1260-ieji (1260–1269): svarbiausi pasaulio įvykiai, karai ir kultūra

1260–1269: svarbiausi pasaulio įvykiai, karai ir kultūra — mongolų kampanijos, mamelukai, Europos konfliktai, religija ir menas. Atraskite dešimtmečio įvykius ir įtaką.

Autorius: Leandro Alegsa

1260-ieji - tai dešimtmetis. Jis prasidėjo 1260 m. sausio 1 d. ir baigėsi 1269 m. gruodžio 31 d. Šio dešimtmečio įvykiai turėjo ilgalaikį poveikį politikai, karui, religijai ir kultūrai tiek Europos, tiek Azijos regionuose.

Azija: mongolai ir Artimieji Rytai

Kublajus Chanas 1260 m. paskelbė save vyriausiuoju mongolų vadovu ir garsino savo poziciją mongolų imperijoje. Jis perkelė administracinius centrus ir stiprino savo valdžią, vėliau įtvirtindamas bazes Pekine. Kublajus kariavo su pietų Kinijos Songų dinastija, siekdamas užbaigti Mongolų ekspansiją į visą Kiniją.

Tačiau mongolų kontrolė nebuvo visur nenugalima. 1260 m. Mongolai patyrė reikšmingą pralaimėjimą Palestinoje, kai jų žygį sustabdė Egipto mamelukai; šio konflikto kontekste išsiskyrė vadovaujančios figūros, tokios kaip Qutuzas ir Baibaras, o vėliau Baibaras tapo sultonu. Tuo pačiu metu mongolų ekspansija patyrė smūgių Kaukaze, o tai apribojo jų tolesnį veržimąsi į Vakarus. Dėl šių permainų Artimuosiuose Rytuose sustiprėjo mamelukų įtaka; jie perėmė kai kurių kryžiuočių valstybių kontrolę ir sugebėjo pristabdyti mongolų antpuolius.

Viduržemio jūros baseinas ir Bizantija

Po Vakarų kryžiuočių pralaimėjimų ir vidaus permainų regione Nikėjos imperija 1261 m. sugebėjo atgauti Konstantinopolio kontrolę ir panaikinti Lotynų imperijos režimą — taip ji vėl suvokta kaip atkuriama Bizantijosimperija. Šis įvykis pakeitė politinę pusiausvyrą regione ir atvėrė naują laikotarpį Bizantijos atgimimui.

Europa: karai, valdovai ir institucijos

Europoje vyko daug politinių konfliktų, kuriuos dažnai sukėlė nekonkretūs žemės nuosavybės teisinių santykių ginčai. Dėl šių priežasčių dešimtmetį lydėjo karinės konfrontacijos įvairiuose regionuose.

Anglijoje kilo Antrasis baronų karas (1264–1267). Tai buvo pilietinis karas tarp dalies aristokratijos, nepatenkintos karaliaus Henriko III politika ir pastangomis stiprinti absoliučią monarchiją. 1265 m. Simonas de Montfortas sušaukė parlamentinį susirinkimą, kuriame dalyvavo ir vietovių atstovai — tai vertinama kaip ankstyva platesnio atstovavimo forma Anglijos politiniame gyvenime.

Bohemijos karalius Otakaras II išsiplėtė ir tapo vienu iš galingiausių Centrinės Europos valdovų — jis įgijo žemių tiek per karinius žygius, tiek pasinaudodamas regiono dinastinėmis permainomis. Tuo pat metu Islandija ir Grenlandija oficialiai pripažino Norvegijos viešpatavimą, tačiau norvegų bandymai plėstis toliau sukėlė konfliktus su Škotija; škotai sugebėjo atsilaikyti ir pasiekti taiką.

Ispanijoje tęsėsi Rekonkista, per kurią iš maurų buvo atsiimta keli svarbūs miestai ir teritorijos. Šis procesas vyko palaipsniui ir turėjo reikšmingą poveikį Ispanijos politinei ir kultūrinei raidai.

Taip pat šiuo laikotarpiu buvo patobulintas popiežiaus rinkimo procedūrų tvarkymas — tai stiprino Bažnyčios institucinį stabilumą. Be to, pirmą kartą regioniniuose susirinkimuose aktyviau dalyvavo atstovai iš įvairių sluoksnių: istorikai pažymi, kad 1260-ųjų dešimtmetis atnešė esminių poslinkių parlamento sampratoje; Anglijoje ir Airijoje susirinkę parlamentai tapo svarbia institucine naujove.

Kultūra, mokslas ir religija

1260-ųjų dešimtmetis buvo reikšmingas mokslo ir menų srityje. Rodžeras Bekonas paskelbė svarbų mokslinį veikalą "Opus Majus", kuriame aptarė eksperimentinės metodikos svarbą, optiką, gramatiką ir logiką. Tai veikalas, turėjęs įtakos vėlesnei mokslinei tradicijai. Tomas Akvinietis parašė ir išleido Summa contra Gentiles, skirtą krikščioniškos doktrinos pagrindimui ir dialogui su kitomis religijomis bei filosofinėmis idėjomis.

Europoje katedrų statyba ir skulptūra pasiekė aukštą lygį: to meto architektūros ir dailės darbai, tokie kaip Šartro katedra, taip pat Nicolos Pisano sukurti sakyklos elementai Sienos Duomo ir Pizos baptisterijoje, tapo viduramžių meninės meistrystės pavyzdžiais. Šios kūrinijos ne tik puošė bažnyčias, bet ir formavo viešąją erdvę bei dvasinį gyvenimą bendruomenėse.

Religijos srityje Pietryčių Azijoje Tailando Sukhothajaus karalystė priėmė budizmą kaip oficialią religiją, kas stiprino kultūrinį ir administracinį vieningumą karalystėje. Tuo pačiu metu Europoje ryškėjo socialinės ir religinės įtampos: antisemitizmas paaštrėjo, kai kelios institucijos išleido įstatymus, pagal kuriuos žydai turėjo nešioti geltonus ženklus, kad visuomenė galėtų juos atpažinti. Dešimtmečio metu Anglijoje įvyko kruvinų susidorojimų su žydų bendruomenėmis, o Katalikų Bažnyčia kritikavo Talmudą ir ėmė jį cenzūruoti, kas dar labiau paaštrino religinę įtampą.

Santrauka

1260-ieji – permainingas dešimtmetis: dideli imperijų iššūkiai, stiprėjančios regioninės valdžios, reformos politinėse institucijose ir reikšmingi pasiekimai moksle bei mene. Šio laikotarpio įvykiai suformavo valstybines sąrangas, kultūrinę dinamiką ir religinę praktiką, turėdami ilgalaikių pasekmių vėlesnei Europos ir Azijos raidai.

Karas ir politika

Europa

Karas ir taika

Šiaurės ir Vakarų Europa
  • 1260 m. - Baltijos žemaičiai ir kuršiai laimėjo Durbės mūšį prieš kryžiuočius.
  • 1263 m. spalis - Škotijos karalius Aleksandras III laimėjo Largso mūšį prieš Norvegijos karaliaus Hakono IV pasiųstą vikingų armadą (laivų grupę karui).
  • 1263 m. - Islandijos rytinės dalies vadai paskutiniai iš visų žmonių pareiškė, kad jų pareiga yra būti ištikimiems Norvegijos karaliui. Tai sustabdė Islandijos sandraugą ir Islandijos pilietinį karą.
  • 1266 m. - Škotijos ir Norvegijos karas baigėsi, nes Škotijos karalius Aleksandras III ir Norvegijos karalius Magnusas VI susitarė dėl Perto sutarties.
Vidurio ir Pietų Europa
  • 1260 m. - rugsėjo 4 d. - Sicilijos karaliaus Manfredo ginkluotosios pajėgos kartu su ghibelinais laimėjo mūšį prieš gvelfus prie Monte Aperto.
  • 1260 m. - Valė regione (dabar Šveicarija) prasidėjo karas, nes Siono vyskupija gynėsi nuo Savojos grafystės įsiveržimo.
  • 1263 m. - Genuja venecijiečių užima Chanijos miestą Kretoje.
  • 1264 m. - baigiasi Tiuringijos įpėdinystės karas.
  • 1266 m. vasario 26 d. - Benevento mūšyje Karolio (Anžu grafo) vadovaujama kariuomenė laimėjo mūšį prieš ginkluotas Vokietijos ir Sicilijos pajėgas, kurioms vadovavo Sicilijos karalius Manfredas. Mūšyje Manfredas žuvo, o popiežius Klemensas IV paskelbė Karolį Sicilijos ir Neapolio karaliumi.
Pirėnų pusiasalis (žemė, kurios didžiąją dalį sudaro Ispanija ir Portugalija)
  • 1263 m. - Aragono karalius Jokūbas I laimi mūšį prieš maurus ir per Rekonkistą susigrąžina Krevilentės kontrolę.
  • 1264 m. - Ispanijoje Aragono karalius Jokūbas I iš maurų susigrąžina Orihuelos ir Elkso miestų Alikantėje kontrolę. Taip baigiasi daugiau nei 500 metų trukęs islamo valdymas.
  • 1265 m. - Kastilijos karalius Alfonsas X per Rekonkistą maurų užima Alikantės miestą Ispanijoje.
  • 1267 m. - Portugalijos karalius Afonsas III ir Kastilijos karalius Alfonsas X pasirašo sutartį, kuria susitariama, kad Gvadianos upė yra pietinė Portugalijos ir Ispanijos siena. Tai ta pati siena kaip ir dabar.
Pietryčių Europa
  • 1260 m. - Bohemijos karalius Otakaras II, laimėjęs Kressenbrunno mūšį, perima Štirijos kontrolę. Vengrijos karalius Bela IV valdė šalį.
  • 1261 m. - vengras Bela IV sustabdo totorius, atvykstančius kovoti dėl Vengrijos kontrolės.
  • 1268 m. - Vengrijos karalius Steponas V pradeda karą su Bulgarija.
Anglija: Antrasis baronų karas
  • 1261 m. - Anglijos karalius Henrikas III gauna popiežiaus bulę, leidžiančią jam palikti Oksfordo proviantą. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių tarp monarcho ir Anglijos aristokratijos kyla pilietinis karas.
  • 1264 m. - prieš gegužę - šiais metais prasideda Antrasis baronų karas - Anglijos pilietinis karas.
  • 1264 m. gegužės 12-14 d. Sasekse įvyko Liueso mūšis tarp Simono de Montforto, šeštojo Lesterio grafo, ir Anglijos karaliaus Henriko III. Mūšio pabaigoje de Montforto pajėgos paima į nelaisvę ir karalių Henriką, ir jo brolį (kuris yra būsimasis karalius Edvardas I) Dėl to de Montfortas tapo "nekarūnuotu Anglijos karaliumi", nes dabar jis kontroliavo Angliją, tačiau žmonės nepadarė jo tikruoju karaliumi.
  • 1265 m. sausio 20 d. Vestminsterio rūmuose įvyko pirmasis Anglijos parlamento posėdis. Dabar Vestminsterio rūmai vadinami Parlamento rūmais.
  • 1265 m. - prieš rugpjūtį - būsimasis karalius Edvardas I pabėga iš Simono de Montforto įkaitų.
  • 1265 m. rugpjūčio 4 d. Vusteršyre įvyko Eveshamo mūšis. Edvardo kariuomenė laimėjo prieš sukilusius baronus. sukilusiems baronams vadovavo Simonas de Montfortas. Kariuomenė nužudė de Montfordą ir kelis jam padėjusius žmones. Kartais šis įvykis laikomas riterystės Anglijoje mirtimi.
  • 1266 m. spalis - karas pagerėja, nes Simoną de Montfortą rėmę asmenys pasiūlo sudaryti taiką su karaliumi. Tai pavadinta Kenilvorto diktatu.
  • 1267 m. - baigiasi Antrasis baronų karas. Sukilėliai ir Anglijos karalius Henrikas III susitaria dėl taikos, kaip buvo prašoma Kenilvorto diktante.

Politinės vietos

  • 1260 m. - Saksonijos kunigaikštystė padalijama į Saksoniją-Lauenbergą ir Saksoniją-Vitenbergą. Tai pirmosios Saksonijos valstybės pabaiga.
  • 1261 m. - Grenlandijos gyventojai pripažįsta Norvegijos karaliaus valdžią.
  • 1262 m. - Strasbūras tampa Šventosios Romos imperijos laisvuoju imperiniu miestu.
  • 1262 m. - Islandijos sandrauga sudaro sutartį su Norvegija ir pripažįsta Norvegijos karalių Hakoną IV kaip valdantį asmenį.
  • 1264 m. - Heseno žemė tampa nepriklausoma nuo Tiuringijos. Ji tampa laisva Šventosios Romos imperijos valstybe.
  • 1265 m. - dešimt metų Meno salą kontroliuoja Škotija.
  • 1267 m. - Konstantinopolio imperatorius Balduinas II Viterbo sutartimi padovanojo Achajos kunigaikštystę Sicilijos karaliui Karoliui I. Jis tikisi, kad jo dovana privers Karolį padėti jam sugrąžinti Lotynų imperiją į ankstesnę padėtį.
  • 1268 m. - Vernigerodės grafystė tampa Brandenburgo markgrafo vasalu.

Gimimai

  • 1264 m. - popiežius Klemensas V (mirė 1314 m.)
  • 1265 m. - gegužės 14 d. - Dantė Aligjeris, italų poetas (mirė 1321 m.)

Mirtys

  • 1263 m. lapkričio 14 d. - Novgorodo ir Vladimiro didysis kunigaikštis Aleksandras Nevskis
  • 1264 m. - spalio 2 d. - popiežius Urbonas IV
  • 1265 m. vasario 8 d. - mongolų chanas Hulagu chanas (g. 1217 m.)
  • 1265 m. rugpjūčio 4 d. - Simonas de Montfortas, 6-asis Lesterio grafas
  • 1266 m. - mongolų imperijos Aukso ordos chanas Berkė
  • 1266 m. - Švedijos regentas ir Stokholmo įkūrėjas Birgeris Jarlas
  • 1268 m. spalio 29 d. - Švabijos hercogas, Jeruzalės ir Sicilijos karalius Konradinas (g. 1252 m.)

Klausimai ir atsakymai

K: Koks buvo pirmasis mongolų imperijos pralaimėtas mūšis valdant Kublai Khanui?


Atsakymas: Pirmasis mongolų imperijos pralaimėjimas Kublai Khano laikais buvo Palestinoje, kovojant su Egipto mamelukais.

K: Kas tuo metu vadovavo mamelukams?


A: Mamulukams vadovavo naujasis sultonas Baibaras.

K: Kas per šį dešimtmetį nutiko Konstantinopoliui ir Lotynų imperijai?


A: Per šį dešimtmetį Nikėjos imperija perėmė Konstantinopolio ir Lotynų imperijos kontrolę, todėl ji vėl tapo Bizantijos imperija.

K: Koks pilietinis karas per šį dešimtmetį vyko Anglijoje?


A: Anglijoje vyko Antrasis baronų karas. Tai buvo pilietinis karas tarp aristokratijos, kuriai nepatiko karaliaus Henriko III elgesys, nes jis norėjo absoliučios monarchijos.

K: Kas tapo svarbiu Europos princu šiame dešimtmetyje?


A: Bohemijos karalius Otakaras II per šį dešimtmetį tapo svarbiu Europos kunigaikščiu, nes kariaudamas karus jis gavo daugiau žemių, be to, mirus jo šeimai, dalis jų žemių atiteko jam.

K: Kokie kultūros laimėjimai buvo pasiekti per šį dešimtmetį?


A: Per šį dešimtmetį buvo pasiekta keletas svarbių kultūrinių laimėjimų, pavyzdžiui, Rodžeris Beikonas išleido svarbų mokslinį veikalą "Opus Majus", Tomas Akvinietis - "Summa contra Gentiles", visoje Europoje buvo sukurta svarbių architektūros ir skulptūros kūrinių, pavyzdžiui, Šartro katedra ir Nikolos Pizano sakyklos Sienos Duomo di Siena ir Pizos baptisterijoje.

K: Kaip šiuo laikotarpiu paaštrėjo antisemitizmas?


A: Antisemitizmas paaštrėjo, nes kelios valdžios institucijos išleido įstatymus, pagal kuriuos žydai privalo nešioti geltonus ženkliukus, kad žmonės žinotų, kas jie tokie, dėl to Anglijoje buvo nužudyta daug žydų, taip pat Katalikų bažnyčios valdžia užsipuolė Talmudo cenzūrą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3