Nemirtingieji Olimpiečiai
Pagrindiniai ir svarbiausi dievai buvo dvylika olimpiečių. Šių dievų buveinė - Olimpo kalno viršūnė. Buvo tam tikrų skirtumų, kurios dievybės buvo įtrauktos į Dvyliktuką. Todėl toliau pateiktame sąraše jų yra keturiolika. Į jį įtraukti visi tie, kurie mene ir poezijoje dažniausiai įvardijami kaip vieni iš Dvylikos. Dionisas buvo įtrauktas vėliau; kai kuriuose aprašymuose jis pakeitė Hestiją. Hadas paprastai nepriskiriamas prie olimpiečių, nes jo namai buvo požeminis pasaulis. Tačiau kai kurie rašytojai, pavyzdžiui, Platonas, jį įvardijo kaip vieną iš Dvylikos.
| Dievybė | Aprašymas |
| 
| Afroditė (Ἀφροδίτη, Aphroditē) Meilės, grožio ir geismo deivė. Ji buvo ištekėjusi už Hefaisto, bet turėjo daug meilužių, tarp jų - Arėją, Adonį ir Anchisą. Ji buvo vaizduojama kaip graži moteris ir dažnai nuoga. Jos simboliai - rožės ir kitos gėlės, kriauklė ir mirtų vainikas. Jos šventieji gyvūnai - balandžiai ir žvirbliai. Romėniška Afroditės versija buvo Venera. Vaizdas: Knidijų Afroditė, romėnų kūrinys, sukurtas pagal Praksitelio originalą |
| 
| Apolonas (Ἀπόλλων, Apóllōn) Šviesos, gydymo, muzikos, poezijos, maro, pranašysčių ir kitų dalykų Dievas. Jis yra Dzeuso ir Leto sūnus ir Artemidės brolis dvynys. Apolonas buvo siejamas su Saule, o Artemidė - su Mėnuliu. Abu naudojo lanką ir strėles. Seniausiuose mituose Apolonas kovoja su savo pusbroliu Hermiu. Skulptūrose Apolonas buvo vaizduojamas kaip gražus jaunuolis ilgais plaukais ir tobulo kūno sudėjimo. Jo atributai - laurų vainikas ir lyra. Jis dažnai pasirodo su mūzų draugija. Tarp Apolonui šventų gyvūnų buvo stirnos, gulbės, cikados, vanagai, varnos, varnos, lapės, pelės ir gyvatės. Vaizdas: Apolonas, laikantis lyrą ir liejantis atnašą, ant geriamosios taurės iš Delfų kapo |
| 
| Aras (Ἄρης, Árēs) Karo ir kraujo praliejimo dievas. Jis buvo Dzeuso ir Heros sūnus. Jis buvo vaizduojamas kaip jaunas vyras, nuogas, su šalmu ir ietimi arba kalaviju, arba kaip ginkluotas karys. Aresas paprastai simbolizavo karo chaosą, priešingai nei Atėnė, kuri atstovavo strategijai ir įgūdžiams. Šventieji Arėjo gyvūnai - grifai, nuodingos gyvatės, šunys ir šernai. Romėniškasis Areso variantas yra Marsas. Vaizdas: Romėnų marmurinė karo dievo galva, sukurta pagal graikų bronzinį originalą |
| _-_Galleria_dei_Candelabri_-_Vatican.JPG)
| Artemidė (Ἄρτεμις, Ártemis) Medžioklės, laukinės gamtos, gyvūnų ir gimdymo deivė. Vėlesniais laikais ji buvo siejama su Mėnuliu. Ji yra Dzeuso ir Leto duktė ir Apolono sesuo dvynė. Ji vaizduojama kaip jauna mergelė. Dailėje ji dažnai vaizduojama su medžiokliniu lanku ir strėlėmis. Jos atributai - medžioklinės ietys, žvėrių kailiai, elniai ir kiti laukiniai gyvūnai. Jos šventieji gyvūnai yra elniai, lokiai ir šernai. Romėniška Artemidės versija yra Diana. Vaizdas: Artemidė su medžiokliniu šunimi siekia strėlės (trūksta) iš savo strėlių virtinės |
| 
| Atėnė (Ἀθηνᾶ, Athēnâ) Išminties ir įgūdžių, karybos ir taktikos deivė. Pagal daugumą tradicijų ji gimė iš Dzeuso galvos, visiškai susiformavusi ir dėvinti šarvus. Ji buvo vaizduojama su šalmu, laikanti skydą ir ietį, ant ilgos suknelės dėvinti egidę. Poetai ją apibūdina kaip turinčią labai šviesias, akylas akis. Ji buvo ypatinga tokių didvyrių kaip Odisėjas globėja. Ji taip pat globojo Atėnų miestą (kuris pavadintas jos vardu). Gimė iš Dzeuso (jos tėvo) galvos, o jos motina yra Metis, pirmoji Dzeuso žmona. Jos simbolis - alyvmedis. Ji dažnai vaizduojama šalia savo šventojo gyvūno - pelėdos. Romėniška Atėnės versija yra Minerva. Vaizdas: Atėnė ant raudonfigūrės taurės, datuojama 500-490 m. pr. m. e. |
| 
| Demetra (Δημήτηρ, Dēmētēr) Žemdirbystės, derliaus ir vaisingumo deivė. Demetra yra Krono ir Rėjos duktė. Jos brolis yra Dzeusas, su kuriuo ji susilaukė Persefonės. Ji buvo viena pagrindinių Eleusino misterijų dievybių. Ji buvo vaizduojama kaip vyresnio amžiaus moteris, dažnai dėvinti karūną ir laikanti kviečių kekes. Jos simboliai yra gausybės ragas, kviečių ausys, sparnuota gyvatė ir lotoso lazda. Jos šventieji gyvūnai - kiaulės ir gyvatės. Romėniškoji Demetros versija yra Ceresė. Vaizdas: Sėdinti Demetra ant reljefo iš Turkijos |
| 
| Dionisas (Διόνυσος, Diónysos) Vyno, vakarėlių ir švenčių, beprotybės ir ekstazės dievas. Jis buvo vaizduojamas kaip vyresnio amžiaus vyras su barzda arba gražus jaunuolis ilgais plaukais. Jo atributai - thyrsus (lazda su pušies kauliuku), geriamoji taurė, vynuogių vynmedis ir gebenės vainikas. Jis dažnai vaizduojamas su savo tiasu - pasekėjų grupe, kurią sudaro satyrai, maenados ir jo mokytojas Silenas. Dioniso žmona buvo Ariadnė. Tarp jam šventų gyvūnų buvo delfinai, gyvatės ir asilai. Dionisas vėliau papildė olimpiečių būrį; kai kuriuose aprašymuose jis pakeitė Hestiją. "Bakchas" buvo dar vienas graikiškas jo vardas, kurį naudojo romėnai savo dievo versijai įvardyti. Vaizdas: Dionisas, sėdintis ant leopardo |
| 
| Hades (ᾍδης, Hádēs) Požemių pasaulio karalius ir mirusiųjų dievas. Jo žmona yra Persefonė. Jo atributai - ragas, raktas, skeptras ir trigalvis šuo Cerberis. Jam buvo šventa pelėda. Jis buvo vienas iš trijų Krono ir Rėjos sūnų, todėl valdė vieną iš trijų visatos karalysčių - požeminį pasaulį. Tačiau jis ne itin dažnai priskiriamas prie olimpiečių. Atėnų literatūroje "Plutonas" (Πλούτων) buvo mėgstamas jo vardas, o "Hadas" buvo labiau paplitęs kaip požeminio pasaulio pavadinimas. Romėnai "Ploutōn" išvertė kaip Plutoną - jų versijos Hado vardą. Vaizdas: Hadas guli, laiko milžinišką geriamąjį ragą ir siūlo dubenį Persefonei |
| 
| Hefaistas (Ἥφαιστος, Hḗphaistos) Ugnies, metalo apdirbimo ir amatų dievas. Jis buvo Heros sūnus partenogenezės būdu. Jis yra dievų kalvis ir Afroditės vyras. Paprastai jis buvo vaizduojamas kaip barzdotas vyras su plaktuku, žnyplėmis ir priekalu - kalvio įrankiais - ir kartais jojantis ant asilo. Jo šventieji gyvūnai - asilas, sarginis šuo ir gervė. Vienas iš daugelio jo kūrinių buvo Achilo šarvai. Hefaistas daiktams kurti naudojo ugnį. Tačiau romėnų versijos - Vulkano - bijota dėl jo griaunamosios galios; jis buvo siejamas su ugnikalniais. Vaizdas: Tetidė gauna Hefaisto jos sūnui Achilui pagamintus šarvus |
| 
| Hera (Ἥρα, Hḗra) Dangaus karalienė, santuokos, moterų ir gimdymo deivė. Ji yra Dzeuso žmona ir Krono bei Rėjos duktė. Paprastai ji buvo vaizduojama kaip karališka moteris, dėvinti karūną ir šydą bei laikanti lazdą su lotoso viršūnėmis. Nors ji buvo santuokos deivė, daugybė Dzeuso romanų privedė ją prie pavydo ir pykčio. Jos šventieji gyvūnai - telyčia, povas ir kukutis. Romėniška Heros versija yra Junona. Vaizdas: Heros biustas su karūna |
| 
| Hermis (Ἑρμῆς, Hērmēs) Kelionių, gyvulininkystės, rašymo, prekybos ir kt. dievas. Jis yra Dzeuso ir Majos sūnus, Hermis - dievų pasiuntinys. Jis taip pat veda mirusiųjų sielas į pomirtinį gyvenimą. Jis buvo vaizduojamas arba kaip gražus ir sportiškas jaunuolis, arba kaip pagyvenęs barzdotas vyras. Jis dažnai buvo vaizduojamas avintis sandalus su mažais sparneliais. Jo šventieji gyvūnai - vėžlys, avinas ir žiogas. Romėniška Hermio versija buvo Merkurijus. Vaizdas: Hermis, laikantis kaducėją ir dėvintis kelionės apsiaustą bei skrybėlę |
| 
| Hestija (Ἑστία, Hestía) Židinio, namų ir skaistybės deivė. Ji buvo apibūdinama kaip mergelė. Ji yra Rėjos ir Krono duktė ir Dzeuso sesuo. Graikų dailėje jos dažnai nebuvo galima atpažinti. Ji pasirodydavo kaip apsigaubusi moteris. Jos simboliai yra židinys ir virdulys. Kai kuriuose aprašymuose ji užleido savo, kaip vienos iš dvylikos olimpiečių, vietą Dionisui, ir graikų mituose atlieka antraeilį vaidmenį. Tačiau romėniškoji Hestijos versija - Vesta - buvo svarbi deivė romėnų kultūroje. Vaizdas: Hestija iš reljefo, vaizduojančio visų dvylikos olimpiečių procesiją |
| 
| Poseidonas (Ποσειδῶν, Poseidōn) Jūros, upių, potvynių, sausrų, žemės drebėjimų ir arklių kūrėjas. Jis yra Krono ir Rėjos sūnus, Dzeuso ir Hado brolis. Jis valdo vieną iš trijų visatos karalysčių kaip jūrų ir vandenų karalius. Klasikiniuose meno kūriniuose jis buvo vaizduojamas kaip pagyvenęs vyras su labai didele barzda, laikantis trišakį. Žirgas ir delfinas jam yra šventi. Jo žmona yra Amfitritė. Romėnų Poseidono versija buvo Neptūnas. Vaizdas: Poseidono skulptūra iš Atėnų nacionalinio archeologijos muziejaus |
| 
| Dzeusas (Ζεύς, Zeus) Dievų karalius ir Olimpo kalno valdovas. Jis yra dangaus, griaustinio ir žaibų, įstatymų ir tvarkos bei likimo dievas. Jis yra jauniausias Krono ir Rėjos sūnus. Jis nuvertė tėvą ir užėmė dangaus sostą sau. Meno kūriniuose jis buvo vaizduojamas kaip karališkas, pagyvenęs vyras su tamsia barzda. Įprasti jo atributai - karališkasis skeptras ir žaibas. Jo šventieji gyvūnai - erelis ir bulius. Romėniška Dzeuso versija - Jupiteris - taip pat buvo pagrindinis romėnų dievas. Vaizdas: Aleksandro Didžiojo laikais nukaldinta moneta, vaizduojanti Dzeusą soste su skeptru ir ereliu. |
Pirmykštės dievybės
Pirmykštės dievybės yra pirmosios egzistavusios būtybės. Jos sudaro visatą. Visi kiti dievai kilę iš jų. Paprastai sakoma, kad pirmasis iš jų yra Chaosas. Chaosas yra niekas, iš kurio buvo sukurti visi kiti. Šie dievai paprastai vaizduojami kaip vieta arba karalystė. Pavyzdžiui, Tartaras vaizduojamas kaip giliausia požeminio pasaulio duobė. Jo brolis Erebas taip pat vaizduojamas kaip tamsos vieta arba kosmoso tuštuma. Gaja vaizduojama kaip gamta arba Žemė. Pontas vaizduojamas kaip vandenynai, ežerai ir upės. Chronas vaizduojamas kaip laikas.
| Senovės graikų pavadinimas | Angliškas pavadinimas | Aprašymas |
| Αἰθήρ (Aithḗr) | Eteris | Viršutinio oro ir šviesos dievas. |
| Ἀνάγκη (Anánkē) | Ananke | Neišvengiamybės, prievartos ir poreikio deivė. |
| Χάος (Cháos) | Chaosas | Niekis, iš kurio atsirado visa kita. Apibūdinama kaip tuštuma. |
| Χρόνος (Chrónos) | Chronos | Laiko titanas. Nepainioti su titanu Kronu, Dzeuso tėvu. |
| Ἔρεβος (Érebos) | Erebus | Tamsos ir šešėlių dievas. |
| Ἔρως (Eros) | Eros | Meilės dievas. Romėnų Eroso versija buvo Kupidonas. |
| Γαῖα (Gaîa) | Gaia | Žemės deivė (Motina Žemė); titanų motina. |
| Ἡμέρα (Hēméra) | Hemera | Dienos šviesos deivė. |
| Ὕπνος ("Hypnos") | Hypnos | Miego dievas. |
| Nῆσοι (Nē̂soi) | Nesi | Salų ir jūros deivės. |
| Νύξ (Nýx) | Nyx | Nakties deivė. |
| Οὐρανός (Ouranós) | Uranas | Dangaus dievas (dangaus tėvas); titanų tėvas. |
| Οὔρεα (Oúrea) | Ourea | Kalnų dievai. |
| Φάνης (Phánēs) | Phanes | Prokreacijos dievas. |
| Πόντος (Póntos) | Pontus | Jūros dievas, žuvų ir kitų jūros būtybių tėvas. |
| Τάρταρος (Tártaros) | Tartaras | giliausios ir tamsiausios požeminio pasaulio dalies (kuri dar vadinama Tartaru) dievas. |
| Θάλασσα (Thálassa) | Thalassa | Jūros dvasia ir Pontos žmona. |
| Θάνατος ("Thánatos") | Thanatos | Mirties Dievas. Hipno (miegas) ir kai kuriuose mituose Moro (pražūtis) brolis. |
Titanai
Graikų mitologijoje titanai yra senesni dievai. Pradiniai dvylika titanų buvo Gajos (Motinos Žemės) ir Urano (Dangaus tėvo) vaikai. Jų vadas buvo Kronas, kuris nuvertė savo tėvą Uraną ir tapo dievų valdovu. Krono žmona buvo jo sesuo Rėja. Jų vaikai buvo Dzeusas, Hadas, Poseidonas, Hera, Demetra ir Hestija. Kroną ir titanus nuvertė jauniausias jo sūnus Dzeusas. Jie kariavo karą, vadinamą Titanomachija. Titanai graikų mene vaizduojami rečiau nei olimpiečiai.
| Graikiškas pavadinimas | Angliškas pavadinimas | Aprašymas |
| Dvylika titanų |
| Ὑπερίων (Hyperíōn) | Hiperionas | Šviesos titanas. Kartu su Teja jis yra Helijo (Saulės), Selenės (Mėnulio) ir Eos (Aušros) tėvas. |
| Ἰαπετός (Iapetós) | Iapetus | Mirtingumo titanas, Prometėjo, Epimetėjo, Menetijaus ir Atlaso tėvas. |
| Κοῖος (Koîos) | Coeus | Intelekto titanas ir dangaus ašis. |
| Κρεῖος (Kreîos) | Crius | Astrajaus, Palo ir Persės tėvas. Apie jį žinoma nedaug. |
| Κρόνος (Crónos) | Kronos | Titanų lyderis, nuvertęs savo tėvą Uraną. Vėliau jį nuvertė jo paties sūnus Dzeusas. Nepainioti su laiko dievu Chronosu. |
| Mνημοσύνη (Mnēmosýnē) | Mnemosyne | atminties titanas ir devynių mūzų motina. |
| Ὠκεανός (Ōceanós) | Oceanus | Vandenyno titanas, didžioji upė, tekanti aplink Žemę. |
| Φοίβη (Phoíbē) | Phoebe | Pranašystės titanas ir Kuso sutuoktinė. |
| Ῥέα (Rhéa) | Rhea | Vaisingumo ir motinų titanas. Ji yra Krono sesuo ir sutuoktinė, Dzeuso, Hado, Poseidono, Heros, Demetros ir Hestijos motina. |
| Τηθύς (Tēthýs) | Tethys | Okeano žmona, upių, fontanų ir debesų motina. |
| Θεία (Theía) | Theia | Titanas iš akių ir dangaus šviesa. Ji yra Hiperiono sutuoktinė, Helijo, Selenės ir Eos motina. |
| Θέμις (Thémis) | Themis | Dieviškojo įstatymo ir tvarkos titanas. |
| Kiti titanai |
| Ἀστερία (Astería) | Asteria | Orakulų ir krintančių žvaigždžių titanas. |
| Ἀστραῖος (Astraîos) | Astraeus | Sutemų titanas, žvaigždės ir planetos bei astrologijos menas. |
| Ἄτλας (Átlas) | Atlas | titanas, kurį Dzeusas privertė nešti dangų ant savo pečių. Iapeto sūnus. |
| Αὔρα (Aúra) | Aura | Ankstyvo ryto vėjo ir oro titanas. |
| Διώνη (Diṓnē) | Dione | Dodonos orakulo titanas. |
| Ἠώς (Ēṓs) | Eos | Aušros titanas. |
| Ἐπιμηθεύς (Epimētheús) | Epimetėjas | Vėlesnių minčių ir pasiteisinimų titanas. |
| Εὐρυβία (Eurybía) | Eurybia | Jūrų titanas ir Kriuso žmona. |
| Εὐρυνόμη (Eurynómē) | Eurynome | Ganyklų titanas, Dzeuso trijų Charitų motina. |
| Ἥλιος (Hḗlios) | Helios | Saulės titanas ir priesaikų sergėtojas. |
| Κλυμένη (Clyménē) | Asia | Arba Klymenė. Šlovės ir nešlovės titanė, Iapeto žmona. |
| Λήλαντος (Lēlantos) | Lelantos | Oro ir medžiotojų titanas. |
| Λητώ (Lētṓ) | Leto | Motinystės titanė, dvynių Artemidės ir Apolono motina. |
| Μενοίτιος (Menoítios) | Menoetius | pykčio, neapgalvotų veiksmų ir mirtingumo titanas. Nužudytas Dzeuso. |
| Μῆτις (Mē̂tis) | Metis | Išminties, patarimų ir gudrumo titanas. |
| Ὀφίων (Ophíōn) | Ophion | Vyresnysis titanas. Kai kuriose mito versijose jis valdė Žemę kartu su savo žmona Eurinome, kol Kronas jį nuvertė. Kitame pasakojime jis aprašomas kaip gyvatė. |
| Πάλλας (Pállas) | Pallas | Karo titanas. Jį nužudė Atėnė per Titanomachiją. |
| Πέρσης (Pérsēs) | Perses | Destrukcijos ir taikos titanas. |
| Προμηθεύς (Promētheús) | Prometėjas | Įžvalgumo ir gudrumo titanas. Žmonių kūrėjas. |
| Σελήνη (Selḗnē) | Selena | Mėnulio titanas. |
| Στύξ (Stýx) | Styx | Stykso upės titanas požeminiame pasaulyje. Neapykantos personifikacija. |
Milžinai
Milžinai (Γίγαντες, Gigantes) buvo Gajos vaikai. Ji buvo apvaisinta Urano krauju po to, kai Uraną iškastravo jo sūnus Kronas. Titanams pralaimėjus karą prieš olimpiečius, Gaja privertė milžinus sukilti prieš olimpiečius ir atkurti titanų valdžią. Olimpiečiai sulaukė didvyrio Heraklio pagalbos, kad sustabdytų milžinus. Šis karas buvo Gigantomachija.
- Hekatonkheirai (Ἑκατόγχειρες), Šimto rankų žmonės. Trys milžiniški smarkios audros dievai. Urano ir Gajos sūnūs. Kiekvienas iš jų pasižymi skirtingomis savybėmis.
- Briareus arba Aigaionas (Βριάρεως), Energingasis
- Cottus (Κόττος), Įsiutęs
- Gygesas (Γύγης), Didžiagalvis
- Agrius (Ἄγριος), žmogėdra trakų milžinas, kuris buvo pusiau žmogus, pusiau lokys
- Alkionas (Ἀλκυονεύς), vyriausias iš trakų milžinų, kurį nužudė Heraklis
- Aloadai (Ἀλῳάδαι), dvyniai milžinai, bandę įsiveržti į dangų
- Otos (Ότος)
- Efialtas (Εφιάλτης)
- Antaėjas (Ἀνταῖος), Libijos milžinas, kuris mirtinai sumušdavo visus, kurie lankydavosi Libijoje. Jį nužudė Heraklis.
- Argus Panoptes (Ἄργος Πανόπτης), šimtakojis milžinas, saugojęs Io
- Kiklopai (vyresnieji), trys vienakiai milžinai, sukūrę Dzeuso žaibus.
- Arges (Ἄργης)
- Brontes (Βρόντης)
- Steropos (Στερόπης)
- Polifemas (Πολύφημος), ciklopas, kuris trumpam buvo sugavęs Odisėją ir jo vyrus, bet vėliau herojus jį apakino.
- Enceladas (Ἐγκέλαδος), vienas iš trakų milžinų, kovojusių prieš dievus
- Gegeniai (Γηγενέες) - šešiakojų milžinų gentis, su kuria argonautai kovėsi ant Lokio kalno Mysijoje.
- Gerionas (Γηρυών) - Eritėjos saloje gyvenęs milžinas su trimis kūnais ir keturiais sparnais
- Laestrigonai (Λαιστρυγόνες), žmogėdrų milžinų gentis, kurią Odisėjas sutiko savo kelionėse.
- Orionas (Ὠρίων), milžiniškas medžiotojas, kurį Dzeusas patalpino tarp žvaigždžių kaip Oriono žvaigždyną
- Porfirionas (Πορφυρίων), trakų milžinų karalius. Jį Heraklis ir Dzeusas nužudė strėlėmis ir žaibais po to, kai jis mėgino išprievartauti Herą.
- Talosas (Τάλως) - milžinas, kurį Hefaistas nukalė iš bronzos. Dzeusas jį atidavė savo meilužei Europai, kad būtų jos asmens sargybinis.
- Tityos (Τίτυος) - milžinas, kurį Apolonas ir Artemidė nužudė, kai jis bandė išprievartauti jų motiną Leto.
- Tifonas (Τυφῶν), siaubingas audros milžinas, nugalėtas ir įkalintas Tartaro duobėse
Personifikuotos sąvokos
- Achlys (Ἀχλύς), kančios ir liūdesio dvasia; arba nesibaigianti naktis
- Adefagija (Ἀδηφαγία), godumo dvasia
- Adikia (Ἀδικία), neteisybės ir neteisingo elgesio dvasia
- Aergia (Ἀεργία), tinginystės dvasia
- Agonas (Ἀγών), varžybų dvasia, turėjusi aukurą Olimpijoje, kur vyko olimpinės žaidynės.
- Aidos (Αἰδώς), kuklumo ir pagarbos dvasia
- Aisa (Αἴσα), likimo personifikacija
- Alala (Ἀλαλά), karo šauksmo dvasia
- Alastoras (Ἀλάστωρ), kraujo keršto ir keršto dvasia
- Aleteja (Ἀλήθεια), tiesos dvasia
- Algea (Ἄλγεα), skausmo ir kančios dvasios
- Achos (Ἄχος), bėda arba nelaimė
- Ania (Ἀνία), skausmas arba kančia
- Lupe (Λύπη), skausmas arba liūdesys
- Alke (Ἀλκή), gebėjimų ir drąsos dvasia
- Amechanija (Ἀμηχανία), bejėgiškumo dvasia
- Amfilogijai (Ἀμφιλογίαι), ginčų ir diskusijų dvasios
- Anaideia (Ἀναίδεια), negailestingumo dvasia, ir negailestinga
- Androktėjai (Ἀνδροκτασίαι), žudymo mūšiuose dvasios
- Angelia (Ἀγγελία), pranešimų ir skelbimų dvasia
- Apatė (Ἀπάτη), apgaulės dvasia
- Afelėja (Ἀφέλεια), paprastumo dvasia
- Aporija (Ἀπορία), sunkumų dvasia
- Arai (Ἀραί), prakeiksmų dvasios
- Arete (Ἀρετή), dorybės ir gerumo dvasia
- Atė (Ἄτη), piktavališkumo, klystkelių ir pražūties dvasia
- Bia (Βία), jėgos, galios ir stiprybės dvasia
- Caerus (Καιρός), galimybių dvasia
- Corus (Κόρος), persivalgymo dvasia
- Deimos (Δεῖμος), baimės dvasia
- Dikaiosyne (Δικαιοσύνη), teisingumo dvasia
- Dike (Δίκη), teisių ir teisingo sprendimo dvasia
- Dolos (Δόλος), gudrybių ir apgaulės dvasia
- Dysnomia (Δυσνομία), anarchijos ir neteisėtumo dvasia
- Dyssebeia (Δυσσέβεια), nepagarbos dievams dvasia
- Eirenė (Εἰρήνη), taikos deivė
- Ekecheiria (Ἐκεχειρία) - paliaubų ir kovų nutraukimo dvasia; pagerbta olimpinėse žaidynėse
- Eleos (Ἔλεος), gailestingumo, pasigailėjimo ir užuojautos dvasia
- Elpis (Ἐλππίς), vilties dvasia
- Epifronas (Ἐπίφρων), kruopštaus mąstymo dvasia
- Eris (Ἔρις), nesantaikos ir nesantaikos dvasia
- Anteras (Ἀντέρως), meilės, kuri grąžinama, dievas
- Erosas (Ἔρως), meilės ir sekso dievas
- Hedylogos (Ἡδύλογος), pagiežos ir flirto dievas
- Himeros (Ἵμερος), lytinio potraukio dievas
- Pothos (Πόθος), geismo dievas
- Eukleija (Εὔκλεια), šlovės dvasia
- Eulabėja (Εὐλάβεια), apdairumo ir atsargumo dvasia
- Eunomija (Εὐνομία), geros teisės ir tvarkos deivė
- Eufemė (Εὐφήμη), šlovinimo dvasia, plojimai, triumfo šūksniai
- Eupraxia (Eὐπραξία), geros savijautos dvasia
- Eusebeia (Eὐσέβεια), ištikimybės, pareigos ir pagarbos dvasia
- Euthenia (Εὐθενία), turto dvasia
- Gelos (Γέλως), juoko dvasia
- Geras (Γῆρας), senatvės dvasia
- Harmonija (Ἁρμονία), harmonijos deivė
- Hebė (Ήβη), jaunystės deivė
- Hedone (Ἡδονή), malonumo ir linksmybių dvasia
- Heimarmenė (Εἵμαρμένη), visatos likimo personifikacija
- Homados (Ὅμαδος), mūšio triukšmo dvasia
- Homonoia (Ὁμόνοια), susitarimų dvasia
- Horkos (Ὅρκος), priesaikos dvasia
- Horme (Ὁρμή), energingos veiklos, impulso ar pastangų dvasia
- Hybris (Ὕβρις), sadistinio elgesio dvasia
- Hipnosas (Ὕπνος), miego dievas
- Hysminai (Ὑσμῖναι), kovos ir mūšio dvasios
- Ioke (Ἰωκή), mūšių dvasia
- Kakia (Kακία), blogų įpročių ir blogos moralės dvasia
- Kalokagathia (Καλοκαγαθία), kilnumo dvasia
- Keres (Κῆρες), smurtinės mirties dvasios
- Koalemos (Κοάλεμος), kvailumo dvasia
- Kratos (Κράτος), jėgos ir galios dvasia
- Kydoimos (Κυδοιμός), sumaišties ir mūšio triukšmo dvasia
- Letė (Λήθη), užmaršties dvasia ir viena iš požemio pasaulio upių
- Limos (Λιμός), bado ir alkio dvasia
- Litae (Λιταί), maldos dvasios
- Lyssa (Λύσσα), pykčio dvasia
- Mačai (Μάχαι), kovos ir mūšio dvasios
- Mania (Μανία), beprotybės dvasia ar dvasios
- Moirai (Μοίραι), arba "Likimai"
- Clotho (Κλωθώ), kuri verpia gyvybės siūlą
- Lachesis (Λάχεσις), kuris matuoja gyvybės siūlą
- Atropos (Άτροπος), kuris nutraukia gyvybės siūlą
- Momus (Μῶμος), tyčiojimosi, kaltinimo ir kritikos dvasia
- Moros (Μόρος), pražūties dvasia
- Neikea (τὰ Νείκη), nesantaikos ir ginčų dvasios
- Nemezidė (Νέμεσις), keršto ir atpildo deivė
- Nikė (Νίκη), pergalės deivė
- Nomos (Νόμος), įstatymo dvasia
- Oizys (Ὀϊζύς), liūdesio dvasia
- Oneiroi (Ὄνειροι), sapnų dvasios
- Epiales (Ἐπιάλης), košmarų dvasia
- Morfėjas (Μορφεύς), sapnų dievas, įgaunantis žmogaus pavidalą
- Phantasos (Φάντασος) fantazijų dvasia, įgaunanti daiktų pavidalą
- Fobetoras (Φοβήτωρ) arba Icelos (Ἴκελος), košmarų dvasia, įgaunanti gyvūnų pavidalą
- Palioxis (Παλίωξις), pasitraukimo iš mūšio dvasia
- Peitharchia (Πειθαρχία), paklusnumo dvasia
- Peitho (Πειθώ), įtikinėjimo ir gundymo dvasia
- Penia (Πενία), skurdo ir nepritekliaus dvasia
- Penthus (Πένθος), gedulo dvasia
- Pepromenė (Πεπρωμένη), visatos likimo personifikacija, panaši į Heimarmenę
- Fema (Φήμη), gandų ir apkalbų dvasia
- Filofrozina (Φιλοφροσύνη), gerumo dvasia
- Philotes (Φιλότης), draugystės, meilės ir sekso dvasia
- Fobas (Φόβος), panikos ir baimės dvasia
- Fonoi (Φόνοι), žmogžudystės ir žudymo dvasios
- Phrike (Φρίκη), siaubo dvasia
- Ftonas (Φθόνος), pavydo ir pavyduliavimo dvasia
- Pistis (Πίστις), pasitikėjimo dvasia
- Poine (Ποίνη), bausmės dvasia ir bausmė už nužudymą
- Polemos (Πόλεμος), karo personifikacija
- Ponos (Πόνος), sunkaus darbo dvasia
- Poros (Πόρος), dvasia, galinti ką nors pasiekti
- Praxidike (Πραξιδίκη), teisingumo siekimo dvasia
- Proioxis (Προίωξις), persekiojimo dvasia mūšio lauke
- Prophasis (Πρόφασις), pasiteisinimų dvasia
- Pseudologai, melo dvasios
- Ptocheia (Πτωχεία), elgetavimo dvasia
- Soter (Σωτήρ) ir Soteria (Σωτηρία), saugumo dvasios
- Sofrosina (Σωφροσύνη), santūrumo, savikontrolės, santūrumo ir apdairumo dvasia
- Techne (Τέχνη), meno ir įgūdžių dvasia
- Thanatos (Θάνατος), mirties ir mirtingumo dvasia
- Thrasos (Θράσος), drąsos dvasia
- Tyche (Τύχη), sėkmės, atsitiktinumo ir likimo deivė
- Zelos (Ζῆλος), varžymosi, atsidavimo, mėgavimosi ir pavydo dvasia
Požemių pasaulio dievybės
Šios dievybės gyveno požeminiame pasaulyje. Požemių pasaulio valdovas buvo Hadas, kuris išvardytas aukščiau skyriuje "Olimpiečiai".
- Amfiaras (Ἀμφιάραος), Septynių karo prieš Tėbus didvyris. Po mirties jis tapo požemių pasaulio orakulu.
- Angelos (Ἄγγελος), Dzeuso ir Heros duktė, tapusi požemio deive
- Askalafas (Ἀσκάλαφος), Acherono ir Orfnės sūnus, prižiūrintis sodus požeminiame pasaulyje. Vėliau Demetra ją pavertė pelėda.
- Cerberis (Κέρβερος), trigalvis šuo, saugojęs Hado vartus
- Charonas (Χάρων), Hado keltininkas
- Empusa (Ἔμπουσα), monstriškos dvasios su liepsnomis vietoj plaukų, ožkos koja ir kita koja iš bronzos. Jos taip pat yra Hekatės tarnaitės.
- Erebas (Ἔρεβος), pirmykštis tamsos dievas, jo rūkai supo požeminį pasaulį ir užpildė žemės įdubas
- Erinijos (Ἐρινύες), furijos, bausmės deivės
- Alekto (Ἀληκτώ), nepaliaujama
- Tisifonas (Τισιφόνη), žmogžudystės keršytojas
- Megaera (Μέγαιρα), pavydusis
- Hekatė (Ἑκάτη), magijos, raganavimo, nakties, vaiduoklių ir nekromantijos deivė
- Mirusiųjų teisėjai
- Aiakos (Αἰακός), Hado raktų saugotojas ir Europos žmonių teisėjas. Būdamas gyvas jis buvo Egino karalius.
- Minosas (Μίνως), galutinio balsavimo teisėjas. Gyvas būdamas jis buvo Kretos karalius.
- Rhadamanthys (Ῥαδάμανθυς), buvęs Azijos vyrų įstatymų leidėjas ir teisėjas
- Keutonimas (Κευθόνυμος), dvasia ir Menoeto tėvas
- Kronas (Κρόνος), nuverstas titanų karalius; išėjęs iš Tartaro jis tapo Palaimintųjų salos karaliumi.
- Lamia (Λάμια), vampyriška dvasia, sekusi paskui Hekatę
- Lampadės (Λαμπάδες), nimfos, laikiusios deglus
- Gorgyra (Γοργύρα)
- Orfnė (Ορφνη), Askalafo motina
- Makarija (Μακαρία), Hado duktė ir palaimintos mirties deivė (ne ta pati kaip Heraklio duktė)
- Melinoe (Μελινόη), Persefonės ir Hado duktė, priėmusi mirusiųjų dvasioms aukojamas aukas
- Menoetas (Μενοίτης), dvasia, ganžiusi Hado gyvulius
- Mormo (Μορμώ), baisi dvasia, sekusi paskui Hekatę
- Nyx (Νύξ), pirmykštė nakties deivė
- Persefonė (Περσεφόνη), požemių karalienė, Hado žmona ir pavasario deivė
- Požeminio pasaulio upės
- Acheronas (Αχέρων), skausmo upė
- Kokytos (Kωκυτός), verkianti upė
- Letė (Λήθη), užmaršties upė
- Flegetonas (Φλεγέθων), ugnies upė
- Stiksas (Στύξ), priesaikų upė
- Tartaras (Τάρταρος), pirminis tamsiausios Hado duobės dievas
- Thanatos (Θάνατος), mirties dvasia ir Hado tarnas
Jūrų dievybės
- Egejonas (Αιγαίων), jūros audrų dievas ir titanų draugas
- Amfitritė (Αμφιτρίτη), jūrų deivė ir Poseidono sugyventinė
- Benthesikyme (Βενθεσικύμη), Poseidono duktė, gyvenusi Etiopijoje
- Brizo (Βριζώ), jūreivių globėja deivė, siuntusi pranašiškus sapnus
- Ceto (Κῆτώ), vandenyno pavojų ir jūros pabaisų deivė
- Charibdė (Χάρυβδις), jūros pabaisa, sūkurių ir potvynių dvasia
- Kymopoleja arba Kymopoleja (Κυμοπόλεια), Poseidono duktė, ištekėjusi už milžino Briareuso
- Delfinas (Δέλφιν) - delfinų vadas. Poseidonas jį patalpino danguje kaip žvaigždžių grupę, vadinamą Delfinu.
- Eidotėja (Ειδοθέα), pranašiška jūrų nimfa ir Protejaus duktė
- Glaukas (Γλαῦκος), žvejų ir jūreivių dievas
- Gorgonai (Γοργόνες), trys monstriškos jūrų dvasios
- Graėjos (Γραῖαι) - trys senovės jūros dvasios, įkūnijančios baltąsias jūros putas. Jos dalijosi viena akimi ir vienu dantimi.
- Deino (Δεινώ)
- Enyo (Ενυώ)
- Pemfredo (Πεμφρεδώ)
- Harpijos (Ηάρπυιαι), dvasios su sparnais. Jos buvo siejamos su staigiais vėjo gūsiais.
- Aello (Αελλώ) arba Aellope (Αελλώπη) arba Aellopous (Αελλόπους)
- Ocypete (Ωκυπέτη) arba Ocypode (Ωκυπόδη) arba Ocythoe (Ωκυθόη)
- Podarge (Ποδάργη) arba Podarke (Ποδάρκη)
- Celaeno (Κελαινώ)
- Nicothoe (Νικοθόη)
- Hipokampai (ἱπποκαμπος) - jūros arkliai. Jie yra pusiau arkliai su žuvies uodega.
- Hydros (Ὑδρος), pirmykštis vandenų dievas
- Ichtiokentaurai (Ιχθυοκένταυροι) - du jūrų dievai, kurių viršutinė kūno dalis panaši į žmogaus, apatinė - į arklio, o apatinė - į ilgą žuvies uodegą.
- Bythos (Βύθος)
- Afros (Άφρος)
- Karkinosas (Καρκίνος), milžiniškas krabas, kuris kartu su hidra siekė nužudyti Heraklį. Kai jis mirė, Hera jį iškėlė į dangų kaip žvaigždžių grupę, vadinamą Vėžiu.
- Ladonas (Λάδων) - jūrų gyvatė su šimtu galvų. Ji saugojo vakarinę jūros dalį, Hesperidžių salą ir auksinius obuolius.
- Leukotėja (Λευκοθέα), jūros deivė, padėjusi į bėdą patekusiems jūreiviams
- Nereidės (Νηρηίδες), jūrų nimfos
- Tetidė (Θέτις), Nereidžių vadė. Ji organizavo gyvūnų gimimą jūroje.
- Aretuzė (Αρετούσα), Nerėjo duktė, paversta fontanu
- Galenė (Γαλήνη), ramių jūrų deivė
- Psamatė (Πσαμάθη), smėlio paplūdimių deivė
- Nereus (Νηρέας), jūros senis ir žuvų dievas
- Neritas (Νερίτης), jūros dvasia, kurią Afroditė pavertė kriaukle žuvimi
- Okeanas (Ὠκεανός), Okeano upės, tekančios aplink Žemę, titanų dievas
- Palaemonas (Παλαίμων), jaunas jūrų dievas, padedantis į bėdą patekusiems jūreiviams
- Forkis (Φόρκυς), paslėptų jūros pavojų dievas
- Pontos (Πόντος), pirmykštis jūros dievas, žuvų ir kitų jūros būtybių tėvas
- Poseidonas (Ποσειδῶν), jūrų karalius ir jūrų dievų vadas; taip pat upių, potvynių ir sausrų, žemės drebėjimų ir arklių dievas.
- Proteus (Πρωτεύς) - pranašiškas senasis jūros dievas, galėjęs keisti pavidalą. Jis ganydavo Poseidono ruonius.
- Scylla (Σκύλλα), monstriška jūros deivė
- Sirenos (Σειρῆνες) - jūrų nimfos, savo giesme viliojusios jūreivius į mirtį
- Aglaope (Αγλαόπη) arba Aglaophonos (Αγλαόφωνος) arba Aglaopheme (Αγλαοφήμη)
- Himeropė (Ίμερόπη)
- Leukozija (Λευκοσία)
- Ligeia (Λιγεία)
- Molpė (Μολπή)
- Partenopė (Παρθενόπη)
- Peisinoe (Πεισινόη) arba Peisithoe (Πεισιθόη)
- Raidne (Ραίδνη)
- Teles (Τέλης)
- Thelchtereia (Θελχτήρεια)
- Thelxiope (Θελξιόπη) arba Thelxiepeia (Θελξιέπεια)
- Telchinai (Τελχινες), jūros dvasios iš Rodo salos. Dievai jas nužudė, kai jos ėmė naudotis piktąja magija.
- Actaeus (Ακταιος)
- Argironas (Αργυρών)
- Atabyrius (Αταβύριος)
- Chalcon (Χαλκών)
- Chryson (Χρυσών)
- Damonas (Δαμων) arba Demonax (Δημώναξ)
- Damnamenas (Δαμναμενεύς)
- Deksitė (Δεξιθέα), Minoso motina Euksantija
- Lycos (Λύκος) arba Lyktos (Λύκτος)
- Lizagora (Λυσαγόρα)
- Makelo (Μακελώ)
- Megalesius (Μεγαλήσιος)
- Mylas (Μύλας)
- Nikon (Νίκων)
- Ormenos (Ορμενος)
- Simon (Σίμων)
- Skelmis (Σκελμις)
- Tetis (Τηθύς), Okeano žmona, upių, fontanų ir debesų motina
- Talassa (Θάλασσα), pirmapradė jūros dvasia ir Pontoso sutuoktinė
- Taumas (Θαῦμας), jūros stebuklų dievas
- Thoosa (Θόοσα), stiprių srovių deivė
- Triteia (Τριτεια), Tritono duktė ir Arėjo draugė
- Tritonas (Τρίτων), Poseidono sūnus ir pranašas. Jis turėjo žmogaus kūną ir žuvies uodegą.
Dangaus dievybės
- Achelois (Ἀχελωΐς), mažoji mėnulio deivė
- Eolas (Aiolos, Αίολος), vėjų dievas
- Eteris (Αιθήρ), pirmykštis viršutinio oro dievas
- Alectrona (Αλεκτρονα), aušros arba pabudimo deivė
- Anemoi, vėjų dievai
·
- Boreas (Βορέας), šiaurės vėjo ir žiemos dievas
- Eurus (Εύρος), rytų arba pietryčių vėjo dievas
- Notus (Νότος) pietų vėjo dievas
- Zefyras (Ζέφυρος), vakarų vėjo dievas
- Aparktis (Απαρκτίας), kitas šiaurės vėjo pavadinimas (ne ta pati dvasia kaip Boreas)
- Afeliotas (Αφηλιώτης), rytų vėjo dievas (kai Euras laikomas pietryčių)
- Argestes (Αργέστης), kitas vakarų arba šiaurės vakarų vėjo pavadinimas
- Kaikas (Καικίας), šiaurės rytų vėjo dievas
- Circios (Κίρκιος) arba Thraskias (Θρασκίας), šiaurės-šiaurės vakarų vėjo dievas
- Euronotas (Ευρονότος), pietryčių vėjo dievas
- Lūpos (Λίψ), pietvakarių vėjo dievas
- Skeironas (Σκείρων), šiaurės vakarų vėjo dievas
- Apolonas, saulės ir šviesos, žinių, muzikos ir gydymo dievas
- Arke (Άρκη), titanų pasiuntinė ir dvynė Iris sesuo
- Astraios (Ἀστραῖος), titanų žvaigždžių, planetų ir astrologijos dievas
- Astra Planeti (Αστρα Πλανετοι), penkių "klajojančių žvaigždžių" (planetų, kurios matomos iš Žemės) dievai
- Stilbonas (Στιλβών), Hermaono, Merkurijaus planetos, dievas
- Eosforas (Ηωσφόρος), Veneros, ryto žvaigždės, dievas
- Hesperas (Ἓσπερος), Veneros, vakarinės žvaigždės, dievas
- Pyroeis (Πυρόεις), Areios, Marso planetos dievas
- Fajetonas (Φαέθων), Dioso, Jupiterio planetos dievas
- Fenonas (Φαίνων), Kroniono, Saturno planetos, dievas
- Aurai (Αὖραι), vėsaus vėjo nimfos
- Aura (Αὖρα), vėjo ir ankstyvo ryto oro deivė
- Chaosas (Χάος) - žemutinė atmosfera, supanti Žemę
- Čionė (Χιόνη), sniego deivė ir Boreaso duktė
- Helijas (Ἥλιος), titanų saulės dievas ir priesaikos sergėtojas
- Selenė (Σελήνη), titanų mėnulio deivė
- Eos (Ἠώς), titanų aušros deivė
- Hemera (Ημέρα), pirmykštė dienos šviesos deivė
- Hera (Ήρα), dangaus karalienė, oro ir žvaigždžių deivė
- Hersė (Ἕρση), ryto rasos deivė
- Hesperidės (Ἑσπερίδες)
- Iris (Ίρις), vaivorykštės deivė ir dievų pasiuntinė
- Nefelai (Νεφήλαι), debesų nimfos
- Ouranos (Ουρανός), pirmapradis dangaus dievas
- Pandija (Πανδία), Selenės ir Dzeuso duktė
- Plejados (Πλειάδες), jų vardu pavadintų žvaigždžių deivės
- Alcyone (Αλκυόνη)
- Sterope (Στερόπη)
- Celaeno (Κελαινώ)
- Elektra (Ηλέκτρα)
- Maia (Μαία)
- Meropė (Μερόπη)
- Taygete (Ταϋγέτη)
- Dzeusas (Ζεύς), dangaus karalius, dangaus, griaustinio ir žaibo dievas
Kaimiškos dievybės
- Etna (Αἴτνη), Sicilijoje esančio Etnos ugnikalnio deivė
- Amfiktionė (Αμφικτυονίς), vyno ir tautų draugystės deivė. Tai vietinė deivės Demetros forma.
- Anthousai (Ανθούσαι), gėlių nimfos
- Aristėjas (Ἀρισταῖος), bitininkystės, sūrio gamybos, ganyklų, alyvuogių auginimo ir medžioklės dievas
- Atis (Άττις), augalų dievas ir Kibelės sutuoktinis
- Britomartis (Βριτόμαρτις), Kretos medžioklės ir žvejybos tinklų deivė
- Cabeiri (Κάβειροι), dievai arba dvasios, prižiūrėjusios Lemno ir Samotrakės salų misterijas
- Aitnaios (Αιτναιος)
- Alkon (Αλκων)
- Eurymedon (Ευρυμεδών)
- Onnes (Όννης)
- Tonos (Τόννης)
- Kentaurai (Κένταυροι), pusiau žmonių, pusiau arklių rasė
- Asbolus (Άσβολος)
- Chariklo (Χαρικλώ), Chirono žmona
- Chironas (Χείρων), vyriausias ir išmintingiausias iš kentaurų
- Euricija (Ευρυτιων)
- Nessus (Νέσσος), keltininkas prie Eueno upės
- Pholus (Φώλος)
- Cerkopai (Κέρκοπες) - į beždžiones panašūs vagys, gyvenę Lidijoje, vakarų Anatolijoje
- Akmon (Ακμών)
- Passalos (Πάσσαλος)
- Chloris (Χλωρίς), gėlių deivė ir Zefyro žmona
- Komas (Κόμος), švenčių ir vakarėlių dievas
- Korimbas (Κόρυμβος), gebenės vaisių dievas
- Kuretės (Κουρέτες) prižiūrėjo kūdikį Dzeusą ant Idos kalno. Jos labai panašios į Korybantes.
- Kibelė (Κυβέλη) - kalnų ir gamtos deivė. Ji buvo frygų deivė, kurią graikai priėmė. Ji buvo siejama su Rėja.
- Daktilai (Δάκτυλοι), mažosios dievybės, iš pradžių vaizduojančios rankos pirštus
- "Acmon" (Ακμών)
- Damnamenas (Δαμναμενεύς)
- Delas (Δήλας)
- Epimedas (Επιμήδης)
- Heraklis (ne tas pats, kaip herojus šiuo vardu)
- Iasios (Ιάσιος)
- Kelmis (Κελμις)
- Skythes (Σκύθης)
- Titias (Τιτίας), Kibelės draugas
- Cyllenus (Κύλληνος), Kibelės draugas
- Dionisas (Διόνυσος), vyno, vakarėlių ir laukinių augalų dievas
- Dryades (Δρυάδες), medžių ir miškų nimfos
- Epimeliades (Επιμελίδες), nimfos, saugojusios avių bandas
- Gaja (Γαία), pirmykštė žemės deivė
- Hamadryades (Αμαδρυάδες), ąžuolo sausuoliai
- Hekateras (Ηεκατερος), mažasis hekaterio - šokio, kurio metu greitai judinamos rankos, dievas
- Hefaistas (Ήφαιστος), metalo apdirbimo dievas
- Hermis (Ερμής), kelių, bandų ir kaimenių dievas
- Horae (Ώρες), valandos
- Teisės ir tvarkos deivės
- Eunomia (Ευνομία), geros tvarkos ir įstatymų dvasia
- Dike (Δίκη), moralinės tvarkos ir teisingumo dvasia
- Eirenė (Ειρήνη), taikos dvasia
- Thallo (Θαλλώ), pavasario, pumpurų ir žiedų deivė
- Auxo (Αυξώ), pavasario augimo deivė
- Karpo (Καρπώ), rudens, derliaus nuėmimo ir vaisių deivė
- Ferousa (Φέρουσα), medžiagos deivė
- Euporija (Ευπορίη), gausos deivė
- Orthosie (Ορθοσίη), klestėjimo deivė
- Auge (Αυγή), pirmoji ryto šviesa
- Anatolis (Ανατολή) arba Anatolija (Ανατολία), saulėtekis
- Mousika arba Musica (Μουσική), rytinė muzikos ir studijų valanda
- Gymnastika, Gymnastica (Γυμναστίκή) arba Gymnasia (Γυμνασία), rytinė mankštos valanda
- Nimfė (Νυμφή), rytinė maudymosi ir prausimosi valanda
- Mesembria (Μεσημβρία), vidurdienis
- Sponde (Σπονδή), gėrimas, išpilstytas po pietų
- Elete, malda, pirmosios popietinio darbo valandos
- Akte, Acte (Ακτή) arba Cypris (Κυπρίς), valgymas ir malonumai, antroji popietinio darbo valanda
- Hesperis (Έσπερίς), vakaras
- Dysis (Δύσις), saulėlydis
- Arktos (Άρκτος), naktinis dangus
- Eiar (Είαρ), pavasaris
- Theros (Θέρος), vasara
- Pthinoporon (Φθινόπωρον), ruduo
- Cheimon (Χειμών), žiema
- Korybantes (Κορύβαντες), Kibelę garbinantys šokėjai
- Damnėjus (Δαμνεύς)
- Idaios (Ιδαίος)
- Kyrbas (Κύρβας)
- Okythoos (Ωκύθοος)
- Prymneus (Πρυμνεύς)
- Pyrrichas (Πυρῥιχος), kaimiškų šokių dievas
- Maenados (μαινάδες), beprotiškos nimfos, sekančios Dionisą
- Metė (Μέθη), girtuoklystės nimfa
- Meliae (Μελίαι), medaus ir uosio nimfos
- Naiades (Ναιάδες), gėlavandenės nimfos
- Dafnė (Δάφνη)
- Metopė (Μετώπη)
- Minthe (Μίνθη)
- Nimfai Hyperboreioi (Νύμφαι Υπερβόρειοι), įvairių šaudymo iš lanko aspektų dievai
- Hekaerge (Εκαέργη), atstovavo nutolimą
- Loxo (Λοξώ), atstovaujama trajektorija
- Oupis (Ουπις), atstovaujamas tikslas
- Oreades (Ὀρεάδες), kalnų nimfos
- Adrasteia (Αδράστεια), kūdikio Dzeuso auklė
- Echo (Ηχώ), nimfa, prakeikta niekada nekalbėti, tik kartoti kitų žodžius.
- Oceanides (Ωκεανίδες), gėlavandenės nimfos. Pagrindinės iš jų buvo:
- Beroe (Βερόη), Afroditės ir Adonio duktė, kurią suviliojo Dionisas ir Poseidonas
- Kalipsas (Καλυψώ)
- Clytie (Κλυτίη)
- Eidija (Ειδυια), jauniausia iš okeanidžių
- Ourea (Ούρος), pirmykščiai kalnų dievai
- Palici (Παλικοί) - dievų pora, kuri prižiūrėjo Sicilijos geizerius ir terminius šaltinius
- Panas (Πάν), piemenų, ganyklų ir vaisingumo dievas
- Potamoi, upių dievai
- Achelus (Αχέλους), didžiausias iš upių dievų
- Acis (Άκις)
- Acheronas (Αχέρων)
- Alpheus (Αλφειός)
- Asopus (Ασωπός)
- Cladeus (Κλάδεος)
- Eurotas (Ευρώτας)
- Cocytus (Kωκυτός)
- Lethe (λήθη)
- Peneus (Πηνειός)
- Flegetonas (Φλεγέθων)
- Styx (Στύξ)
- Scamander (Σκάμανδρος)
- Priapas (Πρίαπος), vaisingumo ir sodų dievas
- Rėja (Ῥέα), didžioji motina ir kalnų dykumos karalienė
- Satyrai (Σάτυροι), vaisingumo dvasios
- Krotos (Κρότος), medžiotojas ir muzikantas, gyvenęs su mūzomis ant Helikono kalno
- Silenas (Σειληνός), senas šokio ir vyno dievas
- Telete (Τελέτη), įšventinimo į Bakcho orgijas deivė
- Zagreus (Ζαγρεύς), pirmasis Dioniso įsikūnijimas orfikų misterijose
Žemės ūkio dievybės
- Adonis (Άδωνις) - gyvybės, mirties ir atgimimo dievybė
- Afėja (Αφαία), mažoji žemdirbystės ir vaisingumo deivė
- Carme (Κάρμη), derliaus šventės dvasia Kretoje
- Karmanoras (Καρμάνωρ), Kretos derliaus dievas
- Chrizotemidė (Χρυσόθεμις), derliaus šventės "Aukso papročiai" deivė, Demetros ir Karmanoros duktė
- Kiamitai (Κυαμίτης), pupelių pusdievis
- Demetra (Δημήτηρ), derlingumo, žemdirbystės ir derliaus deivė
- Despoina, Poseidono ir Demetros duktė, Arkadijos paslapčių deivė
- Dionisas (Διόνυσος), vyno ir vynuogių auginimo dievas
- Eunostus (Εύνοστος), miltų malūno deivė
- Hestija (Ἑστία), židinio ir duonos kepimo deivė
- Persefonė (Περσεφόνη), požemių karalienė, Hado žmona ir pavasario augimo deivė
- Filomelis (Φιλόμελος), žemdirbystės pusdievis. Sakoma, kad jis išrado vežimą ir plūgą.
- Plutas (Πλοῦτος), turto, įskaitant žemės ūkio, dievas, Demetros sūnus
Deifikuoti mirtingieji
- Achilas (Ἀχιλλεύς), Trojos karo didvyris
- Aiakos (Αἰακός), Eginos karalius. Po mirties jis buvo paskirtas požemio pasaulio mirusiųjų teisėju.
- Eolas (Aiolos) (Αἴολος), Tesalijos karalius. Dzeusas jį padarė nemirtingu vėjų karaliumi.
- Amfiaras (Ἀμφιάραος), Septynių karo prieš Tėbus didvyris. Po mirties jis tapo požemių pasaulio orakulu.
- Ariadnė (Αριάδνη), Kretos princesė, tapusi nemirtingąja Dioniso žmona
- Aristėjas (Ἀρισταῖος), didvyris iš Tesalijos. Dėl savo išradimų jis buvo įamžintas kaip bitininkystės, sūrių gamybos, piemenavimo, alyvmedžių auginimo ir medžioklės dievas.
- Asklepijus (Ἀσκληπιός), gydytojas iš Tesalijos, Apolono sūnus. Jį nužudė Dzeusas, bet vėliau jis buvo iškeltas į dangų kaip žvaigždžių grupė, vadinama Ofiuchu.
- Atis (Ἄττις), Kibelės sugyventinis. Jam buvo suteiktas nemirtingumas kaip vienam iš jos palydovų.
- Bolina (Βολίνα), mirtingoji moteris, kurią Apolonas pavertė nimfa
- Dioskuriai (Διόσκουροι), dieviškieji dvyniai
- Ricinos (Κάστωρ)
- Pollux (Πολυδεύκης)
- Endimionas (Ἐνδυμίων), Selenės meilužis. Jis buvo priverstas amžinai miegoti, kad niekada nepasentų.
- Ganimedas (Γανυμήδης), gražuolis Trojos princas. Jį pagrobė Dzeusas ir padarė dievų taurės nešėju.
- Glaukas (Γλαῦκος), žvejų dievas, tapęs nemirtingu po to, kai suvalgė stebuklingos žolės.
- Hemitėja (Ἡμιθέα) ir Partenos (Παρθένος), Naksos princesės, kurios įšoko į jūrą, kad pabėgtų nuo supykusio tėvo. Apolonas jas pavertė pusdievėmis.
- Heraklis (Ἡρακλῆς), dieviškasis herojus
- Lampsace (Λαμψάκη), Bebrikijos princesė, kuri buvo garbinama kaip deivė už pagalbą graikams
- Minosas (Μίνως), Kretos karalius. Po mirties jis tapo požeminio pasaulio mirusiųjų teisėju.
- Ino (Ἰνώ), Tėbų princesė, tapusi jūrų deive Leukotea.
- Leucipidės (Λευκιππίδες), Dioskūrų žmonos
- Febė (Φοίβη), Polukso žmona
- Hilaeira (Ἱλάειρα), Kastoro žmona
- Oritija (Ὠρείθυια), Atėnų princesė. Ją pagrobė Boreas ir pavertė kalnų vėjų deive.
- Palaemonas (Παλαίμων), Tėbų princas, kartu su savo motina Ino paverstas jūros dievu
- Filonė (Φυλονόη), Tindaro ir Ledos duktė. Ją nemirtinga padarė Artemidė.
- Psichė (Ψυχή), sielos deivė
Sveikatos dievybės
- Asklepijus (Ασκληπιός), gydymo dievas
- Aceso, žaizdų ir ligų gydymo deivė
- Egle, labai geros sveikatos deivė
- Epionė (Ἠπιόνη), skausmo sustabdymo deivė
- Higija (Υγεία), švaros ir sveikatos deivė
- Iaso (Ἰασώ), vaistų ir gydymo būdų deivė
- Panakėja (Πανάκεια), gydymo deivė
- Teleforas (Τελεσφόρος), pasveikimo po ligos ar sužeidimo pusdievis
Kitos dievybės
- Akratopotas (Ἀκρατοπότης), nesumaišyto vyno ir savikontrolės trūkumo dievas
- Agdistis (Ἄγδιστις) - gamtos dievybė, turėjusi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus
- Alexiares ir Anicetus (Αλεξιαρης ir Ανικητος), Heraklio sūnūs dvyniai, susiję su gynyba
- Afroditas (Ἀφρόδιτος), vyriškoji Afroditės versija, kilusi iš Kipro
- Astraėja (Αστραία), teisingumo deivė
- Auxesia (Αυξησία) ir Damia (Δαμία), dvi vietinės vaisingumo deivės
- Charitės (Χάριτες), žavesio, grožio, gamtos, kūrybos ir vaisingumo deivės
· Aglaėja (Αγλαΐα), grožio, puošybos ir šlovės deivė. Jos tėvas yra Kupidonas arba Erosas.
· Eufrozina (Εὐφροσύνη), džiaugsmo deivė
· Talija (Θάλεια), švenčių ir banketų deivė
· Hegemonė (Ηγεμόνη), augalų deivė
· Antėja (Άνθεια), gėlių deivė
· Pasitėja (Πασιθέα), poilsio ir atsipalaidavimo deivė
· Cleta (Κλήτα), "šlovinga"
· Phaenna (Φαέννα), "spindinti"
· Eudaimonia (Ευδαιμονία), "laimė"
· Euthymia (Ευθυμία), "gera nuotaika"
· Calleis (Καλλείς), "grožis"
· Paidia (Παιδία), "žaidimas, pramoga"
· Pandaisia (Πανδαισία), "pokylis visiems"
· Pannychis (Παννυχίς), "šventė"
- Ceraonas (Κεραων), vyno maišymo pusdievis
- Chrysus (Χρύσος), aukso dvasia
- Circė (Κίρκη) - mažoji magijos deivė. Ji buvo ragana, gyvenusi Eėjos saloje.
- Daemones Ceramici (Δαίμονες Κεραμικοί), penkios dvasios, kurios vargino puodžius
- Syntribos (Σύντριβος), tas, kuris griauna
- Smaragos (Σμάραγος), tas, kuris sudaužo
- Asbetos (Ασβετος), tas, kuris šaržuoja
- Sabaktes (Σαβάκτης), tas, kuris naikina
- Omodamos (Ομόδαμος), crudebake
- Deipnė (Δειπνεύς), duonos kepimo pusdievis
- Eiresionė (Ειρεσιώνη), alyvmedžio šakelės personifikacija
- Eileitija (Εἰλείθυια), gimdymo deivė
- Enijaus (Ενυάλιος), mažasis karo dievas
- Enyo (Ἐνυώ), griaunamojo karo deivė
- Harpokratas (Ἁρποκράτης), tylos dievas
- Hermafroditas (Ἑρμάφρόδιτός), hermafroditų ir vyriškos lyties atstovų dievas
- Himenajus (Ὑμέναιος), santuokos ir vedybų švenčių dievas
- Ichnaea (Ιχναία), sekimo deivė
- Iynx (Ιύνξ), meilės kerų deivė
- Mattonas (Μάττων), tešlos minkymo pusdievis
- Mūzos (Μούσαι) - muzikos, dainų ir šokių deivės, poetų įkvėpimo šaltinis
- Titano mūzos, Gajos ir Urano dukterys
- Aoidė (Ἀοιδή), dainų mūza
- Arche (Αρχή), kilmės mūza
- Meletė (Μελέτη), meditacijos ir praktikos mūza
- Mneme (Μνήμη), atminties mūza
- Thelxinoe (Θελξινόη), kuri užbūrė protus
- Olimpinės mūzos, Dzeuso ir Mnemosinos dukterys
- Kalliopė (Καλλιόπη), epinės poezijos mūza
- Klio (Κλειώ), istorijos mūza
- Erato (Ερατώ), erotinės poezijos mūza
- Euterpė (Ευτέρπη), lyrinės poezijos mūza
- Melpomenė (Μελπομένη), tragedijos mūza
- Polihimnija (Πολυμνία arba Πολύμνια), šventosios poezijos mūza
- Terpsichorė (Τερψιχόρη), šokio ir chorinės poezijos mūza
- Talija (Θάλεια), komedijos ir bukolikų poezijos mūza
- Uranija (Ουρανία), astronomijos mūza
- Jaunesniosios mūzos, Apolono dukterys
- Cefisas (Κεφισσώ)
- Apollonis (Απολλωνίς)
- Borysthenis (Βορυσθενίς)
- Hipatė (Υπάτη), viena iš trijų lyros mūzų
- Mese (Μέση), viena iš trijų lyros mūzų
- Nete (Νήτη), viena iš trijų lyros mūzų
- Polymatheia (Πολυμάθεια), žinių mūza
- Palaestra (Παλαίστρα), imtynių deivė
- Rhapso (Ραψώ), mažoji deivė arba nimfa, garbinta Atėnuose
