjimas į mandatus

Po Pirmojopasauliniokaro karą pralaimėjusios Europos šalys turėjo atiduoti savo kolonijas karą laimėjusioms šalims. Pavyzdžiui, karą laimėjusi Didžioji Britanija iš karą pralaimėjusios Vokietijos perėmė Tanzaniją. Tuo metu pradėjo veikti Tarptautinių organizacijų mechanizmai, tokie kaip Tautų Sąjunga, kuri tvarkė mandatų sistemą – faktinį perėmimą ir administravimą po karo.

Mandatai ir teritorijų pasikeitimai pakeitė valdymo struktūras, bet dažnai nepaliko vietos savarankiškumui, o vietinės tautos ir judėjimai vis dažniau reikalavo politinės nepriklausomybės.

Dekolonizacija po Antrojo pasaulinio karo

Tačiau po Antrojo pasaulinio karo Europos kolonijos ėmė siekti nepriklausomybės. Šį procesą skatino keli faktoriai: Europos šalių silpnėjimas po karo, didesnė vietinių politinių sąmoningumo banga, internationalinis spaudimas per Jungtines Tautas ir dviejų supervalstybių (JAV ir SSRS) interesai, kurie kartais rėmė dekolonizaciją arba panaudojo ją savo įtakai didinti. Svarbūs pavyzdžiai – Indijos nepriklausomybė 1947 m., Indonezijos kovos už laisvę 1945–1949 m. ir daugelis Afrikos šalių, įgijusių nepriklausomybę 1950–1970 m.

1999 m. Portugalija grąžino Kinijai paskutinę Europos koloniją Azijoje - Makao, taip užbaigdama penkis šimtus metų trukusią erą. (Vertėtų paminėti ir Honkongo perdavimą Didžiosios Britanijos Kinijai 1997 m., kuris taip pat žymėjo kolonijinės eros pabaigą Azijoje.)

Kolonializmo pasekmės ir palikimas

Kolonializmas paliko gilų ir sudėtingą palikimą. Pozityviais aspektais kai kur galima įvardinti infrastruktūros plėtrą (geležinkeliai, uostai), administracines sistemas ir tarptautines kalbas, kurios tapo bendravimo priemonėmis (pvz., anglų, prancūzų, ispanų). Tačiau daugeliu atvejų šios "naudos" buvo šalutinis įrankis kolonijiniam išnaudojimui ir nebūtinai atitiko vietinių bendruomenių poreikius.

Negative pasekmės: ekonominis išsekimas, natūralių išteklių išvežimas, kultūrinė prievarta, prarastos žemės ir tradiciniai gyvenimo būdai, suardytos socialinės struktūros. Savo ruožtu kolonijiniai sienų brėžiniai dažnai ignoravo etnines ir lingvistines ribas, kas vėliau lėmė konfliktus nepriklausomose šalyse. Taip pat ilgalaikės pasekmės matomos sveikatos, švietimo ir ekonomikos srityse per iškreiptas vystymosi trajektorijas.

Šiandien vyksta diskusijos dėl kompensacijų, atsakomybės, istorinio atminimo ir kultūros vertybių grąžinimo iš muziejų. Taip pat daug institucijų ir akademikų siekia „dekolonizuoti“ žinias, švietimą ir kolekcijas — tai reiškia įtraukti vietinius pasakojimus ir peržiūrėti, kaip istorija naruojama.

Reziumė

Kolonializmo istorija yra daugiasluoksnė: ji apima senovės imperijų ekspansiją, didžiųjų jūrinių atradimų laikotarpį, naująjį XIX a. imperializmą, brutalų išnaudojimą ir ilgą kelią link dekolonizacijos XX a. pabaigoje. Norint suprasti dabartinį pasaulio politinį ir ekonominį žemėlapį, būtina atsižvelgti į kolonializmo poveikį — tiek į jo technologinius ir institucininius pokyčius, tiek į socialines ir moralines problemas, kurios iki šiol reikalauja sprendimų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kolonializmas?

K: Kada prasidėjo Europos kolonializmas?

K: Kas buvo vadinama naujojo imperializmo epocha?

K: Kas buvo kai kurios senovės tautos, dalyvavusios kolonializme?

K: Kaip po Antrojo pasaulinio karo Europos kolonijos tapo nepriklausomos?

K: Kokie yra sausumos imperijų pavyzdžiai?

K: Kada Portugalija grąžino Kinijai savo paskutinę koloniją Azijoje?

Paieška pagal raidę