Kalbos reforma

Supaprastinimas

Labiausiai paplitusi kalbos reformos forma yra žodžių ortografijos keitimas. Tai vadinama rašybos reforma. Kalbos gramatika taip pat gali būti keičiama siekiant supaprastinti kirčiavimą, sintaksę, žodyną ir žodžių darybą. Pavyzdžiui, anglų kalboje vartojama daug įvairių priešdėlių, kurie reiškia priešingybę, pavyzdžiui, un-, in-/im-, a(n)-, de-. Reformuojant kalbą gali būti siūloma vartoti tik vieną priešdėlį, kuris reikštų priešingybę, pavyzdžiui, un-. Be to, yra tokių žodžių, kaip "geras" ir "blogas", kurie apytikriai reiškia vienas kitam priešingus žodžius, bet geriau (paprastumo požiūriu) būtų pavaizduoti kaip "geras" ir "negeras", todėl žodis "blogas" nebėra kalbos dalis.

Kitas geras pavyzdys, kaip galima supaprastinti kalbą, yra žodis "degus". Degus reiškia, kad kažkas gali lengvai užsidegti. Iš pradžių šis žodis buvo degus, iš lotynų kalbos žodžio inflammare - uždegti ką nors. In- taip pat yra priešdėlis, kuris gali reikšti priešingybę, kaip, pavyzdžiui, skaidrus, neskaidrus. Šiandien daugumoje instrukcijų vartojama flammable (degus), o ne inflammable (užsidegantis), kad nebūtų klaidinami žmonės, kad in- šiuo atveju nereiškia priešingybės.

Keliose pagrindinėse pasaulio kalbose buvo atliktos didelės rašybos reformos: Prancūzų (XVI, XVIII, XIX, XX ir XXI a.), ispanų (XVIII a.), portugalų (1910 m. Portugalijoje, 1946 ir 1972 m. Brazilijoje), vokiečių (1901-2002 m. ir 1996-1998 m.) ir rusų (1728 ir 1919 m.).

Valymas

Kai kurie žmonės mano, kad keisti kalbą yra blogai. Jie nori, kad kalba išliktų tokia, kokia yra dabar, arba nori atšaukti anksčiau padarytus kalbos pakeitimus. Kartais dėl purizmo kalba gali tapti sudėtingesnė, nes žmonės prideda klaidingų etimologijų:

• iland tapo sala (iš lotyniškojo insula. Iš tikrųjų sala yra germanų kalbos žodis, palyginkite vokiečių Eiland)
• ile tapo sala (taip pat iš insula)

Pavyzdžiai

Kalbos reformų pavyzdžiai:

• Kinų
• (1920 m.) - klasikinę kinų kalbą pakeitė vietinė kinų kalba kaip standartinė rašytinė kalba.
• Mandarinų kalba buvo atrinkta iš kelių kinų kalbos dialektų.
• (1950-ieji KLR) - reformavo standartinės kalbos rašmenis ir įvedė supaprastintus kinų rašmenis (vėliau juos perėmė Singapūras ir Malaizija, tačiau Taivane, Honkonge, Makao ir įvairiose užjūrio kinų bendruomenėse tebenaudojami tradiciniai kinų rašmenys). Supaprastinta apie 2 000 kinų kalbos simbolių, dauguma jų - kasdieniniame gyvenime įprasti ženklai.
• Čekų kalba (XIX a.) - Josefo Jungmanno žodynas prisidėjo prie žodyno atnaujinimo. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje raidę w pakeitė raidė v.
• Estų kalba (XX a. 10 dešimtmetis / 20-asis dešimtmetis) - Johanneso Aaviko ir Johanneso V. Veskio vadovaujamas reformų sąjūdis atnaujino žodyną, perimdamas daug šaknų iš suomių ir kitų Uralo kalbų ir net išrasdamas kai kurias niekur neegzistuojančias šaknis.
• prancūzų kalba (naujausia 1990 m.): Dabar nekeičiamas praeities veiksmažodžių praeities dalyvis junginiuose su laisser (leisti), jis buvo pakeistas, kad atspindėtų moteriškosios giminės ir daugiskaitos formas.
• Vokiečių kalba (1901/02 m.) - suvienodinta rašybos sistema visoje šalyje (pirmiausia Vokietijoje, vėliau ją perėmė ir kitos vokiškai kalbančios šalys). Tolesnės reformos buvo įvestos visai neseniai, 1996 m. vokiečių rašybos reformos metu.
• Graikų kalba (1970-1980 m.) - nors rašytinėje "grynojoje" kalboje katharevusa buvo daug senovės graikų kalbos žodžių, šnekamojoje "populiariojoje" kalboje dhimotiki jų nebuvo. Žlugus karinei valdžiai, buvo paskelbtas įstatymas, pagal kurį pastaroji tapo ir rašytine kalba. Pavyzdžiui, ant graikiškų monetų anksčiau daugiskaita buvo drachmai (katharevusa forma), o po 1982 m. tapo drachmomis (dhimotiki forma).
• Hebrajų kalba (1920 m.) - Šiuolaikinė hebrajų kalba buvo sukurta iš senosios hebrajų kalbos supaprastinus gramatiką (ypač sintaksę) pagal indoeuropietiškus modelius, sukūrus naujus žodžius iš hebrajiškų šaknų pagal europietiškus modelius ir supaprastinus tarimo taisykles.
• vengrų kalba (XVIII a. pabaiga ir XIX a. pradžia) - sukurta daugiau kaip dešimt tūkstančių žodžių, iš kurių keli tūkstančiai aktyviai vartojami ir šiandien.
• Gaedheal tapo Gael, Ó Séigheadh tapo Ó Sé.
• Korėjiečių kalba (1446 m., po Korėjos padalijimo 1945 m.) - 1446 m. karalius Sedžongas pasamdė mokslininkus, kad šie sukurtų rašto sistemą, kurią būtų lengva išmokti ir kuri tiksliai perteiktų korėjiečių kalbos garsus. Jo sukurta abėcėlė yra hangul. Iki 1945 m. ją naudojo tik paprasti žmonės. Šiaurės Korėjoje Kim Ir Seno vyriausybė visiškai panaikino handžą (kinų rašmenis, naudojamus korėjiečių kalbai žymėti) ir hangul tapo vienintele Šiaurės Korėjos rašto sistema. Be to, siekiant išgryninti korėjiečių kalbą, buvo pašalinta daug kinų kalbos skolinių (anksčiau jie sudarė 60-70 % korėjiečių kalbos žodyno) ir pakeisti vietiniais korėjietiškais žodžiais, nors Šiaurės Korėja dėl prekybos ryšių su Sovietų Sąjunga buvo perėmusi ir kai kuriuos rusų kalbos skolinius. Pietų Korėjoje hangul iš esmės pakeitė hanja ir tapo pagrindine rašto sistema Pietų Korėjoje, nors daugelis pietų korėjiečių vis dar moka hanja ir rašo ją oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, sutartyse ir darbo prašymuose. Hanja paprastai vartojama tik kiniškiems skolintiems žodžiams ir homofonams, kai žodžio reikšmė nėra aiški iš konteksto. Manoma, kad šiandien korėjiečiai moka apie 1 900 handžų.
• Norvegų kalba (XX a.) - Norvegijai tapus nepriklausoma nuo Danijos (1814 m.), norvegų kalba ėmė tolti nuo danų kalbos. Po 1907 m. ir 1917 m. reformų Riksmaal tapo rašytiniu norvegų kalbos standartu, 1929 m. pervadintu Bokmaal. 1938 m. reforma suartino Bokmaal ir labiau šnekamąją nynorsk. Šiandien vartojamos abi kalbos formos: ant norvegiškų monetų šalies pavadinimas pakaitomis rašomas Norge (Bokmaal) ir Noreg (Nynorsk).
• Portugalų kalba (XX a.) - vietoj gremėzdiškos tradicinės rašybos sistemos atsirado supaprastinta (pavyzdžiui, astma tapo asma, o phthysica - tísica).
• Rumunų kalba (XIX a.) - kirilicą pakeitė lotynų abėcėle, atsisakė šimtų slaviškų žodžių ir pakeitė juos romaniškais.
• Padedant Bogumilui W. Andrzejewskiui, kuris 1949 m. pradėjo lingvistinį darbą Somalyje, buvo sukurta lotyniškoji abėcėlė, kurią 1972 m. valdovas generolas Mohamedas Siadas Barre paskelbė privaloma. Taip pat buvo atnaujintas žodynas; daug naujų žodžių atsirado iš esamų somalietiškų šaknų.
• Turkų kalba (1930 m.) - kalba ir rašto sistema buvo reformuotos nuo 1920 m., todėl senoji kalba vadinama kitu pavadinimu - Osmanų turkų kalba. Osmanų abėcėlė buvo pagrįsta arabų abėcėle, kurią 1928 m. pakeitė naujoji, lotyniškoji turkų abėcėlė. Persų ir arabų kilmės skolintų žodžių buvo atsisakyta ir imta vartoti vietinius turkiškus žodžius arba naujus turkiškų šaknų pagrindu sukurtus žodžius.
• Vietnamiečių kalba (XX a.) - prancūzų kolonijinio valdymo metu klasikinis vietnamiečių raštas, paremtas kiniškais rašmenimis, buvo pakeistas nauju lotynišku raidynu.

Atvejai populiariojoje kultūroje

• (Išgalvota): George'o Orwello romane "Devyniolika aštuoniasdešimt keturi" anglų kalba tapo Newspeak - kalba, sukurta tam, kad oficialią propagandą būtų lengva suprasti, o politiškai nepageidaujamų minčių būtų neįmanoma išreikšti.

Susiję puslapiai

• Kalbos atgimimas
• Konstruktyvioji kalba