Amerikos pilietinis karas: priežasčių ir įvykių laiko juosta

Įvykių, atvedusių į Amerikos pilietinį karą, laiko juostoje aprašomi įvykiai, kuriuos istorikai pripažįsta kaip prisidėjusius prie Amerikos pilietinio karo. Daugelis šių įvykių siekia šalies įkūrimo laikus. Jungtinių Valstijų Konstitucijoje vergija paminėta tik keletą kartų, o jos reguliavimas iš esmės paliktas atskirų valstijų kompetencijai. Šiaurės ir Pietų Jungtinėms Valstijoms vystantis atskirai, vergovė galiausiai išnyko Šiaurėje. Ji tapo institucija Pietuose. Atsivėrus naujoms šalies dalims, kuriose buvo galima įsikurti, dėl vergijos prasidėjo ilgalaikiai Šiaurės ir Pietų ginčai. Tai tapo opia problema ir paskatino kelių pietinių valstijų atsiskyrimą. Tai apskritai sukėlė pilietinį karą.

Pagrindinės priežastys

Vergovės reikšmė ekonomikoje ir visuomenėje: Pietuose agrarinė ekonomika (ypač cukranendrių ir medvilnės plantacijos) stipriai rėmėsi vergų darbo jėga, tuo tarpu Šiaurėje plito pramonė, miestuose augo laisvi darbininkai ir didėjo nepriklausomų ūkių skaičius.
Politinė kova dėl valdžios: teritorijų priėmimas į Sąjungą kaip laisvųjų arba vergovės turinčių valstybių tiesiogiai lemė Senato pusiausvyrą ir federalinės politikos kryptį.
Valstybių teisės ir konstituciniai ginčai: Pietuose daug kam buvo svarbi doktrina, kad valstybės turi teisę atsisakyti federalinių įstatymų ar nutraukti sąjungą (principas, vadinamas „states' rights“), o Šiaurėje dažniau pabrėžta federalinė vienovė.
Abolicionizmo ir ideologinės priešpriešos: religinių ir moralinių judėjimų augimas Šiaurėje paskatino aktyvesnį vergovės priešinimą ir veiksmus (pvz., „Underground Railroad“, spauda), o Pietuose tai buvo suvokiama kaip egzistencinis grėsmės šaltinis.
Teritorijų plėtra į vakarus: klausimas, ar naujai įkuriamos teritorijos bus laisvos ar vergovės regionai, tapo nuolatine įtampų priežastimi.

Svarbiausi įvykiai — laiko juosta (santrauka)

1787–1790: Konstitucijos rengimas — klausimai dėl vergovės sprendžiami kompromisais (pvz., trijų penktųjų taisyklė, prekybos vergais draudimo vėlesnis atidėjimas).
1820: Misūrio kompromisas — Misūris priimamas kaip vergovės turinti valstybė, Maine — laisvoji valstybė; nustatomas 36°30' linijos principas (išskyrus Misūrio atvejį).
1832–1833: Nullifikacijos krizė — Pietų Karolina priešinasi federaliniams muitams, kyla diskusijos apie valstybės teisę atsisakyti federalių įstatymų.
1846–1848: Meksikos–Amerikos karas — naujos teritorijos klausimas suintensyvina prieštaravimus dėl vergovės plėtros (bandoma spręsti per įvairius pasiūlymus, pvz., Wilmot Proviso, kuris neleido vergovės į naujas teritorijas).
1850: 1850 m. kompromisas — įtraukia Kalifornijos priėmimą kaip laisvą valstiją, griežtesnį pabėgusių vergų grąžinimo įstatymą (Fugitive Slave Act) ir kitus nuostatus, skatinusius Šiaurės pasipiktinimą.
1854: Kansas–Nebraska Act — panaikina Misūrio kompromiso ribą ir įveda „popular sovereignty“ (teisę rinktis gyventojams), kas iškart sukėlė smurtinius susirėmimus „Bleeding Kansas“ teritorijoje.
1854: Republikonų partijos susikūrimas — kaip politinė jėga prieš vergovės plėtrą į vakarus.
1857: Dred Scott sprendimas (JAV Aukščiausiasis Teismas) — teigia, kad Afrikos kilmės asmenys negali būti JAV piliečiais ir kad Kongresas negali drausti vergovės teritorijose; sprendimas dar labiau polarizuoja šalį.
1858: Lincoln–Douglas debatai — intensyvūs ginčai dėl vergovės ir valstybės teisių; Abrahamas Lincolnas įgauna šalies matomumą kaip ryškus priešininkas vergovės plėtrai.
1859: John Brown ataka į Harpers Ferry — radikalus antibegalinis išpuolis, kurio pasekmės sustiprina Pietų baimę dėl vergovės išardymo planų.
1860: Prezidento rinkimai — Abrahamas Lincoln, atstovaujantis Respublikonų partijai, laimi be Pietų valstybių palaikymo; tai paskatina Pietų politinį elito sprendimą atsiskirti.
1860–1861: Separacija ir Konfederacijos susikūrimas — pirmoji atsiskyrė Pietų Karolina (gruodis 1860), vėliau prisijungia kitos pietinės valstijos; 1861 m. vasarį įkuriama Konfederacijų Valstijų Amerika su Jeffersonu Davisu kaip prezidentu.
1861 balandis: Fort Sumter apšaudymas — Konfederacijos pajėgų įsiveržimas į federalinį arsenalą Pietų Karolinoje; laikomas pilietinio karo pradžia.

Keli pastebėjimai apie priežastei įtaką turėjusius veiksnius

Dažnai akcentuojama, kad vien tik ekonominiai skirtumai nebūtų sukėlę karo be vergovės klausimo; vergija buvo ir ekonominė, ir socialinė, ir moralinė konfliktų ašis.
Politiniai kompromisai laikinai atitolindavo konfliktą, bet juos nuolat ardė nauji įvykiai ir teisiniai sprendimai, kurie mažino pasitikėjimą bendrais sprendimais.
Verta paminėti ir demografinius pokyčius bei transporto/pramonės plėtrą, kurie skatino skirtingas regionų interesų prioritetų raidas.

Santrauka: ilgalaikė priešprieša tarp Šiaurės ir Pietų, kurioje centrinę vietą užėmė vergovės klausimas, kompleksinių ekonominių, politinių ir sociokultūrinių pokyčių fone, palaipsniui radikalizavosi. Serija teisinių sprendimų, politinių kompromisų ir smurtinių incidentų 19 a. viduryje sukaupė įtampą iki taško, kai pietinių valstijų atsiskyrimas ir 1861 m. karo pradžia tapo neišvengiami.
Getsburgo mūšyje buvo daugiausiai aukų per Amerikos pilietinį karą

Laiko juosta

1600s

1619	Virdžinijos kolonijos kolonistai nuperka 20 afrikiečių, kurie dirba samdomais tarnais, sutartis.
1641	Vergovė įteisinta Masačusetso įlankos kolonijoje.
1660	Virdžinija įteisina vergiją.
1663	Merilendo kolonija pakeičia įstatymą ir pripažįsta vergiją visam gyvenimui. Anksčiau pagal Anglijos įstatymus laisvė buvo suteikiama vergams, kurie tapdavo krikščionimis.
1667	Virdžinija pakeičia įstatymą ir pripažįsta vergiją iki gyvos galvos. Jie taip pat atšaukė Anglijos įstatymą, pagal kurį į krikščionybę atsivertusiems vergams suteikiama laisvė.
1671	Iš 40 000 kolonijinės Virdžinijos gyventojų apie 2 000 yra importuoti vergai. Baltųjų samdomų tarnautojų, dirbusių penkerius metus prieš paleidimą į laisvę, yra tris kartus daugiau ir jie atlieka didžiąją dalį sunkiųjų darbų.
1688	Vasario mėnesį Pensilvanijos kvakeriai parašė pirmąjį protestą prieš vergiją kolonijose. Jie vadinosi Germantauno protestais ir teigė, kad Amerikoje praktikuojama vergovė yra nekrikščioniška.

1700s

1712	Niujorko vergų sukilimas padarė daug žalos turtui, o sukilėliai buvo griežtai nubausti arba sušaudyti.
1719	Virdžinijos valstijos ūkininkai, neturintys vergų, mano, kad vergų darbas kelia grėsmę jų pragyvenimui. Jie įtikina Virdžinijos generalinę asamblėją svarstyti vergovės uždraudimo arba vergų importo draudimo klausimą. Atsakydama į tai, asamblėja padidina vergams taikomą tarifą iki penkių svarų sterlingų, kuris maždaug prilygsta visai indosamento kainai, kad vergų importas iš pradžių nebūtų toks patrauklus ar pranašesnis už paprastą indosamentą keleriems metams.
1739	Pietų Karolinoje Stono sukilimas (arba Katono sąmokslas, arba Katono sukilimas) buvo didžiausias vergų sukilimas britų žemyninėse kolonijose, kurio metu žuvo 21 baltasis ir 44 juodaodžiai.
1741	Niujorkas: dar vienas vergų sukilimas padaro daug žalos turtui; vergai griežtai nubaudžiami arba jiems įvykdoma mirties bausmė.
1774	Džeimso Pembertono vadovaujami kvakeriai kartu su kitais, tarp jų ir Benjaminu Rašu, Filadelfijoje įsteigia pirmąją kolonijose prieš vergiją kovojančią draugiją - Pensilvanijos vergijos panaikinimo draugiją.
1787	Parengtas Konstitucijos projektas. Tarp nuostatų - vergai laikomi trimis penktosiomis asmens dalimis, nutraukiama prekyba vergais (1808 m.) ir pabėgę vergai grąžinami jų savininkams. Priimamas Šiaurės vakarų potvarkis, kuriuo uždraudžiama vergovė teritorijoje (VI straipsnis).

1800s

1803	Pagal Šiaurės Vakarų Ordino nuostatas 1803 m. kovą Ohajas tampa septynioliktąja valstija ir tampa laisva valstija.
1804	1804 m. Naujajame Džersyje priimamas "Aktas dėl laipsniško vergovės panaikinimo". Visos vergės, gimusios po 1804 m. liepos 4 d., sulaukusios 21-erių metų, taps laisvos. Vyrai vergai, gimę po šios datos, bus laisvi sulaukę 25 metų. Tačiau vergų vaikai galėjo būti apgyvendinti privačiuose namuose, o valstybė už jų priežiūrą mokėjo 3 dolerius per mėnesį. Keletas žmonių, kurie iš šios teisinės spragos uždirbdavo didelius pinigus, vis tiek elgėsi su jais kaip su vergais.
1807	Kovo mėnesį Kongresas priima įstatymą, draudžiantį importuoti naujus vergus į Jungtines Valstijas. Įstatymas įsigalioja 1808 m. sausio 1 d.
1812	Balandžio 30 d. Luiziana tampa aštuonioliktąja valstija. Ji prisijungia prie Sąjungos kaip vergų valstija.
1816	Gruodžio mėnesį Ohajas tampa devynioliktąja valstija. Jis prisijungia prie Sąjungos kaip laisva valstija.
1817	Gruodžio mėnesį Misisipė tampa dvidešimtąja valstija. Ji prisijungia prie Sąjungos kaip vergų valstija.
1818	Gruodžio mėnesį Ilinojus tampa dvidešimt pirmąja Sąjungos valstija. Ji prisijungia kaip laisva valstija.
1819	Gruodžio mėnesį Alabama tampa dvidešimt antrąja valstija. Ji prisijungia prie Sąjungos kaip vergų valstija.
1820	Kovo 3 d. priimamas Misūrio kompromisas. Tai buvo susitarimas tarp vergijos šalininkų ir priešininkų frakcijų Jungtinių Valstijų Kongrese, pirmiausia susijęs su vergijos reguliavimu vakarinėse teritorijose. Juo Misuris buvo pripažintas vergų valstija, siekiant įtikti pietiečiams, o Meinas - laisva valstija, siekiant įtikti šiauriečiams. Jis išlaikė jėgų pusiausvyrą Jungtinių Valstijų Senate tarp laisvųjų ir vergovinių valstijų. Plane taip pat buvo reikalaujama uždrausti vergiją Luizianos teritorijoje į šiaurę nuo 36 laipsnių 30' šiaurės platumos lygiagretės (dar vadinamos Misūrio kompromiso linija), išskyrus siūlomos Misūrio valstijos ribas.
1827	Niujorke panaikinta vergovė.
1834	Britų imperijoje panaikinta vergovė.
1836	Gegužę Atstovų Rūmai priima pirmąją iš keleto "gag" taisyklių, kurios automatiškai neleidžia nagrinėti jokių peticijų dėl vergovės. Birželį Arkanzasas tampa dvidešimt penktąja valstija. Pagal Misūrio kompromisą ji prisijungia prie Sąjungos kaip vergų valstija.\|-
1837	Sausio mėnesį Mičiganas tampa dvidešimt šeštąja valstija. Ji prisijungia prie Sąjungos kaip laisva valstija.
1844	Gruodžio 3 d. Atstovų Rūmai pagaliau panaikina vergovės klausimų "uždraudimo" taisykles.
1845	Frederikas Duglasas išleidžia autobiografiją "Pasakojimas apie Frederiko Duglaso gyvenimą" apie savo gyvenimą vergijoje. Kovo mėnesį Florida tampa dvidešimt septintąja Sąjungos valstija ir prisijungia prie jos kaip vergų valstija. Gruodį Teksasas taip pat tampa vergų valstija, o Teksasas - dvidešimt aštuntąja Sąjungos valstija.
1846	Gruodžio mėnesį Ajova tampa dvidešimt devinta valstija ir prisijungia kaip laisva valstija.
1848	Viskonsinas tampa trisdešimtąja laisva valstybe Sąjungoje.
1849	Harieta Tubman pabėga iš vergijos Merilende. Jai priskiriama, kad ji daug kartų grįžo ir išvežė daugiau kaip 300 vergų.

Svarbiausi įvykiai, dėl kurių kilo karas

1850	1850 m. kompromisas sustabdė atvirą Šiaurės ir Pietų karą, tačiau problemų beveik neišsprendė. 1850 m. Bėgančių vergų aktas privertė vergvaldžių savininkus, kurie nebuvo vergvaldžiai, dalyvauti vergvaldžių veikloje, o tai dar labiau padidino įtampą šiuo klausimu.
1852	Harriet Beecher Stowe išleido "Dėdės Tomo kabiną". Tai buvo antra geriausiai parduodama XIX a. knyga Amerikoje. Šiaurėje ji daugeliui atvėrė akis į vergijos baisumus. Pietuose ji buvo laikoma šmeižtu.
1854	Priimamas Kanzaso-Nebraskos aktas, kuriuo panaikinamas 1820 m. kompromisas. Juo sukuriamos Kanzaso ir Nebraskos teritorijos. Be to, juo valstijoms leista balsuoti dėl vergijos įteisinimo ar neįteisinimo.
1854-1860	"Kraujuojantis Kanzasas" buvo tiesioginis Kanzaso ir Nebraskos akto rezultatas. Jis panaikino 1820 m. Misūrio kompromisą, nes leido naujų teritorijų gyventojams patiems nuspręsti, ar vergija bus leidžiama, ar ne. Dėl to į Kanzasą suplūdo vergiją palaikančios ir prieš vergiją pasisakančios grupės, kurios bandė paveikti balsavimą. Tai virto bjauriu karu tarp žmonių grupių, turinčių tvirtą nuomonę tiek už, tiek prieš vergiją.
1857	JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje Dredas Skotas prieš Sandfordą. Jis nusprendė, kad afroamerikiečiai, tiek laisvi, tiek vergai, nėra Jungtinių Valstijų piliečiai. Kadangi jie nebuvo piliečiai, negalėjo kelti bylų federaliniame teisme. Šis sprendimas buvo didelė kliūtis judėjimui prieš vergiją. Respublikonai pasmerkė šį sprendimą. Iš esmės ji leido vergovę šiaurinėse valstijose.
1859	Spalio 16 d. įvyksta Johno Browno reidas į Harpers Ferry. Spalio 18 d. Brauną suėmė Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai. Jiems vadovavo pulkininkas Robertas E. Lee.
1860	Lapkričio 6 d. - Abraomas Linkolnas išrinktas JAV prezidentu. Lapkričio 10 d. - abu JAV senatoriai iš Pietų Karolinos atsistatydina iš Senato. Gruodžio 20 d. - Pietų Karolina paskelbia apie atsiskyrimą nuo Sąjungos.
1861	1861 m. balandžio 12 d. Konfederacijos artilerija apšaudė Sumterio fortą Čarlstone, Pietų Karolinoje. Sąjungos įgula, vadovaujama majoro Roberto Andersono, po 34 valandų pasidavė. Taip prasidėjo Amerikos pilietinis karas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Amerikos pilietinis karas?

Atsakymas: Amerikos pilietinis karas buvo 1861-1865 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose vykęs karas tarp Šiaurės ir Pietų valstijų.

K.: Kokį vaidmenį įvykiuose, vedusiuose į pilietinį karą, atliko vergija?

Atsakymas: Vergovė vaidino svarbų vaidmenį įvykiuose, vedusiuose į Pilietinį karą, nes ji buvo pagrindinis įtampos tarp Šiaurės ir Pietų valstijų šaltinis.

K: Ką apie vergiją rašoma Jungtinių Valstijų Konstitucijoje?

A.: Jungtinių Valstijų Konstitucijoje nebuvo aiškiai kalbama apie vergiją, todėl atskiros valstijos pačios galėjo spręsti apie vergiją savo teritorijoje.

K: Kuo skyrėsi Šiaurės ir Pietų valstijų požiūris į vergiją?

A: Kadangi Šiaurės ir Pietų valstijos vystėsi atskirai, vergovė galiausiai išnyko Šiaurėje, bet tapo institucija Pietuose.

K: Kas sukėlė ilgai trukusius nesutarimus dėl vergijos tarp Šiaurės ir Pietų valstijų?

A: Nesutarimus dėl vergovės pirmiausia sukėlė šalies plėtra į naujas teritorijas, kai kilo abejonių, ar šiose teritorijose turėtų būti leidžiama vergovė.

K: Koks įvykis paskatino kelių pietinių valstijų atsiskyrimą?

A: 1860 m. išrinkus Abraomą Linkolną JAV prezidentu, atsiskyrė kelios pietinės valstijos, nes jis buvo laikomas grėsme vergovės institutui.

K: Kokia buvo Pilietinio karo baigtis?

A: Pilietinis karas baigėsi šiaurinių valstijų pergale ir vergijos panaikinimu visoje šalyje.