Zikos virusas (Zika): simptomai, komplikacijos ir nėštumo rizika
Sužinokite apie Zikos viruso simptomus, komplikacijas ir nėštumo rizikas — prevencija, mikrocefalijos pavojus ir kelionių rekomendacijos besilaukiančioms moterims.
Zikos karštligė yra Zikos viruso sukeliama liga. Zikos virusas, kaip ir Dengė karštligė bei Čikungunija, priklauso Flavivirusų genčiai. Tačiau Zikos karštinė paprastai nėra tokia sunki kaip šios ligos. Daugumai Zikos virusu užsikrėtusių žmonių (60–80 %) nepasireiškia jokie simptomai.
Užsikrėtimo būdai ir perdavimas
Pagrindinis Zikos viruso plitimo būdas yra gyventojų, sergančių virusu, įkandimas juoduojančių uodų iš Aedes genties (ypač Aedes aegypti ir Aedes albopictus). Taip pat žinomi kiti perdavimo būdai:
- vertikalus perdavimas iš nėščios motinos vaisiui nėštumo metu;
- kraujo perpylimo keliu ar laboratorinės ekspozicijos atvejais;
- retai — kontaktas su kitais kūno skysčiais.
Inkubiacinis laikotarpis
Simptomai paprastai pasireiškia per 3–14 parų (dažniausiai 3–7 dienas) po užsikrėtimo. Daugelis užsikrėtusių asmenų išvis nesijaučia sergantys.
Simptomai
Žmonėms, kuriems pasireiškia ligos simptomai, dažniausiai stebimi:
- niedidelis karščiavimas;
- konjunktyvitas (akies junginės uždegimas, paraudimas);
- sąnarių skausmas (dažniausiai rankų ir kojų);
- išbėrimas, dažnai prasidedantis ant veido ir vėliau plintantis po kūną;
- galvos skausmas, raumenų skausmai, bendras silpnumas.
Simptomai paprastai nėra sunkūs ir paprastai pagerėja per 2–7 dienas.
Diagnozė
Diagnozė remiasi klinikiniais požymiais, epidemiologine informacija (pvz., kelionė į teritorijas, kur cirkuliuoja virusas) ir laboratoriniais tyrimais. Tyrimai apima:
- PCR (virusinės RNR paieška) kraujyje ar šlapime — geriausiai tinka per pirmąsias kelias ligos dienas;
- antikūnų (IgM) tyrimai — atsiranda vėlesnėse stadijose, tačiau gali būti kryžminė reakcija su kitais flavivirusais (pvz., dengė);
- patikslinimui gali prireikti neutralizuojančių antikūnų tyrimų (PRNT).
Gydymas
Specifinio antivirotinio gydymo nėra. Gydymas yra simptominis:
- poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas;
- karščiavimui ir skausmui malšinti — acetaminofenas (paracetamolis); prieš tai rekomenduojama atmesti dengės tikimybę, nes aspirinas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali padidinti kraujavimo riziką, jei tuo pat metu yra dengė;
- jei reikia, gydytojas stebi ir gydo komplikacijas (pvz., neurologinius simptomus).
Komplikacijos
Didžiausias susirūpinimas yra su nėštumu susijusios pasekmės ir neurologinės komplikacijos:
- Įgimtos anomalijos: Zikos virusas gali sukelti įgimtus defektus, iš kurių svarbiausia — mikrocefalija (kūdikio galva mažesnė nei įprasta). Tai priklauso nuo nėštumo laikotarpio ir kitų veiksnių. Viruso perdavimas vaisiui gali sukelti platesnį sindromą, vadinamą kongenitaliniu Zikos sindromu, kuris apima smegenų vystymosi sutrikimus, regos ir klausos problemas, raumenų kontraktūras ir kitus neurologinius bei motorinius sutrikimus.
- Guillain-Barré sindromas ir kitos neurologinės ligos — retai, bet susirgusiais regionais nustatytas padidėjęs šių komplikacijų dažnis;
- galimas persileidimas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, kūdikio negalia.
Nėštumas ir rizika
Nuo 2015 m. Brazilijoje kilo didelis Zikos viruso protrūkis, po kurio atsirado susirūpinimas dėl nėščių moterų ir naujagimių sveikatos. Mokslininkai mano, kad Zikos virusu serganti moteris, būdama nėščia, gali perduoti virusą savo vaisiui, dėl to gali vystytis mikrocefalija ir kiti neurologiniai sutrikimai. Todėl sveikatos institucijos ėmėsi kelionių ir apsaugos rekomendacijų nėščiosioms.
2016 m. sausį Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras įspėjo nėščias moteris nekeliauti į Braziliją, Kolumbiją, Salvadorą, Prancūzijos Gvianą, Gvatemalą, Haitį, Hondūrą, Martiniką, Meksiką, Panamą, Paragvajų, Surinamą, Venesuelą, Prancūzijos Gvianą ir Puerto Riką, nes ten yra rizika užsikrėsti Zikos virusu. Rekomendacijos gali keistis priklausomai nuo protrūkių ir vietinės epidemiologinės situacijos, todėl keliaujant nėščiosioms būtina pasitikrinti naujausią informaciją vietos sveikatos tarnybose bei tarptautiniuose šaltiniuose.
Nėščios moterys, kurios galėjo būti veikiamos viruso ar turi simptomų, turėtų kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą. Paprastai siūlomi laboratoriniai tyrimai, griežtesnis vaisiaus stebėjimas (pavyzdžiui, ultragarsiniai tyrimai) ir, prireikus, konsultacijos su vaisiaus medicinos specialistais.
Prevencija
Prevencija apima tiek uodų sukeltos transmisijos mažinimą, tiek apsaugą nuo seksualinio perdavimo:
- vengti uodų įkandimų: dėvėti ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis, naudoti insekticidinius (permethrin) apdorotus drabužius, vartoti repelentus su DEET, picaridin, IR3535 ar citriodiol pagal instrukcijas;
- naudoti tinklelius, langų tinklelius, oro kondicionierius, laikyti duris ir langus uždarytus ten, kur įmanoma;
- pašalinti stovinčio vandens telkinius, kur uodai deda kiaušinėlius (vazonėliai, talpos, latakai ir kt.);
- seksualinio perdavimo mažinimas: naudoti prezervatyvus arba susilaikyti nuo lytinių santykių su asmenimis, kurie gali būti užsikrėtę arba grįžo iš Zikos endeminių zonų, ypač jei partneris yra moteris nėščia;
- vengti kraujo donorystės reguliuojamomis sąlygomis po galimo eksporto į endemines zonas — vietinės taisyklės gali nustatyti atidėjimo laikotarpius.
Testavimas ir kontrolė keliautojams
Žmonėms, grįžusiems iš teritorijų, kur virusas cirkuliuoja, ir turėjusiems simptomus, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Nėščiosioms arba planuojančioms pastoti rekomenduojama aptarti riziką ir tyrimus su gydytoju. Rekomendacijos dėl laiko, po kurio saugu mėginti pastoti arba nutraukti prezervatyvų naudojimą po galimo užsikrėtimo ar ekspozicijos, gali skirtis; pvz., kai kurios institucijos rekomenduoja vyrams laukti kelis mėnesius, o moterims — 2 mėnesius. Kadangi gairės atnaujinamos, pasikonsultuokite su vietine sveikatos tarnyba ar jūsų gydytoju dėl dabartinių rekomendacijų.
Epidemiologija ir istorinės pastabos
Zikos virusas pirmą kartą buvo identifikuotas 1947 m. Ugandoje (Zikos miške). Ilgą laiką užregistruojami sporadiniai atvejai Afrikoje ir Azijoje, o didesni protrūkiai įvyko Mikronezijoje (2007 m.), Prancūzijos Polinezijoje (2013–2014 m.), o 2015–2016 m. kilo didelis protrūkis Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Dėl to Zika tapo tarptautiniu sveikatos saugumo klausimu.
Vakcinacija ir tyrimai
Šiuo metu nėra plačiai prieinamos, patvirtintos ir visuotinai rekomenduojamos Zikos vakcinos. Vyksta kelių vakcinų kandidatų tyrimai ir bandomieji bandymai, tačiau daugumoje šalių vakcina dar neįdiegta. Tyrimai taip pat tęsiasi dėl geresnių diagnostinių testų ir specifinių gydymo metodų.
Kada kreiptis į gydytoją
- jei po kelionės į Zikos endeminę teritoriją atsiranda minėti simptomai;
- jei esate nėščia ir galimai buvote veikiama viruso arba partneris buvo iš rizikos zonos;
- jei atsiranda neurologinių simptomų (pvz., silpnumas, dilgčiojimas, jutimo praradimas), nes gali prireikti skubaus medicininio įvertinimo dėl galimų komplikacijų, pvz., Guillain-Barré sindromo.
Apibendrinant: daugumai žmonių Zikos infekcija praeina lengvai arba be simptomų, tačiau virusas gali sukelti rimtų pasekmių nėštumo metu ir retai — sunkių neurologinių komplikacijų. Svarbu imtis apsaugos priemonių nuo uodų įkandimų, laikytis kelionių ir sveikatos institucijų rekomendacijų bei kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą kilus įtarimams.
Mikrocefalija sergantis kūdikis (kairėje) ir įprasto dydžio galvą turintis kūdikis. Mokslininkai mano, kad Zikos karštligė sukelia vaisiaus mikrocefaliją
Diagnozė
Diagnozuoti Zikos karštligę sudėtinga dėl kelių priežasčių. Pirma, Zikos karštligė sukelia daugelį tų pačių požymių ir simptomų kaip ir daugelis kitų virusų.
Antra, norint įrodyti, kad asmuo serga Zikos virusu, reikia atlikti specialius laboratorinius tyrimus. Pavyzdžiui, kai viruso yra asmens kraujyje arba šlapime, jį galima nustatyti naudojant specialų testą, kuriuo kraujyje ieškoma viruso RNR. Tačiau Zikos virusas kraujyje dažnai išlieka neilgai. Be to, kadangi daugumai Zikos virusu sergančių žmonių nepasireiškia jokie simptomai, jie nežino, kad jiems reikia atlikti tyrimus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, kuriais ieškoma specifinių antikūnų (kuriuos organizmas siunčia kovai su Zikos virusu). Tačiau šie tyrimai yra brangūs ir turi būti atliekami specialiose laboratorijose, kurių ne visur yra.
Jei tyrimais negalima įrodyti, kad asmuo serga Zikos virusu, gali būti sunku nustatyti, ar asmuo serga Zikos karštlige, ar kita infekcija. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad prieš gydytojams diagnozuojant Zikos karštinę, jie turėtų pagalvoti, ar asmuo gali sirgti viena iš daugelio kitų infekcijų. Šių infekcijų pavyzdžiai:
Perdavimas
Žmonės Zikos virusu užsikrečia įkandus Aedes genties uodams. Mokslininkai įrodė, kad bent aštuonios skirtingos Aedes genties uodų rūšys gali platinti Zikos virusą žmonėms. Zikos virusą uodai užkrečia įkandę kitiems virusu sergantiems gyvūnams.
Zikos virusas gali būti perduodamas nuo vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Jis taip pat gali būti perduodamas iš motinos vaisiui nėštumo metu.
Prevencija
Vakcinos nuo Zikos viruso nėra, nors JAV Nacionalinis sveikatos institutas bando ją sukurti.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo Zikos viruso - apsisaugoti nuo uodų. Pavyzdžiui, jei žmonės keliauja į vietas, kuriose gyvena Zikos virusas, jie turėtų:
- Dėvėkite marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes.
- Naudokite purškalą nuo vabzdžių
- apsistokite ir miegokite kambariuose, kuriuose yra langų ir durų ekranai ir oro kondicionieriai (jei įmanoma).
- Miegant naudokite tinklelį nuo uodų
Geriausias būdas išvengti užsikrėtimo Zikos virusu - apsisaugoti nuo uodų, pavyzdžiui, miegant naudoti tinklelį nuo uodų.
Gydymas
Šiuo metu Zikos karštligė nėra gydoma ar išgydoma. Medicinos specialistai gali suteikti tik "palaikomąją priežiūrą", t. y. jie gali gydyti tik viruso simptomus. Pavyzdžiui, jie gali duoti vaistų nuo skausmo, karščiavimo ir niežulio. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad gydytojai neturėtų duoti tokių vaistų kaip aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie paprastai vartojami nuo skausmo ir karščiavimo. Taip yra todėl, kad panašiu virusu sergantiems žmonėms, kurie vartoja šiuos vaistus, dažniau kilo kraujavimo problemų.
Nėra žinomų antivirusinių vaistų (vaistų, naikinančių virusus), kurie naikintų Zikos virusą.
Kadangi nėra gydymo būdų, kurie padėtų išgydyti Zikos virusą, kai žmogus juo užsikrečia, mokslininkai siūlo nėščioms moterims daryti viską, kas įmanoma, kad išvengtų užsikrėtimo virusu. Kai nėščia moteris užsikrečia Zikos virusu, niekas negali padaryti nieko, kad neužsikrėstų ir jos vaisius.
Epidemiologija
Zikos karštligė pirmą kartą buvo nustatyta 1947 m. Ugandoje, Zikos miške gyvenančiai rezus beždžionei. Pirmieji žmonių susirgimai buvo užregistruoti 1954 m. Nigerijoje. Keli ligos protrūkiai buvo užregistruoti atogrąžų Afrikoje ir kai kuriose Pietryčių Azijos dalyse, bet ne Indijoje. 1977-1978 m. Zikos virusas sukėlė karščiavimą Indonezijoje.
Pirmasis didelis protrūkis įvyko 2007 m. Mikronezijos Japo salose. Įrodyta, kad Zikos virusu sirgo 185 žmonės. Tai buvo pirmas kartas, kai apie Zikos karštligę buvo pranešta už Afrikos ir Azijos ribų. 2013 m. dar vienas didelis protrūkis įvyko Prancūzijos Polinezijoje.
2015 m. gegužę Brazilija oficialiai pranešė apie pirmuosius 16 Zikos karštligės atvejų. Iki 2015 m. lapkričio mėn. Zikos karštligė pasireiškė 14 Brazilijos valstijų. Manoma, kad Zikos virusas 2015 m. Brazilijoje sukėlė 2400 mikrocefalijos atvejų ir 29 kūdikių mirtis.
2014 m. vasarį pirmą kartą pasirodžiusi Vakarų pusrutulyje, Zikos karštligė greitai išplito Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Meksikoje ji pasirodė 2015 m. lapkričio mėn.
2016 m. sausio 24 d. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad Zikos virusas gali išplisti beveik visose Amerikos šalyse. Tai tikėtina, nes virusą platinantis uodas Aedes aegypti gyvena visose Amerikos šalyse, išskyrus Kanadą ir Čilę.
2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Zikos virusas yra "visuomenės sveikatai nepaprastoji padėtis". Ji taip pat teigė, kad Zikos virusas plinta "sprogstamai" (labai greitai) ir kad per ateinančius metus virusu gali užsikrėsti iki 3-4 mln. žmonių.
Šalys, kuriose žmonės užsikrėtė Zikos virusu (2016 m. sausio mėn. duomenimis)
Susiję puslapiai
- Flavivirusai
- Aedes genties uodai
- Aedes agypti
- Infekcinė liga
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Zikos karštligė?
A: Zikos karštligė - tai liga, kurią sukelia Zikos virusas, priklausantis Flavivirus genčiai.
K: Kokie yra Zikos karštligės simptomai?
A.: Daugumai virusu užsikrėtusių žmonių (60-80 %) simptomų nebūna, tačiau tiems, kurie užsikrėtė, paprastai pasireiškia nedidelis karščiavimas, konjunktyvitas, sąnarių skausmas (daugiausia rankų ir kojų) ir bėrimas, prasidedantis ant veido ir plintantis į kitas kūno dalis. Simptomai paprastai trunka 2-7 dienas.
Klausimas: Kada Brazilijoje kilo Zikos viruso protrūkis?
A: Zikos viruso protrūkis Brazilijoje prasidėjo 2015 m.
K: Kaip Zikos virusas gali paveikti nėščias moteris?
A: Mokslininkai mano, kad Zikos virusu užsikrėtusi nėščia moteris gali juo užkrėsti savo vaisių, o tai gali sukelti mikrocefaliją - įgimtą defektą, dėl kurio kūdikio galva būna mažesnė nei įprastai ir kuris gali sukelti intelekto sutrikimus bei kitas smegenų problemas, pavyzdžiui, traukulius.
Klausimas: Kokių šalių nėščiosios turėtų vengti dėl rizikos užsikrėsti Zikos virusu?
A: Nėščiosios turėtų vengti vykti į Braziliją, Kolumbiją, Gvatemalą, Haitį, Hondūrą, Martiniką, Kolumbiją, Prancūzijos Gvianą, Haičio salvadorą, Martiniką, Meksiką, Panamą, Paragvajų, Surinamą, Venesuelą ir Puerto Riką dėl rizikos užsikrėsti Zikos virusu.
Klausimas: Ar yra kitų pavojų, susijusių su gyvenimu vietovėse, kuriose aktyviai plinta Zikos virusas?
A.: Vietovėse, kuriose Zikos virusas aktyviai plinta, žmonės gali dažniau sirgti įgimtais defektais, neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, Guillain-Barré sindromu, ir autoimuninėmis ligomis.
Ieškoti