Šiame straipsnyje pateikiamas šalių sąrašas pagal žemynus ir jų sostinės. Sąrašas parengtas taip, kad būtų aišku, kaip skiriasi įvairios žemynų klasifikavimo sistemos ir pagal kokius kriterijus įtraukiamos tam tikros teritorijos bei valstybių subjektyvūs vienetai.

Žemynų klasifikavimo sistemos

Naudojamos kelios žemynų klasifikavimo sistemos. Pirmoji žemynų sistema yra septynių žemynų sistema, kurią sudaro Europa, Azija, Afrika, Okeanija/Australija, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika ir Antarktida. Tai plačiai paplitusi mokyklose ir daugelyje šalių naudojama tradicinė klasifikacija.

Šešių žemynų sistema iš esmės yra tokia pati kaip ir septynių žemynų sistema, skiriasi tik tuo, kad du žemynai yra sujungti. Egzistuoja dvi šešių žemynų sistemos versijos:

  • vienoje jų Europa ir Azija sujungiamos į Euraziją (geografinė ir tektoninė vienovė),
  • o kitoje - Šiaurės ir Pietų Amerika į Ameriką (pabrėžiamas kontinentinis ryšys per Panamos siauumą).

Penkių žemynų sistema taikoma, kai Eurazija (Europa + Azija) ir Amerika (Šiaurė + Pietų) laikomos vienu atskiru žemynu, o visi kiti žemynai lieka atskirai. Ši sistema dažnai naudojama platesnėse statistinėse apžvalgose ar kai svarbu akcentuoti platesnius kultūrinius-ekonominius regionus.

Galiausiai keturių žemynų sistema yra tokia pati kaip ir ankstesnė, tačiau Afrika prisijungia prie Eurazijos ir tampa Afroeurazija, o atskirais žemynais lieka tik Okeanija ir Antarktida. Tokia klasifikacija remiasi tektoninės plokštės apibrėžtimis ir geologiniu tęstinumu.

Vienintelis kintamasis šiose sistemose dažnai yra Antarktida. Kadangi Antarktida neturi nuolatinių gyventojų ir jos statusas yra reglamentuotas Antarkties sutartimi, neretai ji išbraukiama iš žemynų klasifikacijų, ypač kai sudaromi demografiniai ar politiniai sąrašai.

Praktiniai niuansai ir išimtys

Reikia atkreipti dėmesį, kad geografinė žemyno riba ir politinė ar kultūrinė priklausomybė gali skirtis. Pvz., kai kurios šalys yra tarpkontinentinės (Rusija, Turkija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Gruzija, Egiptas), o kitos — salynai, kurių priklausymas Okeanijai ar Azijai gali būti interpretuojamas skirtingai. Taip pat yra šalių/regionų, kurių statusas yra ginčijamas arba kurios nėra pilnai pripažintos tarptautiniu mastu (pvz., Taivanas, Kosovo, Vakarų Sachara ir kt.).

Šalių skaičius ir įtraukties kriterijai

Nėra visuotinai priimtino atsakymo, kiek iš tikrųjų pasaulyje yra šalių. Mažiausias oficialus skaičius yra 193 — tiek yra Jungtinių Tautų valstybės narės. Be to, yra 2 JT stebėtojų valstybės (Vatikanas/Holy See ir Palestina) ir kelios plačiai pripažįstamos ar vietoje funkcionuojančios valstybės, kurių tarptautinis pripažinimas ribotas (pvz., Taivanas).

Į šį sąrašą paprastai įtraukiama daugiau teritorijų: konstitucinės dalys, de facto valdomos teritorijos ir save pasiskelbusių nepriklausomų valstybių subjektai. Taip pat tam tikri labai autonomiški pirmojo lygio administraciniai padaliniai (pvz., Honkongas, Makao, Grenlandija, Farerų salos) kartais įtraukiami į platesnius „šalių“ apibrėžimus, ypač kai sudaromi politiniai, ekonominiai arba kultūriniai sąrašai.

Toliau pateikiamas sąrašas sudarytas pagal septynių žemynų sistemą ir daugiausia apima tik JT valstybes nares, jei nenurodyta kitaip. Ten, kur reikalinga, pažymimos išimtys — pvz., teritorijos, kurių nepriklausomybė ginčijama arba kurios nėra JT narės.

Pastabos apie sostines

Šiame sąraše prie kiekvienos šalies nurodoma valstybės sostinė, tačiau verta paminėti kelias dažnai pasitaikančias situacijas:

  • kai kurios šalys turi kelias oficialias arba faktines sostines (pvz., Pietų Afrika: Pretoria – vykdomoji, Keiptaunas – įstatymų leidžiamoji, Bloemfonteinas – teisinė;
  • kai kuriose šalyse yra konstitucinė sostinė, kuri skiriasi nuo faktinės valdžios centro (pvz., Nyderlanduose Amsterdama yra konstitucinė sostinė, o Haga – vyriausybės sede);
  • kai kurios valstybinės institucijos gali būti laikinai perkelti arba dalinai išsidėstę dėl politinių priežasčių arba saugumo (pvz., laikinieji vyriausybių centrai karo ar okupacijos atvejais).

Ką rasite žemiau

Žemiau esantis pagrindinis sąrašas pateiktas pagal septynių žemynų modelį ir daugiausia apima JT valstybes nares. Ten, kur reikia, bus pažymėti neįprasti atvejai (tarptautinis pripažinimas, keliomis dalimis išsidėsčiusios valstybės, specialios administracinės valdžios ir pan.). Sąrašas skirtas būti informatyvus ir praktiškas, tačiau jei reikalingas teisėtas arba oficialus statusas, rekomenduojama patikrinti atitinkamų tarptautinių organizacijų ar šalių oficialius šaltinius.