2011 m. "Formulės-1" sezonas buvo 62-asis FIA "Formulės-1" sezonas. FIA svarstė galimybę įtraukti tryliktąją komandą į starto rikiuotę, tačiau 2010 m. rugsėjo 8 d. paskelbė, kad naujos komandos nebus priimta. Todėl 2011 m. varžėsi tos pačios dvylika komandų, kurios dalyvavo 2010-aisiais. Iš pradžių tvarkaraštis turėjo būti išplėstas iki dvidešimties etapų įtraukiant naują lenktynių vietą – Indijos Grand Prix, tačiau dėl masinių protestų Bahreino Grand Prix buvo atšauktas. Bahreinas trumpam vėl atsirado tvarkaraštyje, bet vėliau organizatoriai lenktynes vėl nutraukė.

Komandos ir svarbiausi pokyčiai

  • Sezone startavo 12 komandų: Red Bull Racing, McLaren, Ferrari, Mercedes GP, Renault, Force India, Sauber, Williams, Scuderia Toro Rosso, Hispania (HRT), Virgin Racing ir Lotus Racing.
  • Reikšmingi personalo pokyčiai: Robertas Kubica po rimtos avarijos ralyje negalėjo dalyvauti sezono pradžioje, todėl jo vietą prie Renault bolido ėmė užimti Nickas Heidfeldas.
  • Debiutantai ir jaunieji perspektyvūs lenktynininkai: 2011 m. matė keletą jaunų talentų atėjimą į elitą, pavyzdžiui, Sergio Pérez debiutas su Sauber ir Pastor Maldonado startai su Williams.
  • Techniniai ir taisyklių pokyčiai: 2011 m. įvedus Drag Reduction System (DRS) ir pakeitus padangų tiekėją — Pirelli tapo vieninteliu tiekėju, — lenktynės tapo dinamiškesnės ir padidėjo persistumdymų galimybės trasoje.

Tvarkaraštis ir svarbūs įvykiai

Iš pradžių planuotas tvarkaraštis galėjo siekti 20 etapų, bet dėl Bahreino Grand Prix atšaukimo sezonas galiausiai susidarė iš 19 lenktynių. Viena naujovių buvo debiutuojanti Indijos Grand Prix, kuri įtraukė Azijos itin didelę auditoriją į Formulę‑1. Sezonas tradiciškai prasidėjo Australijoje (Melbourne), o baigėsi Pietų Amerikoje (Brazilija), tačiau tvarkaraštį stipriai paveikė politiniai neramumai Bahreine ir organizaciniai sprendimai.

Sezono apibendrinimas

2011 m. sezonas buvo dominuojantis Sebastianui Vetteliui ir Red Bull Racing komandai: Vettelis laimėjo čempionatą, o Red Bull užtikrintai laimėjo konstruktorių įskaitą. Sezoną lydėjo didelis technikos ir strategijos svarbumas — padangų valdymas (Pirelli), DRS naudojimas ir bolidų aerodinamikos optimizavimas dažnai sprendė lenktynių baigtis. Be to, sezonas pasižymėjo intensyviais lenktyniniais mūšiais tarp pagrindinių varžovų (McLaren, Ferrari ir Mercedes), o naujokų pasirodymai suteikė papildomos intrigos ilgalaikėje perspektyvoje.

Apibendrinant: 2011 m. sezonas priminė tiek techninio tobulėjimo, tiek politinių iššūkių įtaką pasauliniams motorinių sporto renginiams — jis pateikė naujų galimybių jauniesiems pilotams, įtvirtino naujas taisykles ir paliko aiškų dominuojančios komandos įspaudą Formulės‑1 istorijoje.