Tai graikų mitologijos dievų, deivių, žmonių ir kitų veikėjų sąrašas. Toliau jie suskirstyti į skyrius. Nemirtingiesiems priskiriami dievai (dievybės), dvasios ir milžinai. Būti nemirtingam reiškia, kad jie gyvena amžinai. Prie mirtingųjų priskiriami didvyriai, karaliai, amazonės ir kiti žmonės. Į sąrašą neįtrauktos būtybės.

Šias figūras aprašo senovės rašytojai, iš kurių seniausi yra Homeras ir Hesiodas. Graikai savo dievybių atvaizdus kūrė dėl daugelio priežasčių. Šventykloje būdavo statoma dievo ar deivės arba kelių dievybių statula. Statula galėjo būti papuošta reljefinėmis scenomis, vaizduojančiomis mitus. Jos taip pat dažnai būdavo piešiamos ant keramikos ir kaldinamos ant monetų. Be literatūrinių tekstų ir archeologinių liudijimų, mitai perteikti ir tragedijose, dainose, epituose bei vietiniuose padavimuose.

Kas įtraukiama į sąrašą

  • Nemirtingieji: pagrindiniai dievai (pvz., Olimpo dievai), kai kurios dvasios, titanais laikomi senesni dievai ir kai kurie milžinai—šios grupės dažniausiai vaizduojamos kaip ilgalaikės, dieviškos jėgos.
  • Mirtingieji: didvyriai, karaliai, orakulai, amazonės ir kiti žymūs žmonės, kurių istorijos dažnai persipina su dievų veikimu.
  • Neįtraukiamos bytybės: sąraše nėra atskirų mitinių monsterų ar hibridų kaip atskiros kategorijos (įrašomi tik asmenys ir dievai).

Pagrindiniai dievai ir deivės (trumpai)

  • Dzeusas – dievų karalius, dangaus ir griaustinio valdovas.
  • Hera – santuokos ir šeimos globėja, Dzeuso žmona.
  • Pozidonas – jūros, žemės drebulio ir arklių globėjas.
  • Hadas – požemių ir mirusiųjų valdovas.
  • Atena – išminties, karo strategijos ir amatų deivė.
  • Arėjas – karo dievas.
  • Afroditė – meilės, grožio ir vaisingumo deivė.
  • Hermis – dievų pasiuntinys, keliautojų ir vagių globėjas.
  • Artemidė – medžioklės ir laukinės gamtos deivė.
  • Hefajestas – kalvių ir ugnies dievas, amatų meistras.
  • Dėmetra – žemdirbystės ir derliaus globėja.
  • Dionisas – vyno, šventės ir ekstazės dievas.

Šaltiniai ir vaizdavimas

Graikų mitus žinome iš įvairių tekstų: epų (pvz., Homero), teorinių traktatų (pvz., Hesiodo), tragedijų, laisvosios ir liaudies poezijos, taip pat iš vėlesnių autorių (romėnų, helenistinių rašytojų). Ikonografija — skulptūra, vazų tapyba, reljefai ir monetos — pateikia papildomą informaciją apie tai, kaip senovės gyventojai įsivaizdavo dievus, jų atributus ir ritualus.

Romėnų ekvivalentai

Daugelis graikų dievų turi romėnų atitikmenis, kuriuos romėnai asociavo su savo dievybėmis ir vardais. Pavyzdžiui Dzeusas romėnų tradicijoje atitinkamas Jupiteriu, o Afroditė — Venera. Tokie vardų pakeitimai dažnai sutinkami literatūroje ir meno reprodukcijose; tačiau pačios funkcijos ir mitai kartais skiriasi tarp graikų ir romėnų versijų.

Kaip naudotis šiuo sąrašu

Sąrašas skirstomas pagal kategorijas (nemirtingieji, mirtingieji) ir pateikia trumpus aprašus bei nuorodas į išsamesnius straipsnius apie kiekvieną veikėją. Naudokite jį kaip orientyrą: mitai turi daug variantų, todėl vienas personažas gali turėti kelias genealogijas, skirtingus padavimus arba regioninius kulto skirtumus.