Charles Ives

Gyvenimas

Ankstyvieji metai

Charlesas Ivesas gimė Danberyje, Konektikute. Jo tėvas George'as Ivesas buvo JAV armijos kapelmeisteris Amerikos pilietinio karo metais. Jo motina buvo dainininkė. Tėvas jį daug mokė muzikos ir skatino eksperimentuoti su naujais garsais. Jis ne tik mokė jį kontrapunkto ir supažindino su J. S. Bacho muzika, bet ir lavino sūnaus muzikinę klausą, liepdamas jam dainuoti melodiją viena tonacija, o pats grojo akompanimentą kita tonacija. Taip jaunasis Čarlzas priprato prie modernių garsų, kurie gerokai skyrėsi nuo tradicinės romantinės muzikos. Čarlzas taip pat klausydavosi Danberio miesto aikštėje tėvo maršo orkestro ir kitų kitose aikštės pusėse grojančių orkestrų, todėl vienu metu girdėjo kelių muzikos kūrinių mišinį. Tėvas jį taip pat mokė Stepheno Fosterio muzikos.

Būdamas 14 metų Ivesas tapo bažnyčios vargonininku ir parašė įvairių giesmių ir giesmių bažnytinėms pamaldoms, tarp jų - Variacijas apie "Ameriką". Tuo pat metu jis mėgo sportuoti ir gerai žaidė beisbolą, futbolą ir tenisą.

Ivesas ketverius metus praleido Jeilio universitete. Jo mokytojas Horacijus Parkeris buvo labai geras ir išmokė jį svarbių pagrindinių komponavimo technikų, tačiau jis negalėjo suprasti kai kurių dalykų, kuriuos Ivesas rašė savo muzikoje. Ivesas susierzindavo, kai mokytojas jam pasakydavo, kad negali užbaigti muzikos dalies disonansiniu akordu, tačiau Ivesui taip patiko. Centro bažnyčios, kurioje Ivesas grojo vargonais, choro vadovas buvo Johnas Griggsas. Jis geriau suprato, ką Ivesas bandė daryti. Kai 1894 m. lapkričio 4 d. mirė jo tėvas, Čarlzui tai buvo baisus smūgis. Jis visada labai žavėjosi tėvu, kuris skatino jį muzikiniuose eksperimentuose. Čarlzas ir toliau buvo užimtas komponavimu. Jeilyje jis nesportavo, nes tėvas buvo uždraudęs jam sportuoti, kad jis galėtų skirti laiko studijoms. Iki studijų baigimo Čarlzas buvo sukūręs daugiau kaip 40 dainų, keletą maršų, uvertiūrų, himnų ir kūrinių vargonams, styginių kvartetą ir simfoniją. Tačiau dauguma žmonių jį laikė paprastos valso melodijos "The Bells of Yale" kompozitoriumi.

Suaugusiųjų metai

Po studijų Jeilyje Ivesas toliau dirbo bažnyčios vargonininku ir kartu dirbo draudimo įmonėje. Jam puikiai sekėsi dirbti ir jis tapo labai gerai žinomas draudimo versle. Kai kurie jo verslo draugai dažnai nustebdavo sužinoję, kad jis buvo ir kompozitorius.

1907 m. Ivesą ištiko pirmasis širdies priepuolis. Šie priepuoliai galėjo būti labiau susiję su jo vaizduote. Kai jam pasidarė geriau, jis kūrė daugiau nei bet kada anksčiau. 1908 m. jis vedė. Po kelių širdies priepuolių 1918 m. jis komponavo labai mažai. Visiškai nustojo kurti 1926 m. Sveikatos problemos tęsėsi, ir 1930 m. jis pasitraukė iš draudimo verslo. Kurį laiką jis peržiūrinėjo anksčiau parašytus kūrinius, tačiau daugiau naujų kūrinių neparašė.

Ivesas mirė 1954 m. Niujorke 12:32 val.

Charlesas Ivesas, apie 1889 m.


Charlesas Ivesas, beisbolo komandos kapitonas ir Hopkinso gimnazijos beisbolo aikštelės žaidėjas, kairėje.

Jo muzika

Ivesas išleido daugiau nei 100 savo dainų. Jis buvo labai geras pianistas, todėl fortepijono partijos dažnai būna gana sudėtingos. Jose yra bitonalumo ir pantonalumo. Nors dabar jis labiausiai žinomas dėl savo orkestrinės muzikos, sukūrė du styginių kvartetus ir kitos kamerinės muzikos. Jo vargonų kūrinyje "Variacijos apie "Ameriką" (Variations on "America", 1891 m.) paimta melodija "My Country, 'Tis of Thee" (tai ta pati melodija kaip ir "God Save the Queen" ) ir pakeista keliomis linksmomis variacijomis, panaudojant maršą, ragtime'ą ir bitonalumą. jis buvo išleistas tik 1949 m. Variacijos smarkiai skiriasi: bėganti linija, artimų harmonijų rinkinys, maršas, polonezas ir ragtime allegro; interliudijos yra vienas pirmųjų bitonalumo panaudojimo būdų.

Pirmoji simfonija buvo gana tradicinė, tačiau antroji simfonija skamba kur kas moderniau, netgi baigiasi disonansiniu 11 natų akordu.

1902 m. jis atsisakė vargonininko darbo. Bažnyčios bibliotekoje jis paliko visus savo geriausius himnus ir vargonų muziką, kurie 1915 m., kai bažnyčia persikraustė, buvo išmesti, todėl dauguma jų dingo.

"Central Park in the Dark" - tai kūrinys orkestrui, kuriame aprašomas paslaptingas, tylus parkas, o paskui skamba muzika, sklindanti iš netoliese esančių Manhatano naktinių klubų (skamba populiari to meto muzika, ragtime'as, cituojamas "Hello My Baby" ir net Sousos "Washington Post March").

Bene dažniausiai šiandien girdimas kūrinys yra trumpa fanfaros kompozicija "Neatsakytas klausimas" (The Unanswered Question, 1908), parašyta labai neįprastam trimito, keturių fleitų ir styginių orkestro deriniui. Iš už scenos grojantys styginiai per visą kūrinį groja labai lėtą, chorinę muziką, o trimitas (grojantis iš už publikos) kelis kartus sugroja trumpą natų grupę, kurią Ivesas apibūdino kaip "amžiną egzistencijos klausimą". Kiekvieną kartą trimitas atsako griežtais fleitų (esančių scenoje) prasiveržimais - išskyrus paskutinįjį. Šis klausimas lieka neatsakytas. Muzikantai dažnai diskutuoja, kokia yra tikroji kūrinio prasmė.

Kitas gerai žinomas orkestro kūrinys - "Trys vietos Naujojoje Anglijoje". Žinomiausias jo kūrinys fortepijonui - Konkordo sonata. Ivesas dažnai mėgdavo cituoti kitų kūrinių fragmentus, o šioje fortepijoninėje sonatoje jis cituoja garsiąją Beethoveno Penktosios simfonijos įžangą. Taip pat yra įdomus vieno iš Iveso eksperimentų pavyzdys: antrojoje dalyje jis liepia pianistui naudoti 14¾ colio (37,5 cm) medžio gabalą, kad sukurtų storą, bet minkštą klasterinį akordą. Sonata yra vienas geriausių XX a. fortepijoninių kūrinių.

Vienas įdomiausių jo kūrinių - Ketvirtoji simfonija (1910-1916), parašyta didžiuliam orkestrui. Paskutinė dalis - tarsi kova tarp disonanso ir tradicinės tonalios muzikos. Kūrinys baigiasi ramiai, tik perkusijai grojant per atstumą. Ši simfonija tarsi pasako viską, ką Ivesas bandė padaryti muzikoje. Pilnas simfonijos atlikimas buvo atliktas tik 1965 m.

Iveso muzika pamažu tapo žinoma tik XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje. Šenbergas pripažino jo svarbą. 1951 m. Leonardas Bernsteinas pirmą kartą atliko Iveso Antrąją simfoniją Niujorko filharmonijos orkestro transliuotame koncerte. Jis įrašė daug Iveso muzikos ir net kai kuriuos kūrinius atliko televizijos programoje jaunimui.