Bastida

Monflankino muitinės chartija

Tai yra Monfalkino muitinės chartija. Ji buvo parašyta 1256 m.

(Skaičiai pridedami, kad būtų lengviau skaityti. ) (Nuorodos pridedamos, kad būtų lengviau suprasti)

Alfonsai, sveikinu tave, kuris skaitai šį laišką. Noriu pranešti, kad mūsų bastėjos Monflanquin, esančios Ageno vyskupijoje, gyventojams suteikėme šias laisves ir papročius

1. Žinokite, kad iš mūsų ar mūsų įpėdinių šiame mieste neatgausite nei Quête, nei Taille, nei droit de gîte. Be to, nerinksite jokių subsidijų, nebent gyventojai to norėtų.
2. Dabartiniai mūsų miesto gyventojai ir tie, kurie ketina čia gyventi, gali parduoti, atiduoti ar perleisti visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kam tik nori. Tačiau jie negali savo nekilnojamojo turto atiduoti bažnyčiai, vienuolynui ar kariniam ordinui, nebent paisytų seigneurų, iš kurių jie turi lenų, teisės.
3. Minėto miesto gyventojai gali laisvai išleisti savo dukteris už ko nori. Savo sūnus jie gali paaukštinti į bažnyčios ordinus.
4. Mes nesulaikysime nė vieno miesto gyventojo. Mes jų nesužeisime. Neatimsime jo prekių, jei jis pažadėjo, kad nepažeidė jokių įstatymų. Tai neapima žmogžudystės, mirtino palaiminimo kam nors ir kt. Šiais atvejais jo prekės bus perduotos mums.
5. Jei bus pateiktas prašymas ar skundas, mūsų atstovas negalės prašyti, kad kuris nors šio miesto gyventojas liudytų už bastėjos ribų dėl įvykių, kurie įvyko mieste. Išimtis - jei to prašys gyventojai.
6. Jei šio miesto gyventojas mirs be testamento, be vaikų ir jei niekas kitas neatvyks atsiimti palikimo, mūsų atstovai išrinks du žmones, kurie saugos turtą. Jie juos saugos metus ir dieną. Jei per tą laiką atsiras kas nors, kas galės teisėtai reikalauti palikimo, visos gėrybės bus atiduotos jam. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso kitiems seimūnams, jis bus jiems grąžintas. Tai yra, po to, kai bus sumokėtos mirusio asmens skolos pagal Ageno vyskupijos papročius. Tai yra, jei per metus galima aiškiai nustatyti skolą.
7. Galioja miesto gyventojų surašyti testamentai su patikimu liudytoju. Taip yra, net jei jie sudaryti nesilaikant visų įstatymo reikalaujamų taisyklių. Vienintelė sąlyga - vaikai turi gauti jiems teisėtai priklausančią dalį. Tam pagrįsti, jei įmanoma, kviečiamas vietos kunigas ar kitas dvasininkas.
8. Kas gyvena šiame mieste, nebus verčiamas stoti į dvikovą ar kovą viena ranka, kad įrodytų savo nekaltumą, jei bus apkaltintas. Jei jis atsisakys stoti į kovą, jis nebus laikomas kaltu. Jį kaltinantis asmuo gali tai padaryti teisme. Tam tikslui jis gali pasitelkti liudytojus arba bet kokį kitą gerą būdą, laikydamasis teisinių formų.
9. Miesto gyventojai gali duoti ar priimti kaip nuomą ar dovaną prekes iš bet kurio kito asmens, norinčio parduoti, išnuomoti ar padovanoti savo nekilnojamąjį turtą. Tai neapima lenų, alodinės žemės ir kariniam naudojimui skirtų teritorijų. Jų negalima pirkti ar gauti be gyventojų ar jų įpėdinių sutikimo prekiauti.
10. Už kiekvieną 16 pėdų pločio ir 48 pėdų ilgio žemės sklypą Ste Foy šventės dieną mokėsime tik 6 denarus. Šis mokestis taip pat bus mokamas pasikeitus savininkui. Jei žemė bus parduota, kaip mokestį gausime 1/12 pardavėjo pardavimo kainos. Jei šie mokesčiai nebus sumokėti iki tam tikros datos, papildomai prie mokėtinų mokesčių gausime 6 dolerius.
11. Mes arba mūsų atstovai nustatysime baudą už padegimus arba kitus nusikaltimus, padarytus šiame mieste. Šios baudos nustatomos pagal Ageno vyskupijos papročius.
12. Kai mūsų miesto atstovai pradės eiti savo pareigas, jie pažadės tai daryti kuo geriau. Jie taip pat pasižada gerbti šio miesto įstatymus ir papročius.
13. Miesto konsulai bus keičiami kiekvienais metais, Kristaus Žengimo į dangų dieną. Tą dieną mes arba mūsų atstovas išrinksime 6 katalikų konsulus. Jie bus renkami iš miesto gyventojų. Išrinksime tuos, kurie atrodys sąžiningiausi ir geriausiai atitiks bendruomenės ir mūsų poreikius. Šie konsulai mūsų ir mūsų atstovų akivaizdoje pasižadės mums gerai tarnauti, saugoti mūsų teises, valdyti žmones ir būti konsulais kuo geriau. Šie konsulai negaus iš nieko jokio atlygio už tai, ką jie daro, tik už tai, kad yra konsulai. Bendruomenė mainais pasižada padėti šiems konsulams ir visuose dalykuose jais sekti. Mūsų suverenumo šios priemonės nelies. Konsulai turės teisę remontuoti gatves, alėjas, fontanus ir tiltus. Kartu su bendruomenės išrinktais 24 žmonių konsulatais jie rinks pinigus iš piliečių, kad galėtų atlikti šiuos darbus. Jie taip pat gali rinkti pinigus darbams, skirtiems bendram žmonių labui.
14. Visus, kurie šiukšlina viešąsias gatves ir alėjas žmonių ekskrementais, nubaus mūsų atstovas arba konsulai.
15. Kiekvienas žmogus, turintis turto ar pajamų mieste, prisidės prie miesto išlaikymo taip pat, kaip ir miestų gyventojai. Tai taikoma ir jo įpėdiniams. Jei jis atsisakys, mūsų atstovas gali konfiskuoti jo turtą konsulų prašymu. Dvasininkai ir kiti privilegijuoti asmenys tą patį padarys dėl prekių, kurių jie negavo paveldėjimo būdu. Jie neturi tokios prievolės dėl paveldėtų prekių. Jie gali prisidėti už savo tyrą širdį ir gerą valią.
16. Prekės, atvežtos į miestą parduoti iš už miesto ribų, gali būti parduodamos turguje tik tuo atveju, jei jos atvežtos iš toliau nei pusė lygos. Šios taisyklės nesilaikantys žmonės baudžiami pinigine bauda. Pirkėjas ir pardavėjas turi sumokėti po 2 sous už teisines išlaidas. Užsieniečiai, nežinantys šio papročio, mokėti neprivalo.
17. Žmonės, kurie sumušė ar smurtavo prieš gyventoją kumščiu, rankomis ar kojomis, turi sumokėti 5 solus už teisines išlaidas, jei jis buvo patrauktas atsakomybėn ir nebuvo pralietas kraujas. Jie taip pat privalo nukentėjusįjį grąžinti į normalią būklę. Jei kraujas buvo pralietas, užpuolikas turi sumokėti 20 solų teisinių išlaidų, jei byla buvo perduota teismui. Jei jis panaudojo glaistą, lazdą, akmenį, plytą, mokestis bus 20 solių, jei nebuvo kraujo. Jei buvo kraujo ir byla buvo perduota teismui, mokestis bus 60 solų. Be to, nukentėjusiajam bus atlyginta žala.
18. Jei kas nors įvykdė žmogžudystę ir buvo pripažintas kaltu dėl aukos mirties, kai tai galima laikyti nužudymu, jis bus nubaustas mūsų teismo nuosprendžiu, o jo turtas atiteks mums, sumokėjus skolą.
19. Kas įžeidinėja, priekaištauja ar kalba, kuri žeidžia kito žmogaus jausmus, bus nubaustas dviejų su puse solų bauda, jei byla bus perduota teismui. Jis taip pat turi atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tas, kuris tai padarys mūsų atstovo ar teismo akivaizdoje, mokės 5 solius.
20. Kas pažeis mūsų draudimą arba nuslėps garantiją, bus nubaustas 30 solų teisinėmis išlaidomis.
21. Kas pavogs didiko teisę, bus nubaustas 10 solų bauda.
22. Suaugusieji, vyrai ir moterys, nesvarbu, ar jie buvo pagauti nusikaltimo vietoje ir po skundo, kurį pateikė nepriekaištingos reputacijos žmonės, ar prisipažino teisme, mokės po 100 solų teisinių išlaidų. Arba jie galės rinktis bėgti per miestą nuogi.
23. Tas, kuris prieš kitą asmenį panaudos peilį ar kardą turėdamas blogų ketinimų, sumokės 10 solų teisingumo mokestį. Jie taip pat atiteks užpultajam.
24. Jei kas nors naktį ar dieną pavogs daiktą, kurio vertė ne didesnė kaip 2 solai, bėgs per miestą su tuo daiktu ant kaklo. Jis taip pat sumokės 5 solų baudą ir atiduos daiktą jo savininkui. Tai netaikoma vaisiams. Jei daiktas vertas daugiau nei 5 solų ir tai yra pirmas nusižengimas, asmuo bus nubaustas 60 solų bauda. Jei jis jau yra vogęs, jį teis mūsų teismas. Jei nusikaltėlis buvo pakartas už vagystę ir jei jo daiktų vertė tai leidžia, gausime 10 solų teisinėms išlaidoms padengti. Tai yra, po to, kai bus sumokėtos jo skolos. Likusi dalis bus atiduota kaip paveldas.
25. Kas per dieną įsibrauna į svetimą sodą, vynuogyną ar pievą ir pavagia vaisių, šieno, žolės ar medienos, kurių vertė ne didesnė kaip 12 denarų, bus baudžiamas 2 su puse solų bauda. Ją jis sumokės miesto konsulams. Šie pinigai bus naudojami miesto reikmėms ir remontui. Jei prekės būtų vertos daugiau, bauda bus 10 solų. Tas, kuris naktį prasiskverbs ir paims vaisių, šieno ar šiaudų, sumokės mums 30 solų, o žalą atlygins savininkui.
26. Jei į svetimą sodą, vynuogyną ar pievą įeina galvijas, karvė ar jautis, savininkas turi sumokėti 6 denarus konsulams. Už kiaulę - tris denjė, už dvi ožkas - vieną denjė. Į šią sumą neįskaičiuojamos kompensacinės išmokos sodo, vynuogyno ar pievos savininkui.
27. Jei pavyks įrodyti, kad pažeidimas padarytas naudojant suklastotus svarsčius ar matus, teks sumokėti 60 solų.
28. Skundo dėl skolos, konvencijos ar sutarties atveju, jei apie jį pranešama pirmąją dieną, mums nieko nebus mokama, jei skolininkas tai pripažins be ieškinio. Tačiau per kitas devynias dienas po to mūsų atstovas turės priversti kreditorių viską grąžinti, priešingu atveju skolininkas turės sumokėti dviejų su puse sol baudą už savo teisę į teisingumą.
29. Už įprastą skundą su ieškiniu, jei kas nors prašo daugiau laiko, jie mokės mums, penkis solus už teisę į teisingumą, po to, kai nuosprendis krenta.
30. Jei asmuo padaro ką nors blogo ir atstovas jam tai praneša tą pačią dieną, jis turės sumokėti dviejų su puse sol baudą. Bauda bus skirta teisingumo teisėms ir teisinėms išlaidoms, kurių reikia opozicijai.
31. Mūsų atstovas neturi gauti pinigų iš teisingumo, kol byla nebus baigta ir kol viena pusė nelaimės.
32. Už ieškinius, susijusius su namais, po teismo sprendimo gausime penkis solus.
33. Visuose skunduose, po kurių pateikiamas ieškinys, jei nepakanka įrodymų, skundą pateikęs asmuo turės sumokėti mums penkių solų baudą. Bauda bus skirta teisingumo teisėms ir teisinėms išlaidoms, kurių prireiks opozicijai.
34. Turgus turės būti ketvirtadienį. Jei bulių, karvę, kiaulę ilgiau nei metus parduos užsienietis, jis mums sumokės vieną denarą už droit de leude. Už ilgesnį nei metų asilą, asilą, arklį, mulą pardavėjas turės mums sumokėti du denjė už droit de leude. Iki šio amžiaus jis neturės nieko mokėti. Už avį, aviną, ožką jis mokės vieną obolą. Už kviečių saume (4 seserys) jis mokės vieną denjė. Už sesteriją jis mokės vieną denarą. Už hémine jis mokės vieną obolę. Šie mokesčiai yra už droit de leude ir matavimą. Už dėžutę nieko nerinksime. Stiklo pjovėjas (tas, kuris pjausto stiklą), mokės vieną denjė arba vienam denjė prilygstantį pjūvį. Už metalinių daiktų arba vilnos saujelę pardavėjas mokės du denjė. Už batus, katilus, ugniakurus, keptuves, triūbas, puodus, peilius, kūjus, sūdytą žuvį ir kitus būtiniausius daiktus užsienio pirklys mokės du denarus. Už saujelęir už žmogaus daiktų krovinį jis mokės is vieno denjero. Už vazų ir puodų saują mokės vieną denarą. Už vyro šių daiktų krovinį - taip pat vienas denaras.
35. Muges rengsime paskirtomis dienomis. Kiekvienas užsienio prekybininkas turės mokėti įvažiavimo ir išvažiavimo mokestį. Jie taip pat mokės už teisę būti mieste po keturis denarus nuo žmogaus. Už savo daiktus - vieną denarą. Nuo perkamų daiktų, skirtų naudoti namuose, pirkėjui nereikės mokėti mokesčio.
36. Kiekvienam gyventojui leista savo Faubourg pastatyti krosnį. Už kiekvieną krosnį, nesvarbu, ar ji skirta duonai kepti, kad ją parduotumėte, ar kad atiduotumėte kaimynui, gausime dvylika denarų už kiekvieną silpną droits d'oublies.
37. Miesto civilinės teisės notarų atlikti veiksmai turės tokią pačią vertę kaip ir bet kuris kitas viešas veiksmas.

Šioms laisvėms ir papročiams mes pritariame su visais ir kiekvienu iš aukščiau išvardytų straipsnių, kol tai leidžia įstatymas. Amžinai liudydami tai, ką darome, ant jų dedame savo antspaudą. Sudaryta 1256 Viešpaties metų birželio mėnesį Vincene.