Tai visų šalių sąrašas pagal žmogaus socialinės raidos indeksą, įtrauktas į Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos ataskaitą (paskelbtą 2011 m. lapkričio 2 d., sudarytą remiantis 2011 m. įverčiais). Į jį įtrauktos 185 Jungtinių Tautų valstybės narės (iš 193), taip pat Honkongas (Kinijos Liaudies Respublikoje) ir Palestinos teritorijos; 8 JT valstybės narės neįtrauktos, nes nepakanka duomenų. Palyginimui taip pat įtraukiamas Pasaulio regionų ir šalių grupių vidutinis HDI.

Kas yra ŽSRI (HDI)?

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI, angl. Human Development Index — HDI) yra sudėtinė metrika, skirta palyginti šalių ilgalaikį gerovės lygį ne tik pagal pajamų rodiklius, bet ir pagal sveikatą bei išsilavinimą. Tai pasaulio šalių gyvenimo trukmės, raštingumo bei išsilavinimo ir pragyvenimo lygio lyginamasis rodiklis. Indeksas sukurtas 1990 m. pakistaniečių ekonomisto Mahbubo ul Hako (Mahbub ul Haq) ir indų ekonomisto Amartija Seno (Amartya Sen) iniciatyva ir tapo pagrindine priemone vertinant žmonių išsivystymą žvelgiant už grynai ekonominių rodiklių ribų.

Metodika — iš ko sudarytas HDI

  • Sveikata: gyvenimo trukmė prie gimimo (life expectancy at birth).
  • Išsilavinimas: apima mean years of schooling (vidutinis išsilavinimo trukmės rodiklis suaugusiems) ir expected years of schooling (numatomos mokymosi trukmės vaikams).
  • Gyvenimo lygis: GNI (bendrosios nacionalinės pajamos) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (PGP/PPP).

Remiantis JT Vystymo programos ataskaitomis (įskaitant 2011 m.), HDI apskaičiuojamas normalizuojant kiekvieną šių rodiklių indeksą ir tada sudarant geometrinį vidurkį. Nuo 2010 m. buvo įvesta geometrinė vidurkio formulė ir daugiau pabrėžta GNI per PPP kaip pajamų komponentas, todėl HDI skaičiavimai po šių pakeitimų nėra tiesiogiai palyginami su senesniais rezultatais be atitinkamų korekcijų.

Kategorijos ir klasifikacija

Remiantis HDI reikšmėmis šalys skirstomos į keturias pagrindines kategorijas pagal išsivystymo lygį. 2011 m. ataskaitoje šios kategorijos buvo apibrėžtos taip (JT Vystymo programos pagalbinės ribos):

  • Labai aukštas žmogaus socialinės raidos lygis (HDI apytiksliai ≥ 0,800).
  • Aukštas žmogaus socialinės raidos lygis (apie 0,700–0,799).
  • Vidutinis žmogaus socialinės raidos lygis (apie 0,550–0,699).
  • Žemas žmogaus socialinės raidos lygis (HDI < 0,550).

2011 m. ataskaitoje kategorijų dydžiai nėra lygūs — skirtingoms kategorijoms priklauso skirtingas šalių skaičius, tad anksčiau pateikti teiginiai apie lygius šalių pasiskirstymus turėtų būti suprantami kaip apytiksliai. 2011 m. duomenys apima iš viso 187 įrašus (185 JT valstybių narių + Honkongas + Palestinos teritorijos); 8 JT valstybės narės nebuvo įtrauktos dėl duomenų trūkumo.

Istoriniai pakeitimai ir klasifikacijų priežastys

2007–2010 m. pirmosios dvi kategorijos dažnai buvo grupuojamos kaip išsivysčiusios šalys, o paskutinės dvi — kaip besivystančios šalys. Vėliau JT Vystymo programa tikslino apibrėžimus, išskirstydama „aukštą“ lygį į atskiras grupes. Taip pat anksčiau naudotos pajamų grupės (dideles, vidutines ir mažas pajamas gaunančios šalys) buvo pagrįstos bendruoju vidaus produktu (BVP) pagal PGP; jos nuo to laiko keitėsi ir dalinai buvo pakeistos GNI pagal PGP, nes GNI geriau atspindi šalies gyventojų gaunamas pajamas iš tarptautinės veiklos ir pervedimų.

Pagrindiniai pastebėjimai pagal 2011 m. ataskaitą

  • Nuo 1998 m. pagal 2011 m. duomenis ryškiausiai HDI sumažėjimą patyrė Zimbabvė — nuo 0,514 (1998 m.) iki 0,140 (2010 m.), daugiausia dėl politinių, ekonominių ir humanitarinių krizių.
  • Ataskaitoje taip pat nurodomi reikšmingi pokyčiai per trumpesnius laikotarpius: kai kuriose šalyse per vienerius–kelerius metus fiksuojami dideli HDI pokyčiai dėl metodikos atnaujinimų ar staigių socialinių-ekonominių poslinkių.
  • Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų (apie 51 %) gyvena „vidutinio žmogiškojo išsivystymo“ šalyse, o apie 18 % gyventojų gyvena „žemo žmogiškojo išsivystymo“ šalyse. Šalyse su „aukštu“ arba „labai aukštu“ žmogaus socialiniu išsivystymu gyvena maždaug 30 % pasaulio gyventojų.

Apribojimai ir papildomi rodikliai

HDI suteikia patogią ir plačiai priimtiną apžvalgą, tačiau turi svarbių apribojimų. Indeksas neatsižvelgia tiesiogiai į:

  • nelygybę (t. y. kaip ištekliai ir galimybės pasiskirsto tarp skirtingų gyventojų grupių),
  • lyčių skirtumus ir kitus demografinius skirtumus,
  • politines ir pilietines laisves, žmogaus teises,
  • ekologinį tvarumą ar ilgalaikį aplinkos poveikį.

Siekiant užpildyti šias spragas, JT Vystymo programa skelbia ir papildomus rodiklius, pavyzdžiui, Inequality-adjusted HDI (IHDI), Gender Inequality Index (GII) ir kitus teminius rodiklius, kurie padeda giliau analizuoti žmonių gerovės aspektus.

Išvados

ŽSRI / HDI yra svarbi priemonė, leidžianti palyginti šalių pasiekimus sveikatos, išsilavinimo ir pajamų srityse bei stebėti ilgalaikes tendencijas. 2011 m. ataskaita apima 187 įrašus (185 JT narių + Honkongas + Palestinos teritorijos) ir pateikia tiek istorines permainas (pvz., Zimbabvės smukimas nuo 1998 m.), tiek platesnį kontekstą apie pokyčius klasifikacijose ir metodikoje. Nepaisant apribojimų, HDI lieka plačiai naudojamas rodiklis politinių sprendimų formavime, tarptautiniuose palyginimuose ir viešajame diskurse apie vystymąsi.