Rabatas

Rabatas (arab. الرباط, transliteruojama ar-Rabāṭ arba ar-Ribāṭ, pažodžiui "įtvirtinta vieta"), 577 827 gyv. (2014 m. apskaičiavimai), yra Maroko Karalystės sostinė. Tai taip pat Rabato-Salės-Kenitros regiono sostinė.

Miestas įsikūręs prie Atlanto vandenyno, Bou Regreg upės žiotyse. Kitoje upės pusėje yra Rabato miegamasis rajonas. Kartu šiuose dviejuose miestuose su Temara gyvena 1,8 mln. gyventojų. Dumblo problemos sumažino miesto, kaip uosto, vaidmenį. Tačiau Rabatas ir Salė vis dar išlaiko šiek tiek svarbią tekstilės, maisto perdirbimo ir statybos pramonę. Kai kurios iš jų yra iš prakaito dirbtuvių, kurias vykdo stambios įmonės.

Be to, dėl turizmo ir visų užsienio ambasadų Maroke buveinės Rabatas yra antras pagal svarbą šalies miestas po didesnės ir ekonomiškai reikšmingesnės Kasablankos.

Istorija

Prieš Kristų - XVII a.

Rabato istorija prasidėjo nuo III a. pr. m. e. ant Oued Bou Regreg upės kranto įsikūrusios Chellah gyvenvietės. 40 m. po Kr. romėnai užėmė Chellah ir pakeitė ją į romėnų gyvenvietę Sala Colonia. Roma koloniją valdė iki 250 m. po Kr. Jie ją atidavė vietos valdovams. 1146 m. berberų almohadų valdovas Abd al-Mu'minas Rabato ribatą pavertė ištisa tvirtove. Ji buvo naudojama kaip atspirties taškas puolimams į Ispaniją. 1170 m. dėl savo karinės reikšmės Rabatas gavo Ribatu l-Fath titulą, reiškiantį "pergalės tvirtovė", iš kurio kilo dabartinis jo pavadinimas.

Kitas Almohadų kalifas Jakubas al-Mansuras (Maroke žinomas kaip Moulay Yacoub) perkėlė savo imperijos sostinę į Rabatą. Jis pastatė Rabato miesto sienas, Udajų kasbą ir pradėjo statyti didžiausią pasaulyje mečetę. Tačiau Jakubas mirė ir statybos sustojo. Nebaigtos statyti mečetės griuvėsiai kartu su Hasano bokštu tebestovi iki šiol.

Yaqub mirties iš pradžių nuosmukio laikotarpis. Almohadų imperija prarado savo žemių Ispanijoje ir didelės dalies Afrikos teritorijos kontrolę. Galiausiai tai lėmė visišką jos žlugimą. XIII a. didžioji dalis Rabato ekonominės galios persikėlė į Fesą. 1515 m. maurų tyrinėtojas El Vasanas pranešė, kad Rabatas taip smarkiai sunyko, kad liko tik 100 namų, kuriuose gyveno žmonės. XVII a. pradžioje Rabato augimą paskatino iš Ispanijos perkeltų moriskų gausėjimas.

Korsarų respublikos

1627 m. Rabatas ir kaimyninė Salė susivienijo į Bou Regrego respubliką. Respubliką valdė Barbarų piratai, kurie abu miestus naudojo kaip bazinius uostus laivybai pulti. Piratams neteko kovoti su jokia centrine valdžia, kol 1666 m. Alauitų dinastija suvienijo Maroką. Jie bandė įvesti piratų kontrolę, tačiau jiems nepavyko. Europos ir musulmonų valdžios institucijos daugelį metų toliau bandė kontroliuoti piratus. Bou Regrego respublika žlugo tik 1818 m. Net ir po respublikos žlugimo piratai toliau naudojosi Rabato uostu. Dėl to 1829 m. Austrija užpuolė miestą po to, kai dėl piratų išpuolio buvo prarastas austrų laivas.

XX a.

Prancūzijos invazija

1912 m. prancūzai įsiveržė į Maroką ir įkūrė protektoratą. Prancūzijos Maroko administratorius, generolas Hubertas Lyautey, nusprendė perkelti šalies sostinę iš Feso į Rabatą. Be kitų veiksnių, dėl piliečių noro sukilti Fesas tapo nestabilia vieta. Sultonas Moulay Youssef pakluso prancūzų sprendimui ir persikėlė į Rabatą. 1913 m. generolas Lyautey pasamdė Henri Prostą, kuris suprojektavo Ville Nouvelle (modernųjį Rabato kvartalą) kaip administracinį sektorių. Kai 1956 m. Marokas tapo nepriklausomas, tuometinis Maroko karalius Mohamedas V nusprendė, kad sostinė liks Rabate.

Po Antrojo pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos Rabate įkūrė karinę bazę buvusioje Prancūzijos oro pajėgų bazėje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje Rabato Salės oro bazėje buvo įsikūrusios JAV oro pajėgos, kuriose buvo įsikūrusios 17-osios oro pajėgos ir 5-oji oro divizija. Šios divizijos prižiūrėjo Strateginės oro pajėgų vadavietės (SAC) lėktuvų "B-47 Stratojet" priešakines bazes šalyje. Destabilizavus Prancūzijos vyriausybę Maroke ir 1956 m. paskelbus Maroko nepriklausomybę, Mahometo V vyriausybė norėjo, kad JAV karinės oro pajėgos pasitrauktų iš SAC bazių Maroke. Jis primygtinai reikalavo tokių veiksmų po to, kai 1958 m. amerikiečiai įsitraukė į Libaną. JAV sutiko pasitraukti nuo 1959 m. gruodžio mėn. Iki 1963 m. jos visiškai pasitraukė iš Maroko. SAC manė, kad Maroko bazės yra daug mažiau svarbios, nes B-52 "Stratofortresses", kurie pakeitė B-47, buvo pritaikyti tolimojo nuotolio skrydžiams. Be to, 1959 m. ji baigė JAV karinių oro pajėgų bazių Ispanijoje statybą.

XX a. septintajame dešimtmetyje JAV karinėms oro pajėgoms pasitraukus iš Rabat-Salės, šis objektas tapo pagrindiniu Maroko karališkųjų oro pajėgų objektu, vadinamu 1-ąja oro baze, ir šį statusą jis išlaikė iki šiol.

Kultūra

Didžiausia teatro vieta yra miesto centre esantis teatras "Mohamed V". Mieste taip pat yra kelios oficialios galerijos ir archeologijos muziejus. Kultūros ir socialiniais klausimais aktyviai veikia daug organizacijų. Didžiausios iš jų yra "Orient-Occident Foundation" ir "ONA Foundation". Mieste aktyviai veikia nepriklausoma meno scena. L'appartement 22 - pirmoji nepriklausoma vizualiųjų menų erdvė, sukurta Abdellah Karroum, atidaryta 2002 m.

Rabatas buvo pasirinktas kaip karo filmo "Juodojo vanago numušimas" (Black Hawk Down, 2001 m.) filmavimo vieta.

Rabato centras

Tarptautiniai santykiai

2020 m. vasaros olimpinės žaidynės

Rabatas teiks paraišką dėl 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių rengimo.

Dvynių miestai - Giminingi miestai

Rabatas yra susigiminiavęs su:

Betliejus, Palestinos Administracija
Tunisas, Tunisas, nuo 1987 m.
Honolulu, JAV
Stokholmas, Švedija

Klimatas

Rabate vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Palei Atlanto vandenyną Rabate vyrauja švelnus, vidutinio klimato klimatas. Žiemą čia būna vėsu, o vasarą - šilta. Naktys visada vėsios (arba šaltesnės žiemą) Dienos temperatūra paprastai visada pakyla apie +9/10 C° (+15/18 F°) kiekvieną dieną. Žiemą gruodžio-sausio mėnesiais aukščiausia temperatūra paprastai siekia tik 17,5 °C (63,5 °F) (žr. toliau pateiktą orų lentelę).

Rabato klimato duomenys
Mėnuo	Jan	Vasaris	Mar	Apr	Gegužė	Jun	Lie	Rugpjūtis	Rugsėjis	Spalio mėn.	lapkritis	Gruodis	Metai
Aukščiausia rekordinė temperatūra °C (°F)	27 (81)	31 (88)	35 (95)	38 (100)	41 (106)	42 (108)	46 (115)	45 (113)	44 (111)	38 (100)	34 (93)	28 (82)	46 (115)
Vidutinis aukštas °C (°F)	17.2 (63.0)	17.7 (63.9)	19.2 (66.6)	20.0 (68.0)	22.1 (71.8)	24.1 (75.4)	26.8 (80.2)	27.1 (80.8)	26.4 (79.5)	24.0 (75.2)	20.6 (69.1)	17.7 (63.9)	21.9 (71.5)
Dienos vidurkis °C (°F)	12.6 (54.7)	13.1 (55.6)	14.2 (57.6)	15.2 (59.4)	17.4 (63.3)	19.8 (67.6)	22.2 (72.0)	22.4 (72.3)	21.5 (70.7)	19.0 (66.2)	15.9 (60.6)	13.2 (55.8)	17.2 (63.0)
Vidutinė žemiausia temperatūra °C (°F)	8.0 (46.4)	8.6 (47.5)	9.2 (48.6)	10.4 (50.7)	12.7 (54.9)	15.4 (59.7)	17.6 (63.7)	17.7 (63.9)	16.7 (62.1)	14.1 (57.4)	11.1 (52.0)	8.7 (47.7)	12.5 (54.6)
Rekordinė žemiausia temperatūra °C (°F)	-4 (25)	-3 (27)	1 (34)	4 (39)	6 (43)	9 (48)	12 (54)	12 (54)	9 (48)	5 (41)	1 (34)	-2 (28)	-4 (25)
Vidutinis kritulių kiekis mm (coliai)	77.2 (3.04)	74.1 (2.92)	60.9 (2.40)	62.0 (2.44)	25.3 (1.00)	6.7 (0.26)	0.5 (0.02)	1.3 (0.05)	5.7 (0.22)	43.6 (1.72)	96.7 (3.81)	100.9 (3.97)	554.9 (21.85)
Vidutinis lietingų dienų skaičius	9.9	9.8	9.0	8.7	5.7	2.4	0.3	0.4	2.4	6.4	10.2	10.4	75.6
Vidutinės mėnesio saulės spindėjimo valandos	179.8	183.6	232.5	255.0	291.4	288.0	316.2	306.9	261.0	235.6	189.0	179.8	2,918.8
Šaltinis Nr. 1: HKO
Šaltinis #2: BBC Weather (įrašai)

Galerija

Karališkieji rūmai

Salė fotografuota iš Rabato

Udajų kasba

Rabatas iš "Spot Satellite

Maroko traukinys Rabato stotyje

Susiję puslapiai

Marokas

Kita svetainė

Rabatas: istorija
Rabat Post

· v

· t

· e

Afrikos sostinės

Abidžanas, Dramblio Kaulo Krantas - Abudža, Nigerija - Akra, Gana - Adis Abeba, Etiopija - Alžyras, Alžyras - Antananarivo, Madagaskaras - Asmara, Eritrėja - Bamakas, Malis - Bangis, Centrinės Afrikos Respublika - Bandžulis, Gambija - Bisau, Bisau Gvinėja - Bloemfonteinas (vienas iš 3), Pietų Afrika - Brazavilis, Kongo Respublika - Bujumbura, Burundis - Kairas, Egiptas - Keiptaunas (vienas iš 3), Pietų Afrika - Konakris, Gvinėja - Dakaras, Senegalas - Džibutis, Džibutis - Dodoma, Tanzanija - Freetaunas, Siera Leonė - Gabornas, Botsvana - Gitega, Burundis - Hararė, Zimbabvė - Džeimstaunas, Šventosios Elenos sala - Kampala, Uganda - Chartumas, Sudanas - Kigalis, Ruanda - Kinšasa, Kongo Demokratinė Respublika - Librevilis, Gabonas - Lilongvė, Malavis - Lobamba, Svazilandas - Lomė, Togas - Luanda, Angola - Lusaka, Zambija - Moronis, Komorai - Malabas, Pusiaujo Gvinėja - Maseru, Lesotas - Mamudzou, Majotas - Maputu, Mozambikas - Mogadišas, Somalis - Mbabanė, Svazilandas - Monrovija, Liberija - Niuakšotas, Mauritanija - Niamejus, Nigeris - Ndžamena, Čadas - Nairobis, Kenija - Uagadugu, Burkina Fasas - Port Luisas, Mauricijus - Porto-Novo, Beninas - Praja, Žaliasis Kyšulys - Pretorija (viena iš 3), Pietų Afrika - Rabatas, Marokas - Sen Denis, Reunjonas - San Tomė, San Tomė ir Prinsipė - Tripolis, Libija - Tunisas, Tunisas - Viktorija, Seišeliai - Vindhukas, Namibija - Jaundė, Kamerūnas - Jamousukro, Dramblio Kaulo Krantas

Klausimai ir atsakymai

K: Kiek gyventojų gyvena Rabate?

A: Rabato gyventojų skaičius yra 577 827 (2014 m. apskaičiavimai).

K: Kokio regiono sostinė yra Rabatas?

A: Rabatas yra Maroko Karalystės sostinė, taip pat Rabato-Salės-Kenitros regiono sostinė.

K: Kur yra Rabatas?

A: Rabatas yra prie Atlanto vandenyno, Bou Regreg upės žiotyse.

K: Koks dar miestas yra priešais Rabatą?

A: Priešais Rabatą yra jo miegamasis rajonas. Šiuose dviejuose miestuose kartu su Temara gyvena 1,8 mln. gyventojų.

K: Kaip dumblo užnešimas paveikė Rabato, kaip uosto, vaidmenį?

A.: Dumblo problemos sumažino miesto, kaip uosto, vaidmenį. Tačiau jame vis dar išlieka svarbi tekstilės, maisto perdirbimo ir statybos pramonė.

K.: Kokie dar veiksniai lemia, kad Rabatas yra svarbus Maroko miestas? A: Turizmas ir tai, kad čia įsikūrusios visos užsienio ambasados Maroke, padeda šiam miestui tapti svarbiu Maroko miestu po Kasablankos, kuri yra didesnė ir ekonomiškai reikšmingesnė.