Bastida
Bastidė yra įtvirtintas miestas. Viduramžiais jie daugiausia buvo statomi Prancūzijos pietuose. Dauguma bastidų buvo pastatyti 1229-1373 m., tarp Albigenzijos kryžiaus žygio ir Šimtamečio karo. Šiandien yra apie 400 bastidų. Visi jie turi centrinę aikštę ir stačiakampio formos gatvių planą. Turgaus aikštėje namai turi arkadas. Paprastai jie buvo statomi vietose, kurias lengva apginti, pavyzdžiui, kalvos viršūnėje arba lygumoje.
Šiandien gerai žinomi bastidai yra Karkasonas ir Andora la Vella.
Bastidės - tai miestai, kuriems būdinga pagrindinė aikštė su arkadomis. Ši aikštė yra Monpazier mieste Dordonėje.
Apžvalga
Bastidės - tai viduramžių miestai. Yra steigimo aktas (įstatymas, kuriuo jie įkuriami). Apie juos dažnai rašoma istoriniuose dokumentuose. Kai kada jie būna suplanuoti miestai ir paprastai juos projektuoja tik vienas architektas (arba vienas valdovas). Dažnai jie buvo statomi ten, kur jau buvo kaimas, arba istoriškai svarbioje vietoje. Kartais jie taip pat buvo statomi ten, kur žmonės daug pirkdavo ir parduodavo daiktus (pavyzdžiui, ten, kur susikirsdavo prekybos keliai).
Paryžiaus sutartis (1229 m.) kartais laikoma pamatiniu aktu, kuris leido statyti šiuolaikinius miestus ir bastides. Pačia sutartimi baigėsi Albinų kryžiaus žygis. Vienas pirmųjų pastatytų bastidų buvo Montaubanas. Montaubanas tapo miestu 1144 m. Tačiau kai kas bastydu laiko ir 1133 m. įkurtą Mont-de-Marsaną.
Paskirtis
Dauguma bastidų buvo statomi kaimuose. Jos iš esmės buvo skirtos vietos prekybos (dažniausiai žemės ūkio) poreikiams tenkinti. Keletas jų buvo pastatyti vietose, kurias buvo labai lengva apginti. Kitos buvo statomos ten, kur jas buvo galima apginti, tačiau dauguma bastėjų buvo statomos tiesiog ten, kur jų reikėjo. Laikotarpis, kai jos buvo statomos, regione buvo taikus.
Bastidės statytojai
Bastides statė aukštą socialinį statusą turintys žmonės, pvz:
- Tulūzos grafai Reimondas VII ir Alfonsas Puatjė.
- Prancūzijos karaliai Liudvikas IX, Pilypas III ir Pilypas IV.
- Anglijos karaliai Edvardas I, Edvardas II ir Edvardas III.
- Aukšto rango senešalai Doatas Alamanas, Eustachas iš Beaumarchès ir Žanas iš Grailly. Jie tai darė savo ponų vardu.
- Vietos valdovai, t. y. Foix, Comminges ir Astarac grafai.
- religinės institucijos, pavyzdžiui, vienuolynai ir abatijos.
Struktūriniai elementai
Centrinė aikštė
Pagrindinis visų bastidžių bruožas - centrinė, atvira vieta arba aikštė. Joje vykdavo turgūs, taip pat politiniai ir visuomeniniai susirinkimai. Tipišką aikštę (kuri tikriausiai buvo pavyzdys kitiems bastidams) galima rasti Montaubane.
Paprastai yra tik vienas kvadratas. Saint-Lys ir Albias skiriasi tuo, kad turi dvi aikštes - vieną, skirtą turgui, ir kitą, skirtą bažnyčiai.
Aikštė taip pat naudojama miestui padalyti į kvartalus. Paprastai ji yra už pagrindinės gatvės (ašies), kuria vyko eismas. Galimi trys išdėstymo variantai:
- visiškai uždarytas: Aikštė nesiriboja su jokia gatve. Tokios aikštės yra labai retos; vienas pavyzdys yra Tournay mieste, jo dydis 70 m x 72 m (236 pėdų).
- vienos ašies: Tai atsitinka dėl vienos ašies bastėjos konstrukcijos. Visi keliai eina viena kryptimi ir yra lygiagretūs. Šen bei ten tarp kelių įsiterpia alėjos. Aikštė yra tarp dviejų kelių. Šios aikštės paprastai yra nuo 50 m (164 pėdų) iki 55 m (180 pėdų) iš kiekvienos pusės.
- tinklelio išdėstymas; paprastai pagal Montaubano aikštę.
Paprastai aikštei buvo naudojama lygiausia bastėjos vieta.
Bažnyčia
Išskyrus labai retus atvejus, bažnyčia stovėjo ne centrinėje aikštėje. Dažniausiai ji būdavo kampu ir stovėdavo įstrižai aikštės. Viena iš retų išimčių - Villefranche-de-Rouergue.
Namai
Buvo nustatytos aiškios taisyklės, kaip bastėjoje galima statyti namus. Namų fasadai turėjo būti vienoje linijoje. Be to, tarp namų turėjo būti nedidelis tarpas. Skirtingi gyvenamieji sklypai buvo vienodi, 8 m x 24 m x 79 pėdų dydžio. Sklypų buvo nedaug. Jų skaičius svyravo nuo 10 iki kelių tūkstančių (3 000 Grenade-sur-Garonne).
Gatvės
Gatvės paprastai būdavo 6-10 m pločio, kad jomis galėtų pravažiuoti vežimas. Jos ėjo palei namų fasadus. Tarp gatvių ėjo alėjos, jos paprastai būdavo tik 5-6 m (16 pėdų) - 6 m (20 pėdų) pločio. Kartais jos būna tik 2 m (7 pėdų) - 2,5 m (8 pėdų) pločio. Bastidėje paprastai buvo nuo vienos iki aštuonių gatvių.
Miesto sienos
Kai buvo įkurti bastidai, dauguma jų neturėjo miesto sienų ar įtvirtinimų. Taip buvo todėl, kad tai buvo taikus istorijos laikotarpis. Tokie dalykai atsirado vėliau. Tai buvo daroma arba specialiu mokesčiu, arba įstatymu, pagal kurį miesto gyventojai turėjo padėti statyti sienas. Geras pavyzdys - Liburnas. Praėjus dešimčiai metų nuo miesto įkūrimo, žmonės paprašė pinigų miesto sienoms statyti. Gavę pinigus, jie juos išleido ne sienoms statyti, o miestui gražinti.
Šimtamečio karo pradžioje buvo sugriauta daug bastidų, kurie neturėjo miesto sienų. Kai kurios kitos greitai pastatė mūrines sienas, kad apsaugotų miestą.
Tipiška aikštė bastėjos viršuje.
Bastėjos išdėstymas
Yra įvairių bastidų pagrindų išdėstymo variantų. Dažnai kiekvieno tipo bastėja buvo pavyzdys kitoms bastėjoms. Dažniausiai bastėja prasidėdavo nuo dviejų statmenų gatvių. Naujos gatvės buvo tiesiamos lygiagrečiai dviem pradinėms gatvėms. Taip paprastai buvo sudarytas stačiakampio formos tinklelis.
Nestruktūrizuota bastėja
Atrodo, kad statant šiuos bastides nebuvo jokio plano. Taip galėjo nutikti dėl šių priežasčių:
- Jie buvo statomi toje vietoje, kur jau buvo kaimas ar gyvenvietė, ir bastėja turėjo leisti statyti pastatus.
- Bastidėje gyveno labai nedaug žmonių (o tai reiškia, kad bastidės priežastis žlugo).
- Juos statę valdovai neturėjo beveik jokių įgaliojimų įgyvendinti savo idėjas.
Tokios bastėjos pavyzdys yra La Bastide-de-Bousignac.
Žiedinis bastėja
Bastėjos apskritimo planas buvo labai retas. Vienintelis išlikęs pavyzdys yra Fourcès.
Uždarymo tipas
Aplink esamą mažą kaimą ar kaimelį buvo statomi bastidai. Ten jau stovėjo bažnyčia arba nedidelė namų grupė. Kai buvo statomi nauji namai, jie buvo statomi aplink pirminius pastatus.
Vienos ašies konstrukcija
Abu vartus jungia viena pagrindinė gatvė. Tai sudaro ašį, aplink kurią buvo pastatyta bastėja. Tokios konstrukcijos bastėjos yra gana dažnos - maždaug 30-40 % visų bastėjų yra tokios konstrukcijos. Labai dažnai jos aptinkamos lygumoje. Aikštė dažnai padaroma padidinus pagrindinę gatvę. Labai dažnai pagrindinės gatvės atžvilgiu yra statmenos alėjos. Tokį išdėstymą labai lengva pakeisti, kad jis atitiktų vietos kraštovaizdį.
Vienos ašies bastidės pavyzdys yra Gimontas. Gimontas yra 1000 m ilgio ir tik 300 m pločio. Kartais lygiagrečiai pagrindinei ašiai eina dar viena gatvė. Miesto aikštė daroma tarp šių dviejų gatvių.
Dviejų ašių konstrukcija
Yra dvi pagrindinės gatvės, ašys, kurios yra statmenos (sudaro stačiąjį kampą). Visos kitos gatvės yra stačiu kampu arba lygiagrečios vienai iš dviejų pagrindinių gatvių. Miesto aikštė labai dažnai būna centre arba labai arti centro. Visas miestas yra stačiakampio, kvadrato, šešiakampio arba ovalo formos. Toks planas buvo naudojamas bastidų judėjimo įkarštyje.
Bastėjos kūrimas
Norint sukurti naują bastidę, reikia atlikti keletą veiksmų:
- Vietos, kurioje galima statyti bazę, parinkimas.
- Pavadinimo pasirinkimas; yra įvairių variantų:
- Pasakojimas apie pilietybės privilegijas: Villefranche, La Bastide.
- Pasakojimas apie vietą, kurioje jis pastatytas; Monségur arba Montastruc pasakoja apie tai, kad vietovę buvo lengva ginti arba kad joje buvo malonu gyventi.
- Vardas pasakoja apie užsienio miestus, kuriuos valdovas aplankė išvykęs į užsienį, pavyzdžiui, į kryžiaus žygį ar karą: Pavie, Fleurance (Florencija), Grenade, Cordes (Kordoba), Tournay (Tournai, Flandrijoje), taip pat Bruges (Briugė, taip pat Flandrijoje) ir Gan (Gentas, Belgijoje).
- Vardas ir pavardė, pavyzdžiui, Libournas pavadintas Leyburno vardu.
- Karaliaus valdžia: Monrealis (reiškia: karaliaus kalnas).
- Sutartis sudaroma tarp didikų, kuriems priklausė žemė ir kurie (kartu) įkūrė miestą.
- Nubraižomas miesto išvaizdos planas.
Atlikus visus šiuos veiksmus, bastėja dar nėra įkurta. Kitas žingsnis - pritraukti žmones gyventi į naująjį miestą. Tai daroma sudarant papročių chartiją. Šioje Chartoje pasakojama ne tiek apie papročius, kiek apie privilegijas, kurias gauna ten gyvenantys žmonės (piliečiai). Šios privilegijos gali būti įvairios:
- Remiantis mokesčiais: Mieste gyvenantys asmenys turi mokėti mažesnius mokesčius.
- Remiantis tam tikru teisiniu statusu.
- Pagal garbės vardus.
Bastidės norėjo pritraukti žmones, kurie turėtų atvykti čia gyventi. Todėl jie siūlė lygybę tiems, kurie atvyko ten gyventi. Jie sudarė įspūdį, kad piliečiai turi lygias teises ir yra laisvi.
Bastidų teisiniai pagrindai
Viduramžiais socialinė sistema buvo labai pastovi ir nekintanti. Viduramžių įstatymų sistema buvo grindžiama tuo, kad visuomenė nesikeitė. Kiekvienas turėjo savo vietą sistemoje ir joje išliko. Bastiją sukūrę valdovai nenorėjo keisti socialinės sistemos. Jie norėjo tik nedidelių vietinių patobulinimų. Paprastai žemė, kurioje buvo pastatyta bastėja, nebuvo užstatyta. Tą žemę valdę lordai iš jos daug pinigų negaudavo. Jie statė bastėją, nes tikėjosi, kad iš žemės gaus daugiau pelno.
Dėl šių priežasčių žmonės, kurie jau turėjo socialinį statusą (vergai, bajorai ir kunigai), negalėjo įsikurti bastėjoje. Keletas neturtingų bajorų atidavė savo žemę miestui ir pradėjo prekybininko karjerą, nes taip jie galėjo uždirbti daugiau pinigų nei anksčiau.
Mieste gyvenantys žmonės atrodė laisvi, tačiau ši laisvė turėjo ribas:
- Atvykę į miestą jie turėjo vienodas galimybes jame gyventi ir tapti piliečiais (ne visi bastėjoje gyvenę žmonės buvo piliečiai).
- Popieriuje visi piliečiai turėjo vienodas teises ir pareigas.
Vyrai ir moterys neturėjo lygių teisių. Moterys dažnai minimos Chartijoje ir turi tam tikrų teisių:
- Daugumoje bastidų vyrai neturėjo teisės mušti savo žmonų.
- Yra specialios taisyklės dėl kraičio. Kartais net vyrai turi jį sumokėti.
Raupsuotieji paprastai nebuvo laukiami mieste. Kai kuriuose bastiduose buvo specialios vietos, kuriose jie buvo gydomi, tačiau paprastai jie buvo išstumti iš visuomeninio gyvenimo. Jie turėjo nešioti specialius ženklelius, rodančius, kad serga, ir negalėjo prisiartinti prie normalių žmonių.
Kita žmonių grupė, kuri paprastai nebuvo laukiama, buvo žydai. Iš pradžių problemų nekilo, bet vėliau žydai buvo persekiojami. 1306 m. Prancūzijos karalius Pilypas IV neleido Prancūzijoje gyventi nė vienam žydui. Jis konfiskavo jų daiktus ir juos pardavė.
Chartija
Monflankino muitinės chartija |
Tai yra Monfalkino muitinės chartija. Ji buvo parašyta 1256 m. (Skaičiai pridedami, kad būtų lengviau skaityti. ) (Nuorodos pridedamos, kad būtų lengviau suprasti) Alfonsai, sveikinu tave, kuris skaitai šį laišką. Noriu pranešti, kad mūsų bastėjos Monflanquin, esančios Ageno vyskupijoje, gyventojams suteikėme šias laisves ir papročius
Šioms laisvėms ir papročiams mes pritariame su visais ir kiekvienu iš aukščiau išvardytų straipsnių, kol tai leidžia įstatymas. Amžinai liudydami tai, ką darome, ant jų dedame savo antspaudą. Sudaryta 1256 Viešpaties metų birželio mėnesį Vincene. |
Vėlesni pokyčiai
Keletas bastidų sėkmingai veikė ir tebeveikia iki šiol. Daug kitų žlugo, ir dauguma gyventojų jas paliko.
Bastidės turėjo tris raidos arba kaitos etapus:
- Daugelis bastidų nesugebėjo įsitvirtinti ir išnyko, nes nauji žmonės į juos neateidavo gyventi. Tie, kurie liko, pastebi ekonominį augimą, keičiantį pietryčių Prancūzijos organizuotumą.
- Per Šimtametį karą likę bastidai buvo priversti statyti miesto sienas, kad apsigintų. Tie, kurie to nepadarė, per karą išnyksta iš žemėlapio. Pasibaigus karui vėl prasideda klestėjimas. Stiprėja buržuazijos pozicijos. Tiesiami tolimojo susisiekimo keliai, o prie jų esantys bastidai gauna didžiulį pelną.
- XIX ir XX a. žmonės iš kaimo persikėlė į miestus. Tuo metu bastėjos vėl išbandomos, o kai kurios išnyksta.
Vaizdai
·
Karkasona (viduramžių miestas ir tiltas)
·
Mirepoix arkados
·
Cordes-sur-Ciel
·
Dar vienas iš Cordes sur Ciel
·
Vidinis Cordes sur Ciel miestas
·
Arkados Montaubane
·
Nacionalinė aikštė (buvusi turgaus aikštė) Montaubane
·
Domme, matoma iš dangaus
Susiję puslapiai
- Bastidžių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra bastidė?
A: Bastidė - tai įtvirtintas miestas, kuris viduramžiais daugiausia buvo statomas Prancūzijos pietuose.
K.: Kada buvo pastatyta daugiausia bastidų?
A: Dauguma bastidų buvo pastatyti tarp 1229 ir 1373 m., tarp Albigenzijos kryžiaus žygio ir Šimtamečio karo.
K: Kiek bastidų yra šiandien?
A: Šiandien tebėra apie 400 bastidžių.
K: Kas būdinga daugumai bastidžių?
A: Dauguma bastidų turi centrinę aikštę, stačiakampį gatvių planą, o jų turgaus aikštėse stovi namai su arkadomis.
K: Kur paprastai buvo įsikūrę šie miesteliai?
A: Bastidės paprastai buvo statomos vietose, kurias buvo lengva apginti, pavyzdžiui, kalvos viršūnėje arba lygumoje.
K: Ar yra išlikusių gerai žinomų bastidų pavyzdžių?
A: Taip, du gerai žinomi išlikę bastidų pavyzdžiai yra Karkasona ir Andora la Vella.