1260s
1260-ieji - tai dešimtmetis. Jis prasidėjo 1260 m. sausio 1 d. ir baigėsi 1269 m. gruodžio 31 d.
Kublajus Chanas tapo vyriausiuoju mongolų imperijos vadovu (jų vadovo titulas) ir perkėlė sostinę į Pekiną. Jis kariavo su pietų Kinijos Songų dinastija. Mongolų imperija pralaimėjo kai kuriuos mūšius. Pirmą kartą ji pralaimėjo mūšį su Kublajanu kaip vadovu Palestinoje, kai kovojo su Egipto mamelukais. Imperija taip pat pralaimėjo Kaukaze. Mamelukams vadovavo naujasis sultonas Baibaras. Netrukus mamlukai labiau kontroliavo Artimuosius Rytus, nes perėmė kelių kryžiuočių valstybių kontrolę ir sustabdė mongolų antpuolius. Nikėjos imperija perėmė Konstantinopolio ir Lotynų imperijos kontrolę, todėl ji vėl tapo Bizantijosimperija.
Europoje kilo politinių problemų. Ginčai dėl to, kas yra kokios žemės savininkas, sukėlė daugybę karų žemyne. Anglijoje vyko Antrasis baronų karas. Tai buvo pilietinis karas tarp aristokratijos, kuriai nepatiko karaliaus Henriko III elgesys. Taip buvo todėl, kad karalius norėjo absoliučios monarchijos. Bohemijos karalius Otakaras II tapo svarbiausiu Europos kunigaikščiu. Jis gavo daugiau žemių kariaudamas karus, be to, kai mirė jo šeima, dalis jų žemių atiteko jam. Islandija ir Grenlandija žinojo apie Norvegijos viešpatavimą ir jį pripažino, tačiau kai norvegai įsiveržė į Škotiją, škotai sugebėjo juos sustabdyti ir jie sudarė taiką. Ispanijoje tebevyko Rekonkista ir iš maurų vėl buvo užimti keli svarbūs miestai. Buvo pagerintas popiežiaus rinkimo būdas. Pirmą kartą susirinko Airijos ir Anglijos parlamentai.
Per šį dešimtmetį pasiekta nemažai svarbių laimėjimų kultūros srityje. Rodžeris Bekonas paskelbė svarbų mokslinį veikalą "Opus Majus". Be to, Tomas Akvinietis išleido veikalą Summa contra Gentiles. Europos katedrose buvo sukurti svarbūs architektūros ir skulptūros kūriniai. Tarp jų - Šartro katedra ir Nicolos Pisano sakyklos Sienos Duomo ir Pizos baptisterijoje. Religijos srityje Tailando Sukhothajaus karalystė priėmė budizmą kaip oficialią religiją. Europoje antisemitizmas paaštrėjo, nes kelios valdžios institucijos išleido įstatymus, pagal kuriuos žydai privalo nešioti geltonus ženkliukus, kad žmonės žinotų, kas jie tokie. Anglijoje buvo nužudyta daug žydų, o Katalikų Bažnyčia puolė Talmudą ir jį cenzūravo.
Karas ir politika
Europa
Karas ir taika
Šiaurės ir Vakarų Europa
- 1260 m. - Baltijos žemaičiai ir kuršiai laimėjo Durbės mūšį prieš kryžiuočius.
- 1263 m. spalis - Škotijos karalius Aleksandras III laimėjo Largso mūšį prieš Norvegijos karaliaus Hakono IV pasiųstą vikingų armadą (laivų grupę karui).
- 1263 m. - Islandijos rytinės dalies vadai paskutiniai iš visų žmonių pareiškė, kad jų pareiga yra būti ištikimiems Norvegijos karaliui. Tai sustabdė Islandijos sandraugą ir Islandijos pilietinį karą.
- 1266 m. - Škotijos ir Norvegijos karas baigėsi, nes Škotijos karalius Aleksandras III ir Norvegijos karalius Magnusas VI susitarė dėl Perto sutarties.
Vidurio ir Pietų Europa
- 1260 m. - rugsėjo 4 d. - Sicilijos karaliaus Manfredo ginkluotosios pajėgos kartu su ghibelinais laimėjo mūšį prieš gvelfus prie Monte Aperto.
- 1260 m. - Valė regione (dabar Šveicarija) prasidėjo karas, nes Siono vyskupija gynėsi nuo Savojos grafystės įsiveržimo.
- 1263 m. - Genuja iš venecijiečių užima Chanijos miestą Kretoje.
- 1264 m. - baigiasi Tiuringijos įpėdinystės karas.
- 1266 m. vasario 26 d. - Benevento mūšyje Karolio (Anžu grafo) vadovaujama kariuomenė laimėjo mūšį prieš ginkluotas Vokietijos ir Sicilijos pajėgas, kurioms vadovavo Sicilijos karalius Manfredas. Mūšyje Manfredas žuvo, o popiežius Klemensas IV paskelbė Karolį Sicilijos ir Neapolio karaliumi.
Pirėnų pusiasalis (žemė, kurios didžiąją dalį sudaro Ispanija ir Portugalija)
- 1263 m. - Aragono karalius Jokūbas I laimi mūšį prieš maurus ir per Rekonkistą susigrąžina Krevilentės kontrolę.
- 1264 m. - Ispanijoje Aragono karalius Jokūbas I iš maurų susigrąžina Orihuelos ir Elkso miestų Alikantėje kontrolę. Taip baigiasi daugiau nei 500 metų trukęs islamo valdymas.
- 1265 m. - Kastilijos karalius Alfonsas X per Rekonkistą iš maurų užima Alikantės miestą Ispanijoje.
- 1267 m. - Portugalijos karalius Afonsas III ir Kastilijos karalius Alfonsas X pasirašo sutartį, kuria susitariama, kad Gvadianos upė yra pietinė Portugalijos ir Ispanijos siena. Tai ta pati siena kaip ir dabar.
Pietryčių Europa
- 1260 m. - Bohemijos karalius Otakaras II, laimėjęs Kressenbrunno mūšį, perima Štirijos kontrolę. Vengrijos karalius Bela IV valdė šalį.
- 1261 m. - vengras Bela IV sustabdo totorius, atvykstančius kovoti dėl Vengrijos kontrolės.
- 1268 m. - Vengrijos karalius Steponas V pradeda karą su Bulgarija.
Anglija: Antrasis baronų karas
- 1261 m. - Anglijos karalius Henrikas III gauna popiežiaus bulę, leidžiančią jam palikti Oksfordo proviantą. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių tarp monarcho ir Anglijos aristokratijos kyla pilietinis karas.
- 1264 m. - prieš gegužę - šiais metais prasideda Antrasis baronų karas - Anglijos pilietinis karas.
- 1264 m. gegužės 12-14 d. Sasekse įvyko Liueso mūšis tarp Simono de Montforto, šeštojo Lesterio grafo, ir Anglijos karaliaus Henriko III. Mūšio pabaigoje de Montforto pajėgos paima į nelaisvę ir karalių Henriką, ir jo brolį (kuris yra būsimasis karalius Edvardas I) Dėl to de Montfortas tapo "nekarūnuotu Anglijos karaliumi", nes dabar jis kontroliavo Angliją, tačiau žmonės nepadarė jo tikruoju karaliumi.
- 1265 m. sausio 20 d. Vestminsterio rūmuose įvyko pirmasis Anglijos parlamento posėdis. Dabar Vestminsterio rūmai vadinami Parlamento rūmais.
- 1265 m. - prieš rugpjūtį - būsimasis karalius Edvardas I pabėga iš Simono de Montforto įkaitų.
- 1265 m. rugpjūčio 4 d. Vusteršyre įvyko Eveshamo mūšis. Edvardo kariuomenė laimėjo prieš sukilusius baronus. sukilusiems baronams vadovavo Simonas de Montfortas. Kariuomenė nužudė de Montfordą ir kelis jam padėjusius žmones. Kartais šis įvykis laikomas riterystės Anglijoje mirtimi.
- 1266 m. spalis - karas pagerėja, nes Simoną de Montfortą rėmę asmenys pasiūlo sudaryti taiką su karaliumi. Tai pavadinta Kenilvorto diktatu.
- 1267 m. - baigiasi Antrasis baronų karas. Sukilėliai ir Anglijos karalius Henrikas III susitaria dėl taikos, kaip buvo prašoma Kenilvorto diktante.
Politinės vietos
- 1260 m. - Saksonijos kunigaikštystė padalijama į Saksoniją-Lauenbergą ir Saksoniją-Vitenbergą. Tai pirmosios Saksonijos valstybės pabaiga.
- 1261 m. - Grenlandijos gyventojai pripažįsta Norvegijos karaliaus valdžią.
- 1262 m. - Strasbūras tampa Šventosios Romos imperijos laisvuoju imperiniu miestu.
- 1262 m. - Islandijos sandrauga sudaro sutartį su Norvegija ir pripažįsta Norvegijos karalių Hakoną IV kaip valdantį asmenį.
- 1264 m. - Heseno žemė tampa nepriklausoma nuo Tiuringijos. Ji tampa laisva Šventosios Romos imperijos valstybe.
- 1265 m. - dešimt metų Meno salą kontroliuoja Škotija.
- 1267 m. - Konstantinopolio imperatorius Balduinas II Viterbo sutartimi padovanojo Achajos kunigaikštystę Sicilijos karaliui Karoliui I. Jis tikisi, kad jo dovana privers Karolį padėti jam sugrąžinti Lotynų imperiją į ankstesnę padėtį.
- 1268 m. - Vernigerodės grafystė tampa Brandenburgo markgrafo vasalu.
Gimimai
- 1264 m. - popiežius Klemensas V (mirė 1314 m.)
- 1265 m. - gegužės 14 d. - Dantė Aligjeris, italų poetas (mirė 1321 m.)
Mirtys
- 1263 m. lapkričio 14 d. - Novgorodo ir Vladimiro didysis kunigaikštis Aleksandras Nevskis
- 1264 m. - spalio 2 d. - popiežius Urbonas IV
- 1265 m. vasario 8 d. - mongolų chanas Hulagu chanas (g. 1217 m.)
- 1265 m. rugpjūčio 4 d. - Simonas de Montfortas, 6-asis Lesterio grafas
- 1266 m. - mongolų imperijos Aukso ordos chanas Berkė
- 1266 m. - Švedijos regentas ir Stokholmo įkūrėjas Birgeris Jarlas
- 1268 m. spalio 29 d. - Švabijos hercogas, Jeruzalės ir Sicilijos karalius Konradinas (g. 1252 m.)
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo pirmasis mongolų imperijos pralaimėtas mūšis valdant Kublai Khanui?
Atsakymas: Pirmasis mongolų imperijos pralaimėjimas Kublai Khano laikais buvo Palestinoje, kovojant su Egipto mamelukais.
K: Kas tuo metu vadovavo mamelukams?
A: Mamulukams vadovavo naujasis sultonas Baibaras.
K: Kas per šį dešimtmetį nutiko Konstantinopoliui ir Lotynų imperijai?
A: Per šį dešimtmetį Nikėjos imperija perėmė Konstantinopolio ir Lotynų imperijos kontrolę, todėl ji vėl tapo Bizantijos imperija.
K: Koks pilietinis karas per šį dešimtmetį vyko Anglijoje?
A: Anglijoje vyko Antrasis baronų karas. Tai buvo pilietinis karas tarp aristokratijos, kuriai nepatiko karaliaus Henriko III elgesys, nes jis norėjo absoliučios monarchijos.
K: Kas tapo svarbiu Europos princu šiame dešimtmetyje?
A: Bohemijos karalius Otakaras II per šį dešimtmetį tapo svarbiu Europos kunigaikščiu, nes kariaudamas karus jis gavo daugiau žemių, be to, mirus jo šeimai, dalis jų žemių atiteko jam.
K: Kokie kultūros laimėjimai buvo pasiekti per šį dešimtmetį?
A: Per šį dešimtmetį buvo pasiekta keletas svarbių kultūrinių laimėjimų, pavyzdžiui, Rodžeris Beikonas išleido svarbų mokslinį veikalą "Opus Majus", Tomas Akvinietis - "Summa contra Gentiles", visoje Europoje buvo sukurta svarbių architektūros ir skulptūros kūrinių, pavyzdžiui, Šartro katedra ir Nikolos Pizano sakyklos Sienos Duomo di Siena ir Pizos baptisterijoje.
K: Kaip šiuo laikotarpiu paaštrėjo antisemitizmas?
A: Antisemitizmas paaštrėjo, nes kelios valdžios institucijos išleido įstatymus, pagal kuriuos žydai privalo nešioti geltonus ženkliukus, kad žmonės žinotų, kas jie tokie, dėl to Anglijoje buvo nužudyta daug žydų, taip pat Katalikų bažnyčios valdžia užsipuolė Talmudo cenzūrą.
