Garbės medalio laureatų sąrašas

Amerikos pilietinis karas

Pagrindiniai straipsniai: Amerikos pilietinio karo Garbės medalio laureatų sąrašai: A-F, G-L, M-P, Q-S ir T-Z

Amerikos pilietiniskaras (1861-1865 m.) buvo nepaskelbtas karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (Sąjungos) ir Džefersono Deiviso vadovaujamų naujai susikūrusių Konfederacinių Amerikos Valstijų pietinių valstijų. Šio konflikto metu buvo įsteigtas Garbės medalis; už drąsą ir narsą mūšio metu buvo apdovanoti 1522 kariai (32 - pomirtinai). Beveik pusė visų įteiktų Garbės medalių buvo įteikti už veiksmus Pilietiniame kare.

Indėnų karai

Indėnų karai - tai Jungtinėse Valstijose paprastai vartojamas pavadinimas, apibūdinantis konfliktų tarp kolonijinių ar federalinių vyriausybių ir Amerikos indėnų, gyvenusių Šiaurės Amerikoje prieš atvykstant baltiesiems kolonistams, seriją. Per šį konfliktą Garbės medaliu už drąsą ir narsą mūšyje apdovanoti 426 kariai, 13 iš jų - pomirtinai.

Ispanijos ir Amerikos karas

Ispanijos ir Amerikos karas (ispanų k: Guerra Hispano-Estadounidense, desastre del 98, Guerra Hispano-Cubana-Norteamericana arba Guerra de Cuba ) - karinis konfliktas tarp Ispanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, prasidėjęs 1898 m. balandžio mėn. Tų pačių metų rugpjūtį karo veiksmai nutrūko, o gruodžio mėn. buvo pasirašyta Paryžiaus sutartis. Karas prasidėjo po to, kai buvo atmestas Amerikos reikalavimas Ispanijai taikiai išspręsti Kubos kovą dėl nepriklausomybės, nors stiprios ekspansionistinės nuotaikos Jungtinėse Valstijose galėjo paskatinti vyriausybę nusitaikyti į likusias Ispanijos užjūrio teritorijas: Kubą, Puerto Riką, Filipinus, Guamą ir Karolinų salas.

Ispanijai palankių "Voluntarios" riaušės Havanoje suteikė Jungtinėms Valstijoms priežastį pasiųsti karo laivą "USSMaine". Šie JAV veiksmai rodė didelį nacionalinį interesą. Įtampą tarp amerikiečių kėlė "USS Maine" sprogimas ir "geltonoji žurnalistika", kaltinusi Ispaniją dideliais žiaurumais, agitavusi amerikiečių viešąją nuomonę. Karas baigėsi po lemiamų JAV jūrų pergalių Filipinuose ir Kuboje. Praėjus 109 dienoms po karo pradžios, Paryžiaus sutartimi konfliktas buvo užbaigtas, suteikiant Jungtinėms Valstijoms nuosavybės teisę į buvusias Ispanijos kolonijas Puerto Riką, Filipinus ir Guamą.

Filipinų ir Amerikos karas

Filipinų-Amerikos karas - ginkluotas karinis konfliktas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pirmosios Filipinų Respublikos, vykęs nuo 1899 m. iki mažiausiai 1902 m., kilęs dėl Filipinų politinės kovos prieš JAV okupaciją Filipinuose. Nors oficialiai konfliktas buvo paskelbtas baigtu 1902 m. liepos 4 d., amerikiečių kariai tęsė karo veiksmus prieš Filipinų armijos likučius ir kitas pasipriešinimo grupes iki 1913 m., o kai kurie istorikai šiuos neoficialius pratęsimus laiko karo dalimi.

Už veiksmus Filipinų ir Amerikos kare Garbės medaliu apdovanoti 86 vyrai: 70 kariuomenės, 10 karinio jūrų laivyno ir 6 jūrų pėstininkų korpuso kariai. Keturi iš jų buvo apdovanoti pomirtiniais apdovanojimais. Tarp apdovanotųjų buvo buvusio JAV prezidento Rutherfordo B. Hayeso sūnus Webbas Hayesas ir du iškilūs jūrų pėstininkų korpuso karininkai Hiramas I. Bearssas ir Davidas Dixonas Porteris. D. Bearssas išgarsėjo vadovavimu tolimosios žvalgybos patruliams priešo užnugaryje ir vėliau, būdamas pulkininkas, buvo sužeistas Pirmajame pasauliniame kare, o D. Porteris buvo kilęs iš garsios kariškių šeimos ir tapo generolu majoru. José B. Nísperos, Filipinų šauktinių narys, kuris buvo apdovanotas už tai, kad sužeistas tęsė kovą, tapo pirmuoju Garbės medaliu apdovanotu azijiečiu.

Boksininkų sukilimas

Boksininkų judėjimas arba Boksininkų sukilimas, vykęs Kinijoje nuo 1899 m. lapkričio mėn. iki 1901 m. rugsėjo 7 d., buvo Kinijos teisingų ir darnių kumščių draugijos narių sukilimas prieš užsienio įtaką tokiose srityse kaip prekyba, politika, religija ir technologijos, kilęs Kinijoje paskutiniaisiais Mandžiūrijos (Čingų dinastijos) valdymo metais. Dėl praktikuojamų kovos menų ir kalanetikos vakariečiai Teisiųjų ir harmoningų kumščių draugijos narius vadino tiesiog boksininkais. Sukilimas prasidėjo kaip prieš užsienį ir imperialistus nukreiptas valstiečių judėjimas šiaurės Kinijoje. Jie puolė užsieniečius, kurie tiesė geležinkelius ir pažeidinėjo fengšui, taip pat krikščionis, kurie buvo laikomi atsakingais už svetimšalių dominavimą Kinijoje. 1900 m. birželio mėn. boksininkai įsiveržė į Pekiną ir nužudė 230 ne kinų. Per sukilimą žuvo dešimtys tūkstančių Kinijos krikščionių, katalikų ir protestantų, daugiausia Šandongo ir Šansi provincijose. Imperatorienės našlės Cixi vyriausybė nepadėjo, todėl diplomatai, užsienio civiliai, kariai ir kai kurie Kinijos krikščionys pasitraukė į legatų kvartalą, kur išsilaikė penkiasdešimt penkias dienas, kol tarptautinė koalicija į pagalbą jiems skubiai atgabeno 20 000 karių. Kinijos vyriausybė buvo priversta atlyginti žalą aukoms ir padaryti daug papildomų nuolaidų. Po 1900 m. krizės įgyvendintos vėlesnės reformos padėjo pagrindą Čingų dinastijos pabaigai ir šiuolaikinės Kinijos Respublikos įkūrimui.

Per Bokserio sukilimą 59 amerikiečių kariai už savo veiksmus buvo apdovanoti Garbės medaliu. Keturi iš jų buvo skirti kariuomenės kariams, dvidešimt du - karinio jūrų laivyno jūreiviams, o likusieji trisdešimt trys - jūrų pėstininkams. Haris Fišeris (Harry Fisher) buvo pirmasis jūrų pėstininkas, gavęs medalį pomirtiniu būdu, ir vienintelis pomirtinis šio konflikto dalyvis.

Jungtinių Valstijų Verakruso okupacija, 1914 m.

Po 1914 m. balandžio 9 d. Tampiko bylos Jungtinės Valstijos šešis mėnesius okupavo Meksikos Verakruso uostą. Incidentas įvyko Meksikos ir Jungtinių Valstijų diplomatinių santykių, susijusių su vykstančia Meksikos revoliucija, įkarštyje.

Karinio jūrų laivyno sekretorius Džozefas Danielsas įsakė Verakruso okupacijos dalyviams įteikti 56 Garbės medalius - daugiausiai už bet kokius anksčiau ar vėliau įvykdytus veiksmus. Iš viso už veiksmus okupacijos metu buvo įteikti 63 Garbės medaliai: 1 kariuomenės, 9 Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpuso ir 53 karinio jūrų laivyno darbuotojams.

Pirmasis pasaulinis karas

Pirmasis pasaulinis karas, dar vadinamas Pirmuoju pasauliniu karu ir Didžiuoju karu, buvo pasaulinis karinis konfliktas, vykęs 1914-1918 m. daugiausia Europoje. Per jį žuvo daugiau kaip 40 mln. žmonių, iš jų apie 20 mln. karių ir civilių. 1914-1918 m. buvo mobilizuota daugiau kaip 60 mln. europiečių karių. Tiesioginė karo priežastis buvo 1914 m. birželio 28 d. Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas, kurį įvykdė Austrijos-Vengrijos pilietis Bosnijos serbas, "Juodosios rankos" narys Gavrilo Principas. Austrijos-Vengrijos atsakomieji veiksmai prieš Serbiją paskatino sudaryti sąjungas, kurios sukėlė grandininę karo deklaracijų reakciją. Po mėnesio didžiojoje Europos dalyje prasidėjo atviras karas.

Per šį karą medaliu buvo apdovanoti 119 vyrų, 33 iš jų - pomirtinai.

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas, arba Antrasis pasaulinis karas, buvo pasaulinis karinis konfliktas. Konfliktai susijungė iš dviejų atskirų konfliktų. Pirmasis prasidėjo Azijoje 1937 m. kaip Antrasis Kinijos-Japonijos karas; kitas prasidėjo Europoje 1939 m., kai Vokietija ir Rusija įsiveržė į Lenkiją. Šis pasaulinis konfliktas suskaldė didžiąją dalį pasaulio valstybių į du priešiškus karinius aljansus: Sąjungininkus ir Ašies galybes. Jame buvo mobilizuota daugiau kaip 100 mln. karių, todėl tai buvo plačiausiai paplitęs karas istorijoje, o jo dalyviai atsidūrė "totalinio karo" būsenoje, panaikinančioje skirtumą tarp civilinių ir karinių išteklių. Tai lėmė visišką tautos ekonominių, pramoninių ir mokslinių pajėgumų panaudojimą karo veiksmams. Žuvo daugiau kaip 60 mln. žmonių, dauguma jų - civiliai, ir tai buvo pats žiauriausias konfliktas žmonijos istorijoje. Apskaičiuota, kad pasaulinė finansinė karo kaina siekia trilijoną 1944 JAV dolerių, todėl tai buvo brangiausias karas tiek kapitalo išlaidų, tiek žmonių aukų atžvilgiu.

Per šį konfliktą 464 Jungtinių Valstijų kariai buvo apdovanoti Garbės medaliu, 266 iš jų - pomirtiniu. Iš viso 42 Garbės medaliai, t. y. 9 % visų per Antrąjį pasaulinį karą įteiktų medalių, buvo įteikti tik už veiksmus per du įvykius: 15 medalių - už veiksmus per Japonijos įvykdytą Perl Harboro puolimą taikos metu, o 27 - už veiksmus per mūšį prie Ivodžimos. Iš viso 21 (4,5 % visų Antrojo pasaulinio karo garbės medalių) buvo įteiktas 442-osios pulko kovinės grupės 100-ojo amerikiečių pėstininkų bataliono nariams už veiksmus daugybėje mūšių šešiose skirtingose kampanijose. Be to, vienintelis Garbės medalis, kada nors įteiktas Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos tarnybos nariui, buvo įteiktas už veiksmus šiame kare.

Korėjos karas

Korėjos karas prasidėjo 1950 m. įsiveržus į Pietų Korėją, kai 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėjos kariuomenė pajudėjo į pietus ir bandė suvienyti Korėjos pusiasalį, kuris formaliai buvo padalytas nuo 1948 m. Vėliau konfliktas išsiplėtė įsitraukus Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir Sovietų Sąjungai. Pagrindiniai karo veiksmai vyko nuo 1950 m. birželio 25 d. iki 1953 m. liepos 27 d. pasirašyto Korėjos paliaubų susitarimo.

Pietų Korėjoje karas dažnai vadinamas "6-25" arba 6-25 karu (korėjiečių kalba: 6-25 전쟁) nuo konflikto pradžios datos arba, oficialiau, Hanguk Jeonjaeng pažodžiui "Korėjos karas". Šiaurės Korėjoje, nors visuotinai žinomas kaip Korėjos karas, oficialiai jis vadinamas Tėvynės išlaisvinimo karu. Pirmosiomis karo dienomis Jungtinių Valstijų prezidentas Haris Trumanas (Harry Truman) Jungtinių Tautų atsaką pavadino "policine akcija". Karas kartais vadinamas "užmirštuoju karu", nes tai svarbus XX a. konfliktas, kuriam skiriama mažiau dėmesio nei prieš jį vykusiam Antrajam pasauliniam karui ir po jo sekusiam prieštaringai vertinamam Vietnamo karui. Kinijoje konfliktas buvo žinomas kaip Pasipriešinimo Amerikai ir pagalbos Korėjai karas, tačiau šiandien dažniausiai vadinamas "Korėjos karu".

Per šį karą už drąsą mūšyje buvo įteikti 135 Garbės medaliai, 97 iš jų - pomirtiniai.

Vietnamo karas

Vietnamo karas, dar vadinamas Antruoju Indokinijos karu, o Vietname - Amerikos karu, vyko nuo 1959 m. iki 1975 m. balandžio 30 d. Terminas "Vietnamo konfliktas" dažnai vartojamas kalbant apie įvykius, kurie vyko nuo 1959 m. iki 1975 m. balandžio 30 d. Karas vyko tarp komunistų remiamos Vietnamo Demokratinės Respublikos (Šiaurės Vietnamo) ir Jungtinių Amerikos Valstijų remiamos Vietnamo Respublikos (Pietų Vietnamo). Vietnamo karo metu buvo įteikti 246 Garbės medaliai, 154 iš jų - pomirtiniai. Daugiausia jų gavo kariuomenės kariai - 160, po jų 57 - jūrų pėstininkai, 16 - karinis jūrų laivynas, o likusius 13 - oro pajėgos. Pirmasis karo medalis buvo įteiktas Rodžeriui Donlonui (Roger Donlon) už tai, kad išgelbėjo ir suteikė pirmąją pagalbą keliems sužeistiems kariams bei vadovavo grupei prieš priešo pajėgas. Pirmuoju karo afroamerikiečiu apdovanotas Miltonas L. Olive'as III, kuris pasiaukojo gelbėdamas kitus, savo kūnu uždusindamas granatą. Riley L. Pittsas žuvo puolęs priešo pajėgas šautuvų ugnimi ir granatomis ir tapo pirmuoju karo afroamerikiečiu karininku, gavusiu medalį. Thomas Bennett buvo sąžinės atsisakęs karys, gavęs medalį už mediko veiksmus; medalį gavo trys kapelionai, tarp jų Vincentas R. Capodanno, tarnavęs jūrų pėstininkų korpuse ir žinomas kaip Grunt Padre.

Taikos metas

Garbės medaliu taip pat galima apdovanoti už veiksmus, įvykdytus taikos metu, pavyzdžiui, konfliktus, kuriuose Jungtinės Valstijos yra neutralios, taip pat už ne su karu susijusius incidentus ne karo zonoje. Tokiu būdu medalį pelnė 209 kariai. 15 Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno jūreivių ir vienas Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkas buvo apdovanoti už veiksmus prieš "priešiškas užsienio jėgas" (šis terminas skiriasi nuo termino "priešas", kuris taikomas tarp dviejų ar daugiau kariaujančių pusių), kai 1941 m. gruodžio 7 d. japonai atitinkamai atakavo Perl Harborą ir Midvėjų. Dauguma šių medalių buvo įteikti Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno nariams už tai, kad jie gelbėjo arba bandė gelbėti skęstantįjį. Vienas iš apdovanotųjų Garbės medaliu už kitų gelbėjimą buvo antros klasės ugniagesys Trinidadas, kuris nuo 2010 m. buvo vienintelis Azijos amerikietis jūreivis, apdovanotas Garbės medaliu. Be medalių, kurie buvo įteikti už gelbėjimo darbus, vienas Garbės medalis buvo įteiktas Viljamui Halfordui, kuris 31 dieną plaukė nedidele valtimi, kad gautų pagalbą kitiems USS "Saginaw" nariams, įstrigusiems saloje. Trys tyrinėtojai taip pat buvo apdovanoti medaliu specialiais Kongreso aktais. Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh) medaliu apdovanotas už pirmąjį savarankišką skrydį be persėdimų per Atlanto vandenyną, taip pat Floidas Benetas (Floyd Bennett) ir Ričardas Evelinas Birdas (Richard Evelyn Byrd) - už dalyvavimą, kaip manoma, pirmajame sėkmingame sunkesnio už orą skrydžio į Šiaurės ašigalį ir atgal projekte. Vienas apdovanotasis, Adolphusas W. Greely, apdovanojimą gavo už visą gyvenimą trukusią karinę tarnybą.

Užsienio

Nors galiojančiuose įstatymuose (pvz., Jungtinių Valstijų kodekso 10 antraštinė dalis (susijusi su JAV karinio jūrų laivyno ir jūrų pėstininkų korpuso kariais), įsigaliojusiuose 1918 m., aiškiai nurodyta, kad apdovanotieji turi tarnauti JAV ginkluotosiose pajėgose tuo metu, kai atlieka apdovanojimą pateisinantį narsų poelgį, buvo padaryta išimčių. Išskyrus šias retas išimtis, Garbės medaliais gali būti apdovanojami tik JAV ginkluotųjų pajėgų nariai, nors būti JAV piliečiu nėra būtina sąlyga. Garbės medaliu buvo apdovanotas 61 kanadietis, tarnavęs JAV ginkluotosiose pajėgose, dauguma jų apdovanoti už veiksmus Amerikos pilietiniame kare. Nuo 1900 m. kanadiečiai apdovanoti tik keturiais. Vietnamo kare Peteris C. Lemonas buvo vienintelis kanadietis, apdovanotas Garbės medaliu.

Garbės medalis taip pat buvo įteiktas keliems nežinomiems kariams: 1921 m. spalio 17 d. generolas Pershingas Jungtinėje Karalystėje apdovanojo britų Nežinomąjį karį; vėliau, 1921 m. lapkričio 11 d., JAV Nežinomasis karys buvo apdovanotas aukščiausiu Didžiosios Britanijos apdovanojimu už narsą - Viktorijos kryžiumi. Garbės medaliu taip pat buvo apdovanoti Nežinomasis kareivis iš Rumunijos, Nežinomasis kareivis iš Prancūzijos, palaidotas po Triumfo arka, Nežinomasis kareivis iš Belgijos ir Nežinomasis kareivis iš Italijos, palaidotas Vittorio Emanuele II paminkle.