Dengė karštligė

Požymiai ir simptomai

Daugumai žmonių, kurie užsikrečia dengė virusu (80 %), nepasireiškia jokie simptomai arba pasireiškia tik lengvi simptomai (pvz., nedidelis karščiavimas). Apie 5 % užsikrėtusiųjų (arba 5 iš 100) suserga daug sunkiau. Nedidelei daliai šių žmonių pasireiškia simptomai, nuo kurių jie gali mirti.

Žmogus, užsikrėtęs dengė virusu nuo uodų, suserga po 3-14 dienų. (Tai vadinamas inkubacinis viruso periodas.) Dažniausiai žmonės pradeda jaustis blogai po 4-7 dienų.

Dažnai vaikams, sergantiems dengė karštlige, pasireiškia tokie patys simptomai kaip ir gastroenterito (skrandžio gripo), pavyzdžiui, vėmimas ir viduriavimas, arba peršalimo simptomai. Tačiau vaikams dažniau kyla sunkių Dengė karštligės komplikacijų.

Dengė karštligė būna trijų stadijų: karščiavimo, kritinės būklės ir sveikimo.

Karščiavimo stadija

Karščiavimo stadijoje dengė paprastai labai karščiuoja. ("Karščiuojantis" reiškia, kad žmogus karščiuoja.) Karščiavimas dažnai viršija 40 laipsnių Celsijaus (104 laipsnius pagal Farenheitą). Kartais karščiavimas pagerėja, o paskui vėl sugrįžta.

Karščiavimo metu žmonėms taip pat gali būti:

• Skausmas visame kūne
• Galvos skausmas
• Bėrimas (jis pasireiškia 50-80 % žmonių, susirgusių dengė).
• Petechijos (mažos raudonos dėmelės ant odos). Jos atsiranda dėl sutrūkinėjusių kapiliarų (kuriais teka kraujas). Dėl to kraujas išteka ir pasirodo po oda.
• Nedidelis kraujavimas iš burnos ir nosies gleivinės

Karščiavimo stadija paprastai trunka nuo 2 iki 7 dienų. Ši stadija baigiasi, kai žmogus nustoja karščiuoti.

Kritinis etapas

Maždaug 5 % žmonių, sergančių Dengė karštlige, liga pereina į kritinę stadiją. ("Kritinė" reiškia "labai pavojinga".) Kritinė fazė paprastai trunka 1-2 dienas.

Šio etapo metu plazma (skystoji kraujo dalis) išteka iš smulkiųjų kūno kraujagyslių. Plazma gali susikaupti krūtinėje ir pilve. Tai rimta problema dėl kelių priežasčių.

Plazma perneša kraujo ląsteles, gliukozę (cukrų), elektrolitus (druskas) ir daugelį kitų svarbių dalykų visam organizmui. Šių dalykų reikia kiekvienai kūno daliai, kad išgyventų. Jei iš kraujagyslių ištekės per daug plazmos, jos neliks pakankamai, kad perneštų šiuos dalykus į svarbiausius kūno organus. Be šių dalykų organai negali normaliai veikti. Tai vadinama dengė šoko sindromu.

Plazmoje taip pat yra trombocitų, kurie padeda krešėti kraujui (stabdo kraujavimą). Jei žmogus neturi pakankamai trombocitų, jis gali pavojingai kraujuoti. Dengė karštligės atveju šis kraujavimas dažniausiai vyksta virškinimo trakte. Kai žmogus kraujuoja, išteka plazma ir jam nepakanka trombocitų, jis serga Dengė hemoragine karštlige. ("Hemoragija" reiškia "pavojingas kraujavimas").

Atsigavimo etapas

Pasveikimo etapas - kai paciento organizmas įveikia ligos procesą. Šiuo etapu iš kraujagyslių ištekėjusi plazma vėl sugrįžta į kraują. Šis etapas paprastai trunka 2-3 dienas.

Šio etapo metu dengė liga sergantys žmonės dažnai jaučiasi daug geriau. Tačiau jie gali labai stipriai niežėti ir lėtai plakti širdimi.

Rimtų problemų gali kilti ir sveikimo etape. Jei žmogaus organizmas į kraują sugrąžina per daug skysčių, tai gali sukelti "skysčių perkrovą". Dėl to skysčiai gali susikaupti plaučiuose, o tai sukelia kvėpavimo problemų. Skysčių perkrova taip pat gali sukelti traukulius arba pakitusią psichikos būklę (žmogaus mąstymo ir elgesio pokyčius).

Komplikacijos

Kartkartėmis dengė gali paveikti kitas organizmo sistemas. Pavyzdžiui, dengė gali sukelti:

• Pakitusi psichikos būklė: Tai pasitaiko 0,5-6 % žmonių, sergančių labai stipria dengė karštlige. Taip gali atsitikti, kai Denge virusas sukelia infekciją smegenyse. Taip pat taip gali atsitikti, kai dėl dengės blogai veikia svarbūs organai, pavyzdžiui, kepenys.
• Neurologiniai sutrikimai: Tai smegenų ir nervų sutrikimai, tokie kaip Guillain-Barré sindromas ir ūminis išplitęs encefalomielitas po dengė.
• Širdies infekcija arba staigus kepenų nepakankamumas (šie atvejai pasitaiko labai retai).

Dengė karštligės simptomų nuotrauka

Priežastis

Dengė karštligę sukelia Dengė virusas. Pagal mokslinę virusų klasifikavimo sistemą Dengė virusas priklauso Flaviviridae šeimai ir Flavivirus genčiai. Kiti tai pačiai šeimai priklausantys virusai, kuriais gali susirgti žmonės, yra geltonosios karštinės virusas, Vakarų Nilovirusas, Zikos virusas, japoniškojo encefalito virusas ir erkinio encefalito virusas. Daugumą šių virusų platina uodai arba erkės.

Kaip plinta dengė

Dengė virusą dažniausiai platina Aedes genties uodai, ypač Aedes aegypti rūšies uodai. Labiausiai tikėtina, kad Aides aegypti uodų rūšis platina dengė karštinę, nes jie mėgsta gyventi arti žmonių ir maitintis ne gyvūnais, o žmonėmis. Žmogus gali užsikrėsti dengė virusu vos nuo vieno uodų įkandimo.

Kartais uodai gali užsikrėsti dengė ir nuo žmonių. Jei uodų patelė įkanda dengė virusu sergančiam žmogui, uodai gali užsikrėsti dengė virusu iš to žmogaus kraujo. Maždaug po 8-10 dienų virusas išplinta į uodų seilių liaukas, kurios gamina seiles (arba "seiles"). Dabar uodai gamins seiles, kurios bus užkrėstos dengė virusu. Kai uodas įkanda žmogui, jo užkrėstos seilės patenka į žmogų ir gali užkrėsti jį dengė virusu.

Dengė virusu taip pat galima užsikrėsti perpylus kraują ar paaukojus organus iš virusu užsikrėtusio asmens. Kai kuriose šalyse, kuriose dengė virusas paplitęs, pavyzdžiui, Singapūre, nuo 1,6 iki 6 kraujo perpylimų iš 10 000 atvejų plinta dengė virusas.

Dengė virusas taip pat gali būti perduodamas iš motinos vaisiui nėštumo metu arba vaikui gimus. Tai vadinama vertikaliu perdavimu.

Dengė paprastai neplinta jokiais kitais būdais.

Dengė virusas žmogaus organizme

Kai žmogus užsikrečia dengė virusu nuo uodų, virusas prisitvirtina prie žmogaus baltųjų kraujo kūnelių ir patenka į juos. (Baltieji kraujo kūneliai yra imuninės sistemos, kuri gina organizmą kovodama su grėsmėmis, pvz., infekcijomis, dalis.) Baltiesiems kraujo kūneliams judant po organizmą, virusas kuria savo kopijas. Baltosios kraujo ląstelės reaguoja gamindamos daug specialių baltymų, tokių kaip interferonas, kurie nurodo imuninei sistemai dirbti intensyviau, nes organizme yra grėsmė. Šie baltymai sukelia karščiavimą, į gripą panašius simptomus ir stiprius skausmus, kurie pasireiškia sergant dengė karštlige.

Jei žmogus užsikrėtęs stipria infekcija, virusas daug greičiau sukuria savo kopijas organizme. Kadangi viruso yra daug daugiau, jis gali paveikti daug daugiau organų (pvz., kepenis ir kaulų čiulpus). Virusas gali sutrukdyti kaulų čiulpams normaliai gaminti trombocitus. Dėl to yra daug didesnė tikimybė, kad įvyks labai stiprus kraujavimas.

Rizikos veiksniai

Kūdikiai ir maži vaikai, sergantys dengė, dažniau nei suaugusieji labai suserga. Moterys dažniau nei vyrai serga labai sunkiai. Dengė gali kelti pavojų gyvybei žmonėms, sergantiems lėtinėmis (ilgai trunkančiomis) ligomis, pavyzdžiui, diabetu ir astma.

Yra keturi skirtingi Dengė viruso tipai. Vieną kartą persirgęs vieno tipo virusu, žmogus paprastai yra apsaugotas nuo to tipo viruso visą likusį gyvenimą. Tačiau nuo kitų trijų tipų viruso jis bus apsaugotas tik trumpą laiką. Jei vėliau jis užsikrės vienu iš šių trijų viruso tipų, didesnė tikimybė, kad jam kils rimtų problemų, pavyzdžiui, Denge šoko sindromas arba Denge hemoraginė karštligė.

Dengė virusas (tamsių taškelių sankaupa ties viduriu) elektroniniame mikroskope


Žmogumi besimaitinantis uodas Aedes aegypti

Diagnozė

Paprastai gydytojai diagnozuoja dengė apžiūrėję užsikrėtusį asmenį ir nustatę, kad jo simptomai atitinka dengė. Tačiau, kai dengė yra ankstyvosios stadijos, gali būti sunku atskirti šią ligą nuo kitų virusų sukeltų infekcijų.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žmogus tikriausiai serga dengė, jei:

1. Jis karščiuoja; IR
2. Jis turi du iš šių simptomų:
1. Pykinimas ir vėmimas;
2. Bėrimas;
3. Skausmas visame kūne;
4. Mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius; arba
5. Teigiamas turniketo testas. (Atlikdamas šį testą gydytojas penkias minutes apvynioja kraujospūdžio manžetę aplink žmogaus ranką ir suskaičiuoja raudonas dėmeles ant odos. Jei asmuo turi daug dėmelių, labiau tikėtina, kad jis serga Dengė karštlige).

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat teigia, kad vietovėse, kuriose dengė karštligė paplitusi, bet kokie įspėjamieji požymiai ir karščiavimas paprastai rodo, kad žmogus serga dengė karštlige.

Kraujo tyrimai

Sergant Dengė karštlige, kai kurie kraujo tyrimai rodo pokyčius. Anksčiausias pokytis yra mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje. Mažas trombocitų skaičius taip pat gali signalizuoti apie dengė karštligę. Specialiais kraujo tyrimais galima nustatyti patį Denge virusą, viruso nukleorūgštis arba antikūnus, kuriuos imuninė sistema gamina kovai su virusu. Tačiau šie specialūs tyrimai yra brangūs. Be to, daugelyje vietovių, kuriose paplitusi dengė, dauguma gydytojų ir klinikų neturi kraujo tyrimų laboratorijų ar specialių aparatų.

Dengė karštligę gali būti sunku atskirti nuo čikungunijos. Čikungunija yra panaši virusinė infekcija, turinti daug tų pačių dengė karštligės simptomų ir pasireiškianti tose pačiose pasaulio dalyse. Dengė taip pat gali turėti kai kuriuos tuos pačius simptomus kaip ir kitos ligos, pavyzdžiui, maliarija, leptospirozė, vidurių šiltinė ir meningokokinė liga. Dažnai, prieš diagnozuodamas dengė, gydytojas atlieka tyrimus, kad įsitikintų, ar asmuo iš tikrųjų neserga viena iš šių ligų.

PSO klasifikavimo sistemos

1997 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sukūrė sistemą, pagal kurią apibūdinami skirtingi Dengė karštligės tipai. Galiausiai PSO nusprendė, kad šį senąjį dengė karštligės skirstymo būdą reikia supaprastinti. Ji taip pat nusprendė, kad ne visi sergantieji dengė karštlige atitinka senąsias kategorijas.

2009 m. PSO pakeitė dengė karštligės klasifikavimo (skirstymo) sistemą. Tačiau dažnai vis dar naudojama senesnė sistema.

Senoji sistema

Pagal senąją PSO sistemą dengė skirstoma į tris kategorijas:

1. Nediferencijuotas karščiavimas
2. Dengė karštligė
3. Dengė hemoraginė karštligė. Vėliau ji buvo suskirstyta į keturias stadijas, vadinamas I-IV laipsniais:
1. Esant I laipsniui, asmuo karščiuoja. Jis taip pat lengvai susidaro mėlynės arba jo turniketo testas yra teigiamas.
2. Esant II laipsniui, žmogus nukraujuoja į odą ir kitas kūno dalis.
3. Esant III laipsniui, žmogui pasireiškia kraujotakos šoko požymiai. Tai vadinama dengė šoko sindromu.
4. IV laipsnio šokas yra toks stiprus, kad žmogus nejaučia kraujospūdžio ir širdies plakimo. Tai sunkesnė dengė šoko sindromo versija.

Naujoji sistema

2009 m. PSO sukūrė paprastesnę sistemą, pagal kurią Dengė karštligė skirstoma į du tipus:

1. Nesudėtinga: Žmonės, kuriems yra tik karščiavimo stadija ir niekada nepereina į kritinę fazę. Jie pasveiksta savaime arba jiems reikia tik pagrindinės medicininės pagalbos.
2. Sunkus: Žmonės, kuriems pasireiškia simptomai, nuo kurių jie gali mirti, arba kuriems yra sunkių dengės komplikacijų.

Prevencija

Nėra vakcinų, kurios apsaugotų žmones nuo užsikrėtimo dengė virusu. Geriausi būdai užkirsti kelią dengė virusui - apsaugoti žmones nuo uodų įkandimų ir kontroliuoti uodų populiaciją.

Geriausias būdas kontroliuoti uodus - atsikratyti jų (vietų, kuriose jie gyvena) Geriausias būdas tai padaryti - atsikratyti vietų, kuriose yra stovinčio vandens (nejudančio vandens). Uodai mėgsta stovintį vandenį ir dažnai deda savo kiaušinėlius, kad žmonės išvengtų uodų įkandimų, galima:

• dėvėti drabužius, kurie visiškai dengia odą.
• Naudokite purškalą nuo vabzdžių
• Naudokite tinklelius nuo uodų, kai jie ilsisi.

Integruota vektorių kontrolė

PSO siūlo dengė viruso prevencijos programą (vadinamąją "integruotos vektorių kontrolės" programą), kurią sudaro penkios skirtingos dalys:

1. Kad visuomenės sveikatos organizacijos ir bendruomenės taptų stipresnės, reikėtų pasitelkti propagandą, žmonių bendradarbiavimą ir teisės aktus (įstatymus).
2. Visos visuomenės dalys turėtų dirbti kartu. Tai apima viešąjį sektorių (pvz., vyriausybę), privatųjį sektorių (pvz., įmones ir korporacijas) ir sveikatos priežiūros sritį.
3. Reikėtų sujungti visus ligų kontrolės būdus.
4. Sprendimai turėtų būti priimami remiantis įrodymais. Tai padės įsitikinti, kad veiksmai, kurių imamasi kovojant su dengė, yra naudingi.
5. Tose vietovėse, kuriose kyla dengė problema, reikėtų suteikti pagalbą, kad jos galėtų pačios tinkamai reaguoti į šią ligą.

Gydymas

Specifinio dengė karštligės gydymo nėra. Jokie žinomi antivirusiniai vaistai (vaistai, naikinantys virusus) nenaikina Dengė viruso. Sveikatos priežiūros darbuotojai gali taikyti "palaikomąjį gydymą" - gydyti dengė simptomus, kad pacientai pasijustų geriau.

Skirtingiems žmonėms reikia skirtingo gydymo, atsižvelgiant į jų simptomus. Kai kurie žmonės gali pasveikti vien gerdami skysčius namuose ir pasitikrinti pas gydytoją, ar jų būklė gerėja.

Labai svarbu gydyti dehidrataciją. Kartais žmonės būna taip dehidratuoti, kad jiems prireikia intraveninių skysčių - skysčių, leidžiamų per adatą, įvestą į veną. Paprastai žmonėms į veną leidžiamų skysčių reikia tik vieną ar dvi dienas.

Gydytojai gali duoti vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio (paracetamolio) nuo karščiavimo ir skausmo. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas ir aspirinas, vartoti negalima, nes jie padidina kraujavimo tikimybę.

Žmonėms, sergantiems dengė, gali prireikti kraujo perpylimo. Papildomas kraujas padės žmogui, jei jo kraujospūdis labai sumažėja (kaip, pavyzdžiui, denge šoko sindromo atveju) arba jei kraujyje nepakanka raudonųjų kraujo kūnelių (dėl kraujavimo nuo denge hemoraginės karštligės).

Pasiekus dengės pasveikimo stadiją, gydytojai paprastai nustoja leisti skysčius į veną, kad būtų išvengta skysčių perkrovos (per didelio skysčių kiekio organizme). Jei žmogui pasireiškia skysčių perkrova, gydytojai gali duoti vaistų, vadinamų diuretikais, kurie priverčia ligonį šlapintis ir pašalinti papildomus skysčius.

Dengė karštine sergantiems žmonėms gali padėti kraujo perpylimas

Prognozė

Dauguma žmonių, susirgusių dengė, pasveiksta ir vėliau neturi jokių problemų.

Negydant 1-5 % užsikrėtusių žmonių (1-5 iš 100) miršta nuo dengė. Gerai gydant, miršta mažiau nei 1 %. Tačiau 26 % žmonių, sergančių sunkia dengės forma, miršta.

Epidemiologija

Dengė paplitusi daugiau nei 110 šalių. Kasmet ja užsikrečia 50-100 mln. žmonių visame pasaulyje. Dėl šios ligos kasmet pasaulyje hospitalizuojama pusė milijono žmonių ir miršta apie 12 500-25 000 žmonių. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad į dengė karštligę nėra žiūrima taip rimtai, kaip reikėtų. Ji dengė vadina viena iš 16 "apleistų tropinių ligų" - ligų, kurioms neskiriama pakankamai dėmesio. Kas milijonas žmonių dėl dengė praranda apie 1600 gyvenimo metų. Tai yra maždaug tiek pat, kiek ir kitos atogrąžų ir mirtinos ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė. Tačiau PSO teigia, kad apleistoms tropinėms ligoms, tokioms kaip dengė, neskiriama tiek dėmesio ir lėšų, kiek reikia gydymui ir vaistams surasti.

Dengė vis dažniau pasitaiko visame pasaulyje. Tai labiausiai paplitusi virusinė liga, kurią platina nariuotakojai. 2010 m. dengė buvo 30 kartų dažnesnė nei 1960 m. Mokslininkai mano, kad dengė gali būti vis labiau paplitusi, nes:

• Vis daugiau žmonių gyvena miestuose.
• Pasaulyje yra daugiau žmonių. Pasaulio gyventojų skaičius auga.
• Daugiau žmonių keliauja tarptautiniu mastu (tarp šalių).
• Manoma, kad pasaulinis atšilimas prisideda prie dengė viruso plitimo.

Dengė dažniausiai pasitaiko ties ekvatoriumi. 2,5 mlrd. žmonių gyvena vietovėse, kuriose pasireiškia dengė. 70 % šių žmonių gyvena Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2,9-8 % žmonių, kurie grįžta iš kelionių po vietoves, kuriose pasitaiko dengė, ir karščiuoja, užsikrėtė keliaudami. Šioje žmonių grupėje dengė yra antra pagal dažnumą diagnozuojama infekcija po maliarijos.

Istorija

Dengė karštligė tikriausiai yra labai sena liga. Senovės kinų medicinos enciklopedijoje iš Dzin dinastijos (gyvavusios 265-420 m.) rašoma apie asmenį, kuris tikriausiai sirgo dengė karštlige. Knygoje buvo kalbama apie "vandens nuodus", kurie buvo susiję su skraidančiais vabzdžiais.

XVII a. rašytiniuose šaltiniuose rašoma apie galimas dengės epidemijas (kai liga per trumpą laiką labai greitai išplinta). Labiausiai tikėtina, kad pirmieji pranešimai apie dengė epidemijas yra iš 1779 ir 1780 m. Šiuose pranešimuose kalbama apie epidemiją, išplitusią Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Nuo to laiko iki 1940 m. daugiau epidemijų nebuvo.

1906 m. mokslininkai įrodė, kad žmonės užsikrečia nuo Aedes uodų. 1907 m. mokslininkai įrodė, kad dengė sukelia virusas. Tai buvo tik antroji liga, kurią sukėlė virusas. (Pirmoji buvo geltonoji karštligė.) Džonas Burtonas Klelandas ir Džozefas Franklinas Sileris toliau tyrinėjo dengė virusą ir išsiaiškino pagrindinius viruso plitimo principus.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo dengė pradėjo plisti daug greičiau. Įvairios dengė rūšys taip pat išplito naujose teritorijose. Pirmą kartą žmonės pradėjo sirgti dengė hemoragine karštlige. Pirmasis dengė hemoraginės karštligės atvejis užregistruotas 1953 m. Filipinuose. Iki XX a. septintojo dešimtmečio Dengė hemoraginė karštligė tapo pagrindine vaikų mirties priežastimi. Ji taip pat išplito Ramiojo vandenyno ir Amerikos šalyse. Pirmą kartą apie Dengė hemoraginę karštligę ir Dengė šoko sindromą Centrinėje ir Pietų Amerikoje pranešta 1981 m.

Žodžio istorija

Neaišku, iš kur atsirado žodis "dengė". Kai kurie žmonės mano, kad jis kilęs iš svahilių kalbos frazės Ka-dinga pepo. Šioje frazėje kalbama apie ligą, kurią sukelia piktoji dvasia. Manoma, kad svahilių kalbos žodis dinga kilo iš ispanų kalbos žodžio dengue, kuris reiškia "atsargus". Šis žodis galėjo būti vartojamas apibūdinant žmogų, kuriam nuo dengė karštligės skauda kaulus; dėl šio skausmo žmogus vaikščiodavo atsargiai. Tačiau taip pat gali būti, kad ispaniškas žodis kilo iš svahilių kalbos žodžio, o ne atvirkščiai.

Kiti žmonės mano, kad pavadinimas "dengė" kilęs iš Vakarų Indijos. Vakarų Indijoje buvo sakoma, kad vergai, sergantys dengue, stovi ir vaikšto kaip "dendžiai". Dėl to liga dar buvo vadinama "dendžio karštine".

Pavadinimą "lūžio kaulų karštligė" pirmą kartą pavartojo gydytojas ir Jungtinių Amerikos Valstijų "tėvas įkūrėjas" Benjaminas Rushas. 1789 m. B. Rushas pavadinimą "laužo kaulų karštligė" pavartojo pranešime apie 1780 m. Filadelfijoje kilusį dengė karštligės protrūkį. Savo oficialioje ataskaitoje Rushas dažniausiai vartojo oficialesnį pavadinimą "tulžies karštligė".

Terminas "dengė karštligė" pradėtas vartoti tik po 1828 m. Iki tol įvairūs žmonės šią ligą vadino skirtingai. Pavyzdžiui, dengė dar buvo vadinama "lūžio karštine" ir "la dengė". Taip pat buvo vartojami ir kiti sunkios dengė ligos pavadinimai: pavyzdžiui, "infekcinė trombocitopeninė purpura", "Filipinų", "Tailando" ir "Singapūro hemoraginė karštligė".

Moksliniai tyrimai

Mokslininkai toliau tiria, kaip užkirsti kelią dengė ir gydyti šią ligą. Žmonės taip pat stengiasi kontroliuoti uodus, kurti vakciną ir vaistus nuo viruso.

Siekiant kovoti su uodais, buvo padaryta daug paprastų dalykų. Kai kurie iš jų pasiteisino. Pavyzdžiui, į stovintį vandenį galima įleisti gupijų (Poecilia reticulata) arba kopepodų, kurie maitinasi uodų lervomis (kiaušinėliais).

Mokslininkai taip pat toliau dirba kurdami antivirusinius vaistus, kurie padėtų gydyti Dengė karštligės priepuolius ir apsaugotų žmones nuo sunkių komplikacijų. Jie taip pat stengiasi išsiaiškinti, kaip sudaryti viruso baltymai. Tai gali padėti jiems sukurti vaistus, kurie gerai veiktų nuo dengė karštligės.