Šiaurės Amerika yra trečias pagal dydį pasaulio žemynas. Šiaurės Amerikoje yra 23 šalys. Šiaurės Amerikoje, kuri apima Centrinę Ameriką ir Karibų jūros regioną, žmonės dažniausiai kalba anglų, ispanų, kai kur prancūzų ir kreolų kalbomis.

Yra daugybė kalbų, kuriomis kalba čiabuvių tautos - Arktyje tai eskimų-aleutų kalbos, pavyzdžiui, aleutų kalba, kuria kalbama Aleutų salose, jupikų kalbos, kuriomis kalbama Aliaskoje, ir inuitų kalbos, kuriomis kalbama Aliaskoje, Jukone, Šiaurės Vakarų teritorijose, Nunavute ir Grenlandijoje.

Aliaskoje ir Kanados šiaurės vakaruose kalbama kalbų grupe, kuri vadinama na-dené kalbomis. Pietų atabaskų kalbomis kalbama Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakariuose. Algių kalbomis, kurioms priklauso algonkų kalbos, kalba daug žmonių Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai kurios iš jų yra odžibvių, kri, miꞌkmakų ir juodaplaukių kalbos.

Irikėnų kalbų grupe vadinamomis kalbomis kalba daug žmonių, gyvenančių prie Šventojo Lauryno upės ir rytinių Didžiųjų ežerų. Joms priklauso čerokių kalba.

Uto actekų kalbomis vadinama kalbų grupė vartojama vakarųJAV, šiaurės ir vidurio Meksikoje bei Salvadore. Kai kurios iš jų yra hopių, oʼodamo ir nahuatlų.

Meksikoje, Belize ir Gvatemaloje kalbama majų kalbomis.

Meksikos Tehuantepeco sąsiaurio (Tehuantepec) sąsiaurio gyventojai kalba mišriomis-zokiškomis kalbomis.

Karibų jūros regione daug žmonių kalbėjo aravakų kalbomis. Kai kurios iš jų yra ta-ravakanų kalbos, kuriomis kalbama Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiomis kalbomis vis dar kalba daug žmonių PietųAmerikoje.

Pagrindinės kalbos ir jų statusas

Šiaurės Amerikoje dominuoja kelios didžiosios europinės kalbos: anglų (ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje), ispanų (daugiausia Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir daugelyje Karibų salų bei JAV bendruomenėse) ir prancūzų (ypač Kanados Kvibeko provincijoje bei kai kuriose Karibų salose). Taip pat plačiai paplitę įvairūs kreolų variantai Karibų regione, pvz., haitiečių kreolų kalba. Daugelyje šalių viena ar kelios šių kalbų turi oficialų statusą; kai kuriose – ypač tarp vietinių bendruomenių – oficialumas priklauso regionams ar teritorijoms.

Eskimų–aleutų ir inuitų kalbos

Eskimų–aleutų šeima apima kelias atskiras kalbų grupes. Inuitų kalbos (pvz., inuktitut, inuinnaqtun, Grenlandijos kalaallisut) vartojamos Arktyje – Aliaskoje, Kanados šiaurėje, Nunavute ir Grenlandijoje. Kai kuriose administracinėse srityse šios kalbos turi oficialų regioninį statusą ir mokomos mokyklose. Daug inuitų kalbų dialektų; jos skiriasi tarpusavyje, bet turi bendrų morfologinių bruožų, pvz., agglutinacinę sandarą.

Didžiųjų kalbų šeimos ir vietinės tarmės

Šiaurės Amerikoje yra didelis vietinių kalbų įvairovės spektras. Svarbios šeimos ir pavyzdžiai:

  • Na‑Dené (įskaitant atabaskų/athabaskan kalbas): plinta Aliaskos ir Kanados šiaurėje, į pietus – apima apache ir navajo kalbas JAV pietvakariuose.
  • Algonkų (Algic/Algonquian): plačiai paplitusios Kanadoje ir šiaurės rytų JAV — čia priklauso odžibvė, kri, mi'kmaq ir juodaplaukių (Blackfoot) kalbos.
  • Irokėzų (Iroquoian): tradiciškai paplitę prie Šventojo Lauryno upės ir Didžiųjų ežerų; vienas žymiausių pavyzdžių – čerokiai.
  • Uto‑aztekų (Uto‑Aztecan): plintančios vakarų JAV ir centriniame bei šiaurės Meksikos regione; pavyzdžiai – hopių, oʼodhamų ir nahuatlų kalbos.
  • Majų (Mayan): daug dialektų ir atšakų, vartojamos Meksikoje, Belize ir Gvatemaloje.

Be šių, regione yra ir mažesnių šeimų bei izoliuotų kalbų grupių. Dauguma vietinių kalbų turi gausų žodyną, susijusį su gamta, klimatu ir tradicine kultūra, tačiau daugeliui iš jų gresia nykimas dėl urbanizacijos, asimiliacijos ir anglų/ispanų dominavimo.

Kreolų, kitų regioninių ir imigrantų kalbų

Karibų regione klesti įvairūs kreolų variantai, dažnai susiformavę iš prancūzų, anglų, ispanų ir vietinių ar afrikietiškų kalbų sintezės (pvz., haitiečių kreolų). Taip pat yra regioninių kalbų pavyzdžių, tokių kaip papiamento ABC salose. Didžiuosiuose miestuose visoje Šiaurės Amerikoje gausu imigrantų kalbų (pvz., kinų dialektų, tagalog, vietnamiečių), kurios formuoja daugiakalbes bendruomenes.

Kalbų statusas, išsaugojimas ir revitalizacija

Daugelis vietinių Šiaurės Amerikos kalbų yra pažeidžiamos arba itin pažeidžiamos: vaikų, kalbančių gimtąja vietine kalba, skaičius smarkiai mažėja. Tuo pat metu vyksta aktyvūs revitalizacijos ir dokumentacijos projektai – kalbų mokymo programos, bendruomenės iniciatyvos, kalbos priemonių kūrimas ir akademinė dokumentacija. Pavyzdžiui, Kanadoje ir kai kuriose JAV teritorijose įgyvendinamos dvikalbės švietimo programos; Grenlandijoje kalaallisut turi oficialų statusą ir plačiai vartojama kasdienėje viešojo gyvenimo komunikacijoje.

Tarptautinės organizacijos, mokslininkai ir vietinės bendruomenės bendradarbiauja, kad išsaugotų žodyną, mitologiją ir gramatiką, taip pat skatintų jaunimo sugrįžimą prie gimtosios kalbos per kultūrinius ir švietimo projektus.

Santrauka

Šiaurės Amerika – tai kalbų įvairovės žemynas: nuo dominuojančių anglų, ispanų ir prancūzų kalbų iki daugybės vietinių kalbų šeimų, inuitų ir aleutų kalbų arktyje, majų ir uto‑aztekų tradicijų pietuose bei gausybės kreolų ir imigrantų kalbų Karibų regione ir didmiesčiuose. Dėl istorinių ir socialinių veiksnių pats didžiausias iššūkis yra vietinių kalbų išsaugojimas, todėl pastaraisiais dešimtmečiais daug dėmesio skiriama kalbų revitalizacijai ir apsaugai.