Garbės medalis (Medal of Honor) – tai aukščiausias Jungtinių Valstijų karinis apdovanojimas, įsteigtas Amerikos pilietinio karo laikotarpiu. Medalis skiriamas kariui, jūreiviui, jūrų pėstininkui, aviatoriui ar pakrančių sargybinių nariui už išskirtinį didvyriškumą, kuomet asmuo rizikuoja savo gyvybe, elgiasi gerokai aukščiau už pareigų reikalavimus ir veikia prieš Jungtinių Valstijų priešą. Dėl tokio pobūdžio Garbės medalis dažnai įteikiamas pomirtiniu būdu, tačiau jis taip pat gali būti įteiktas ir gyvam apdovanotajam.

Apibrėžimas ir kriterijai

Pagal JAV teisę (Jungtinių Valstijų kodekso 10 antraštinę dalį) Garbės medalis skiriamas tik už išskirtinį drąsos aktą, vykusį tarnybos metu arba esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms. Pagrindiniai reikalavimai apima:

  • veiksmą, kuriame individas akivaizdžiai rizikavo savo gyvybe;
  • elgesį, viršijantį įprastas pareigas („above and beyond the call of duty“);
  • veikimą prieš Jungtinių Valstijų priešą ar karo veiksme susijusias aplinkybes;
  • dėl specifinių teisinių nuostatų – daugeliu atvejų asmuo turi būti Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų narys tuo metu, kai įvyko didvyriškas veiksmas, tačiau yra tam tikrų istorinių išimčių.

Istorija ir plėtra

Garbės medalis atsirado pilietinio karo metais. Navy versija buvo įsteigta 1861 m., o Army versija – 1862 m. Vėliau atsirado ir kitų kareiviškų šakų variantai: kariuomenės, jūrų ir pakrančių apsaugos, o vėliau – atskiros oro pajėgų versijos. Kadangi medalis yra skiriamas Kongreso vardu, oficialiai jį įteikia Jungtinių Valstijų prezidentas.

Istoriniai leidiniai ir archyvai rodo, kad iki 1973 m. buvo užfiksuota 3471 Garbės medalio gavėjo citata; šias citatas JAV Senato Veteranų reikalų komitetas 1973 m. surinko ir išspausdino leidinyje Garbės medalio gavėjai: (Washington, D.C.: Government Printing Office, 1973). Leidinį vėliau papildė ir perleido 1979 m. Šie dokumentai padėjo sisteminti ir išsaugoti originalias apdovanojimo citatas bei kontekstą.

Pirmieji ir žymiausi gavėjai

Pirmasis kariuomenės Garbės medalis buvo įteiktas eiliniui Jacobui Parrottui už jo vaidmenį Didžiosiose lokomotyvų gaudynėse per pilietinį karą. Tarp ankstyvųjų gavėjų yra ir pirmasis afroamerikietis apdovanotasis – William Harvey Carney (Viljamas Harvis Karnis), kuris, nors buvo sužeistas, išsaugojo Amerikos vėliavą nuo iškrito palietimo žemės. Vienintelė moteris – iki tol žinoma – gavusi Garbės medalį yra pilietinio karo chirurgė Mary Edwards Walker; jos medalis buvo panaikintas 1917 m., kai daugeliui ne kovinių apdovanojimų buvo taikomos korekcijos, tačiau 1977 m. prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) medį grąžino.

Išimtys ir tarptautiniai atvejai

Nors teisės aktai paprastai reikalauja, kad apdovanotasis būtų tarnavęs JAV ginkluotosiose pajėgose tuo metu, kai įvyko didvyriškas veiksmas, istorija užfiksuoja išimtis. Pavyzdžiui, Čarlzas Lindbergas, būdamas JAV kariuomenės oro pajėgų korpuso atsargos nariu, gavo Garbės medalį kaip civilinis pilotas už savo transatlantinį skrydį. 1921 m. spalio 17 d. generolas Pershingas įteikė Garbės medalį britų Nežinomam kariui, o vėliau 1921 m. lapkričio 11 d. JAV Nežinomas karys buvo simboliškai apdovanotas Viktorijos kryžiumi – tai rodo tarpusavio pagerbimo gestus tarp sąjungininkų.

Nors JAV pilietybė nėra griežtai būtina, dauguma Garbės medalių gavėjų yra tarnavę JAV pajėgose. Istoriškai buvo apdovanota ir 61 kanadietis, tarnavęs JAV ginkluotosiose pajėgose (daugiausia už veiksmus pilietiniame kare); nuo 1900 m. kanadiečių skaičius ženkliai sumažėjo – iki šiol žinomas atvejis Vietnamo kare yra Peteris C. Lemonas, vienintelis kanadietis, apdovanotas už veiksmus šiame konflikte.

Procesas, ceremonijos ir pasekmės

Garbės medalis paprastai skiriamas per formalų procesą: įvyksta pasiūlymas ir patikrinimas per karines grandis, reikalingi liudytojai ir dokumentai, o galiausiai sprendimą patvirtina Kongresas arba Prezidentas Kongreso vardu. Įteikimo ceremonija dažnai vyksta Baltuosiuose rūmuose arba kitose ceremoninėse vietose, kur Prezidentas oficialiai įteikia medalį.

Apdovanojimas suteikia didelį visuomeninį pripažinimą ir tam tikras privilegijas bei išskirtinį statusą karinės bendruomenės ir tautos akyse. Be ceremoninių pagerbimų, Garbės medalis simbolizuoja asmens ir jo šeimos pasiaukojimą bei turi istorinio ir kultūrinio reikšmės elementą.

Kontroversijos, pataisymai ir peržiūros

Per ilgą Garbės medalio istoriją pasitaikė ginčų ir pataisymų. 1917 m. buvo panaikinti kai kurie apdovanojimai, ypač tie, kurie buvo priskirti už ne kovinius darbus; vėliau kai kurie medaliai (pvz., Mary Edwards Walker) buvo sugrąžinti. Taip pat istorijoje pastebėtos tendencijos, kad dėl rasinės, etninės ar kitokios diskriminacijos tam tikri kariai galėjo būti nepelnytai praleisti – dėl to vyriausybė ir Kongresas vėlesniais dešimtmečiais ėmėsi peržiūrų, kurios kartais baigdavosi nuopelno pakėlimu ar medalio suteikimu po daugelio metų.

Statistika ir įdomybės

  • Garbės medalių skaičius istoriškai yra ribotas ir saugomas archyvuose; 1973 m. surinkta medžiaga registravo 3471 gavėjo citatas.
  • Medalis dažnai įteikiamas pomirtiniu būdu, tačiau daugelis gyvų laureatų taip pat sulaukė plačios pagarbos ir viešos atminimo.
  • Yra atvejų, kai medalis suteiktas ir už nepriklausomą ar neįprastą tarnybą, pavyzdžiui, civiliams-asmenims, turintiems karinės sąsajos, arba už tarptautinius simbolinius veiksmus.

Išvados

Garbės medalis išlieka vienu reikšmingiausių ir prestižiškiausių JAV karo apdovanojimų – ne tik dėl savo retumo, bet ir dėl simbolizuojamos didvyriškumo ir pasiaukojimo prasmės. Jo istorija atspindi JAV karinės tradicijos raidą, teisinių nuostatų kaitą ir visuomenės požiūrio pokyčius į didvyriškumą bei teisingumą apdovanojimų skyrime.