Rabatas (arab. الرباط, transliteruojama ar-Rabāṭ arba ar-Ribāṭ, pažodžiui "įtvirtinta vieta"), 577 827 gyv. (2014 m. apskaičiavimai), yra Maroko Karalystės sostinė. Tai taip pat Rabato-Salės-Kenitros regiono sostinė.

Miestas įsikūręs prie Atlanto vandenyno, Bou Regreg upės žiotyse. Kitoje upės pusėje yra Rabato miegamasis rajonas. Kartu šiuose dviejuose miestuose su Temara gyvena 1,8 mln. gyventojų. Dumblo problemos sumažino miesto, kaip uosto, vaidmenį. Tačiau Rabatas ir Salė vis dar išlaiko šiek tiek svarbią tekstilės, maisto perdirbimo ir statybos pramonę. Kai kurios iš jų yra iš prakaito dirbtuvių, kurias vykdo stambios įmonės.

Be to, dėl turizmo ir visų užsienio ambasadų Maroke buveinės Rabatas yra antras pagal svarbą šalies miestas po didesnės ir ekonomiškai reikšmingesnės Kasablankos.

Trumpa miesto apžvalga

Rabatas yra politinis, administracinis ir kultūrinis Maroko centras. Miestas pasižymi deriniu iš istorinių paminklų, modernių administracinių rajonų ir pajūrio zonų. Dėl savo valstybinių institucijų ir tarptautinių atstovybių Rabatas yra diplomatinis šalies veidas.

Istorija

Rabatas turi ilgą ir įvairialypę istoriją: vietovė buvo apgyvendinta nuo senų laikų, o modernus Rabatas pradėtas formuotis kaip uostamiestis ir tvirtovė. Per istoriją miestas vystėsi kaip svarbi islamo ir prekybos centras, vėliau – kaip prancūzų protektorato administracinis centras. Po Maroko nepriklausomybės Rabatas išliko valstybės sostine.

Pagrindiniai lankytini objektai

  • Hassano bokštas (Hassan Tower) – nebaigtas XI–XII a. minaretas, vienas iš simbolių Rabato.
  • Mohammedo V mauzoliejus – monumentali kapavietė, kurioje palaidotas karalius Mohammedas V ir jo sūnūs; populiari lankytina vieta.
  • Kasbah of the Udayas – senovinė tvirtovė ir vaizdinga kvartalo dalis, iš kurios atsiveria vaizdas į Bou Regreg estuariją ir vandenyną.
  • Chellah – archeologinė vietovė su romėnų ir viduramžių griuvėsiais bei miesto nekropolis.
  • Rabato medina ir tradicinės rinkos (souks) – puiki vieta susipažinti su vietine prekyba, amatininkų dirbiniais ir kulinarine kultūra.

Ekonomika ir pramonė

Rabato ekonomika remiasi viešuoju sektoriu (valstybės administracija), paslaugomis, turizmu ir pramone. Mieste veikia tekstilės, maisto perdirbimo ir statybos įmonės. Kai kuriose gamybos grandyse vyrauja smulkios dirbtuvės ir rankų darbo cechai, o kitos – didesni gamybos kompleksai. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto uosto vaidmuo buvo sumažintas dėl Dumblo (dumblėjimo, smėlio užnešimo) problemų, kurios apsunkino laivybą estuarijoje.

Transportas

  • Oro transportas: Rabat-Salé oro uostas aptarnauja tiek vidaus, tiek tarptautinius skrydžius.
  • Geležinkeliai: mieste yra pagrindinės geležinkelio stotys, jomis patogu pasiekti Kasablanką, Marakešą ir kitas Maroko vietoves.
  • Viešasis transportas: Rabate veikia tramvajus, autobusų tinklas ir taksi – tai palengvina judėjimą tiek mieste, tiek tarptautiniame rajone Salé.

Kultūra, švietimas ir diplomatai

Rabate įsikūrę svarbūs Maroko muziejai, kultūros centrai ir universitetai, tarp jų Mohammed V University. Miestas taip pat yra daugelio užsienio ambasadų buveinė, todėl Rabatas turi tarptautinį ir diplomatinį charakterį. Kultūros renginiai, festivaliai ir parodos praturtina miesto gyvenimą, tuo pačiu pritraukdami turistus.

Klima

Rabatas turi Viduržemio jūros klimato požymių su stipria Atlanto įtaka: vasaros yra šiltos ir sausos, žiemos – švelnios ir drėgnos. Vasaromis vėjas nuo Atlanto dažnai atvėsina miestą, todėl jis yra patrauklus lankytojams, norintiems išvengti itin karštų regionų.

Administracija ir statistika

Rabatas yra Rabato-Salės-Kenitros regiono administracinis centras. Pagal 2014 m. apskaičiavimus miesto gyventojų skaičius siekė apie 577 827, o didesnėje metropolinėje zonoje, įskaitant Salé ir Temara, gyvena apie 1,8 mln. žmonių.

Rabatas išsiskiria deriniu: senovės istorijos paminklai šalia modernių valdžios institucijų, todėl miestas – tiek Maroko istorijos liudytojas, tiek dabartinės valstybės centras.