Norvegijos samių etninė grupė, arba Norvegijos samiai, yra indigena tauta, kurios gyvenamoji teritorija ir kultūrinis laukas tęsiasi per kelias Šiaurės Europos valstybes. Samiai gyvena ne tik Norvegijoje, bet ir Švedijoje, Suomijoje bei Rusijoje. Sapmi (taip pat vadinama Laplandija) žymi tradicinę samių teritoriją, kuri persipina per šių valstybių sienas.
Teritorija
Norvegijoje pagrindinė samių teritorija apima keturias savivaldybes Finmarko apskrityje ir vieną savivaldybę Trumsės apskrityje: Kautokeino, Karasjoko, Porsangerio, Tana og Nesseby ir Kåfjord. Tačiau samiai gyvena ir kituose Norvegijos regionuose — jų bendruomenės yra pasklidusios pakrantėse, upių slėniuose ir aukštumose.
Pagrindinė teritorija yra Norvegijos Sapmi (arba Laplandijos) dalyje. (Laplandija yra 4 šalių: Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos dalis.)
Gyventojai ir statusas
Samiai yra pripažįstami kaip autochtoninė tauta. Tikslius gyventojų skaičius sunku nustatyti dėl skirtingų apskaičiavimo metodų ir asmeninės etninės priklausomybės deklaravimo; skaičiuojama, kad Sapmi gyvena keliasdešimt tūkstančių samių visose keturiose valstybėse, o Norvegijoje jų dalis — reikšminga. Samiai išsaugo savitą kultūrą, socialines struktūras ir tradicinius užsiėmimus.
Kalbos
Norvegijoje vartojamos kelių pagrindinių samių kalbų atšakos. Tarp jų populiariausios yra:
- šiaurės samių kalba (šiaurės samių);
- lule samių kalba (lule samių);
- pietų samių kalba (pietų samių).
Šios kalbos priklauso uralų kalbų šeimai ir yra skirtingos viena nuo kitos — jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Kai kuriose Norvegijos savivaldybėse šiaurės samių kalbai suteikta oficiali arba lygiavertė vietinė statuso forma, ji naudojama švietime, viešajame sektoriuje ir teisinėse procedūrose tose teritorijose, kur gyvena daug samių.
Kultūra ir tradicijos
Samiai turi turtingą materialinę ir dvasinę kultūrą. Svarbiausi elementai:
- tradicinė ūkininkavimo rūšis — elnių (reindėrių) ganymas, kuris iki šiol yra pagrindinė ekonominė ir kultūrinė veikla daugeliui samių;
- žvejyba, medžioklė ir pavasariniai bei rudens migracijos maršrutai, susiję su gyvūnų ganymu;
- duodji — tradiciniai rankdarbiai (drabužiai, papuošalai, įrankiai), kuriuos vertina už tautinį identitetą ir meninę vertę;
- gákti — tradiciniai drabužiai, skirti šventėms ir kasdieniam naudojimui, kuriuose dominuoja spalvingos juostelės ir specifiniai ornamentai;
- joik (taip pat yoik) — tradicinis samių dainavimas, svarbi dvasinės kultūros forma.
Samiai taip pat turi savitą mitologiją, pasakojimų tradiciją ir senas menines formas, kurios šiuolaikinei kultūrai suteikia gyvumo bei identiteto.
Politinis atstovavimas ir teisės
Norvegija pripažįsta samius kaip autochtoninę tautą ir turi institucijas bei teisines priemones, skirtas jų teisių apsaugai. Viena svarbiausių institucijų — Sametinget (Samių parlamentas) Norvegijoje, įsteigtas 1989 m., kuris veikia kaip kultūrinis ir politinis atstovas sprendžiant klausimus, susijusius su samių kalbomis, kultūra ir ekonominiais interesais. Šalys regione taip pat įsipareigojusios tarptautinėms konvencijoms, saugančioms indigenų teises ir tradicinį gyvenimo būdą.
Iššūkiai ir aktualijos
Samiai susiduria su keleto rūšių iššūkiais:
- žemės ir išteklių naudojimo konfliktai — energetikos projektai, žemės naudojimas, mineralų žvalgyba ir kiti komerciniai interesai gali trukdyti tradiciniams migracijos maršrutams ir ganykloms;
- kalbos išlikimas — mažėjančios vartotojų bendruomenės kėlė susirūpinimą dėl kai kurių samių kalbų vartojimo išlikimo, todėl svarbus darbas švietime ir kalbų revitalizacijoje;
- kultūrinė autonomija ir atstovavimas politikoje — tęstinis dialogas su valstybės institucijomis dėl teisinių sprendimų, švietimo ir regioninės politikos.
Apibendrinimas
Norvegijos samiai — dalis platesnės Sapmi bendruomenės, turinti savitą kalbinį, kultūrinį ir istorijinį identitetą. Jie yra svarbi Šiaurės Europos kultūrinė ir etninė mozaika, kurios išlikimui reikalingas tiek vietos, tiek tarptautinis pripažinimas ir apsauga.